Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų liepą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlė keisti 1992 metais priimtą Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris įtvirtino objektyvius lietuvių kalbos mokėjimo kriterijus ir padėjo išvengti tautinės diskriminacijos.
Vadovaujantis šiuo nutarimu Lietuvoje sklandžiai pereita prie valstybinės kalbos vartojimo viešojo administravimo institucijose ir teikiant viešąsias ar privačias paslaugas.
Iki šiol asmenys, dirbantys šio nutarimo apibrėžtose srityse ir įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., privalėjo laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą.
Vyriausybei priėmus pakeitimus nuo 2022 m. sausio 1 d. laikyti egzamino nereikės paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, kuriems būtina mokėti kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu (vairuotojai, prekybos darbuotojai ir pan.), jeigu jie yra įgiję vidurinį išsilavinimą Lietuvoje.
Tokie asmenys bus laikomi įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
Nutarimo taikymas užtikrina asmenų aptarnavimą valstybine kalba sveikatos apsaugos, švietimo įstaigose, teismuose, policijoje, valstybės ir savivaldybių institucijose.
Gerai mokėti valstybinę kalbą reikalaujama aviacijos, skrydžių saugos ir laivybos srityse.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir atvėrus sienas darbo jėgos judėjimui iš kitų šalių, šis nutarimas išlieka aktualus, nes saugo valstybinę kalbą nuo kitų kalbų brovimosi į daugelį viešojo gyvenimo sričių; privataus gyvenimo šis teisės aktas nereglamentuoja.
ŽT dokumentai įpareigoja kiekvieną valstybę kiekvieną kitatautį pilietį išmokyti valstybinės kalbos, suteikti jam vidurinį išsilavinimą valstybine kalba.
Ar mūsų kitataučiai jau visi baigia vidurines mokyklas valstybine kalba, ir bet kokia tema gali laisvai kalbėti valstybine kalba, kaip ir pagrindinė tauta? Nes tik tada, kai tai bus įgyvendinta, būtų prasminga atšaukti egzaminus.
(Ir vėl mažytė Latvija pasirodė vikresnė už mus ir raštingesnė, nes bent jau ŽT ir TMAPK dokumentus geriau už mus supranta ir vykdo?)
Žemyna, čia ne apie kalbų išmokimą mokyklose, o apie lingvistines piliečių teises gauti informaciją valstybine kalba. Vairuotojui nebūtina taip puikiai kalbėti lietuviškai kaip tai darova mudu.
Kai vaikas mokosi, mes niekas nežinome, iš katro kas užaugs, kas ką norės studijuoti, kur dirbti. Arba neužaugs, nedirbs, nes nebuvo išmokytas šalies, kurioje gyvena, valstybinės kalbos. Vidurinis išsilavinimas valstybine kalba atveria duris į bet kokias studijas, suteikia lygias galimybes įgyti bet kokią profesiją.
Be to, kiekvienam piliečiui būtina suprasti oficialią valstybės kalbą, kad įstengtų perskaityti įstatymus, bet kokius gaunamus raštus iš „valdiškų namų”, ar kad ir iš paslaugų komunalinių paslaugų teikėjo, tvarkyti visokius gyvenime pasitaikančius reikalus, teisingai suprasti kad ir TVR pranešimus ir pan. Kaip jam pačiam geriau – iš karto, neieškant, kas paaiškins, suprast pranešimąi, kad jo namui, jam, jo šeimai gresia stichinė nelaimė ir staigiai imtis veiksmų, ar laukti, kada baigs visą pranešimą, o tada jo vertimus į kitas kalbas skelbs? Ūkiškas žmogus tai supranta ir neraginamas pats mokosi, ir vaikus moko, kad valstybine kalba kalbantieji
„jo neparduotų”.
Kitą vertus – mes patys ne tik, kai kreipiamės į Seimo narį, rajono merą ar kt., turime teisę gauti atsakymą valstybine kalba, – bet net ir tada, kai į durininką, vairuotoją kreipiamės, turime teisę būti teisingai, tiksliai suprasti ir gauti suprantamą ir tikslų atsakymą. Gyvenimas kupinas tokių netikėtumų, kad tikrai neaprašysi visų profesijų ir postų, kuriuos užimant būtina gerai mokėti valstybinę kalbą, o ne šiaip tik susikalbėti. Gyvename ne negyvenamoje saloje, todėl visus piliečius jungianti kalba privaloma visiems.
.
Visiškai pritariu Žemynai.
Lietuvių kalbos išstūmimas vyksta išmaniai: po mažą žingsnelį, bet kasdien be sustojimo. Kiekvieną vasarą matau didžiules raides – užrašą STREET FOOD gatvėje, kuria tuo metu praeina pusė, (jei ne daugiau) Lietuvos gyventojų. Mažytėmis, mažytėmis raidėmis vertimas apačioje į lietuvių kalbą. Tokių pavyzdžių galiu pateikti, kiek tik geidžiama. Maloniai prašyčiau, nereikėtų man aiškinti, kieno tai pavadinimas, ženklas ar dar kas, ir iš kurio užsienio. Rodyklės kaimuose į visokias linksmas vieteles kartais pasitaiko tik anglų kalba, nors jos įsmeigtos į kuršių žemę. Arba žmonės myli lietuvių kalbą, pergyvena ir PRINCIPINGAI KOVOJA dėl jos išlikimo, arba ne, mėgindami aiškinti, kad kalba kinta, taikosi prie šiuolaikinio gyvenimo ir pan. Aišku, nėra nieko pastovaus, bet skirkime kalbos pri(si)taikymą (vystymąsi) prie šiuolaikinio gyvenimo nuo jos kasdieninio teršimo akivaizdžiomis šiukšlėmis televizijoje, oficiozuose, žinomiausių politikių ir politikų pasisakymuose, užrašuose gatvėse ir net labai rimtų knygų vertimuose.
Didįjį LKŽ žmonės ne iš didikų rinko, o būtent iš paprastų kaimo žmonių, atsiskyrėlių ir kt., katrie mažiausiai turėjo santykių su kitataučiais, kurių kalba mažiausiai patyrė užsienio kalbų poveikio. Jei ne jie, ar toks būtų Didysis LKŽ, ar tiek būtų pririnkta žodžių – ir dar tokio senumo?
Skrydžių sauga yra neatskiriama (!) aviacijos dalis. Tiesa, aviacija karinė ar civilinė? Kodėl sauga išskirta? Jei jau taip, laivyba paminėta, bet laivybos sauga ne. Tad kaip dėl reikalavimų laivybos saugos darbuotojams?
ŽEMYNAI: tai paskalos ar ne, kad yra, pvz., vairuotojų (pavežėjų), visiškai nemokančių lietuvių kalbos? Ar teko Jums ką nors apie tai girdėti, o gal ir pačiai susidurti? Kaip tada dėl „lingvistinių piliečių teisių gauti informaciją valstybine kalba“?
Ir dar kokių šposų priskaldo! Ir ne visada tai baigiasi šposais, nes žmogui dėl įvairių, net ir labai skubių reikalų, rimtų priežasčių tenka kreiptis taksi pagalbos. Jei vairuotojui vienodai skamba du skirtingi gatvėvardžiai, vietovardžiai, tai pakėlęs akis nuo telefono ar kt. staiga išvysti nepažįstamas vietas, ne tą vietą, kur turėjo nuvežti…
O medicinos įstaigos? Čia net slaugutė negali kalbą tik mokėti! Dar anais laikais teko ne sykį būti liudininke, kai iš kito Lietuvos galo į Vilnių gydyti atvežti suaugę ar vaikai nesupranta rusiškai, o med. personalas arba tik rusiškai, arba tik apytikriai lietuviškai kalba. Arba dar: palatos seselė įeidama sakydavo ligoniui: „Doti šliapą”. Tik iš to, kad nešdavo rankoje basoną, žmogus suprasdavo, ką reikia „doti”. O kai jai budint žmogui bloga pasidarydavo? Žmogus vos liežuvį apverčia, aiškindamas, kas jam, o ar ji suprasdavo, ar visada pataikydavo vaistus suleisti? Reikia manyti, jog padarinių visokių yra buvę. Mūsų poliklinikoje priemiestyje tik vienas kitas lietuvis dirbo. Dirbo karininkienės, kitos atvykėlės. Sykį Vilniuje visureigis „nuskynė” pėsčiąją, ir ramiausiai toliau nuskriejo. Tai įvyko prie poliklinikos. Mobiliųjų tada dar nebuvo, supratau, jog kol lakstysiu ieškodama telefono, kol atvažiuos, geriausiu atveju atvyks po 0,5 val. Gali būti per vėlu.. Nusprendžiau gabenti senutę į polikliniką, kad čia pradėtų teikti jai pagalbą, iki atvažiuos greitoji. Įlekiu, ten baltų chalatų klausiu, kur neštuvai, reikia partrenktą žmogų atnešti, o iš jų niekas nesupranta, ko reikia. Gerai, kad ir rusiškai, ir tuteišai moku.
O ar mažiau bėdos, kai tavęs nesupranta pardavėjas, santechnikas, dar kas nors? Sakykim, tai slaugos prekių parduotuvė. O tavęs ten nesupranta. Tu, užaugęs Lietuvos gilumoje, kur kitos kalbos nereikalingos, nemoki svetimos kalbos tiek, kad taip tiksliai paaiškintum, kokia bėda tavo slaugomą šeimos narį ištiko, ko tiksliai tau reikia.
Bet juk nereikia nei įstaigų, nei paslaugų įmonių – ar pačiame daugiabutyje nėra bendrų reikalų, kuriuos tenka aptarti, o dalis kaimynų, turinčių ne tik vidurinio atestatą, nesupranta, kas svarstoma? Arba darbe – vadovas sukviečia žmones pasitarimui, o keletas darbuotojų tik kas trečią žodį tiksliau supranta? Per tai pasitarimas užsitęsia, prarandamas laikas, nes reikia išsiaiškinti, kiek suprato, ko nesuprato, Žmogui gatvėje pasidarė bloga, o jis nemoka pasakyti mus visus jungiančia bendra kalba – kaip jam padėti, kaip nepakenkti jam?
Tiesiog nesuvokiama, kad reikia tokius dalykus aiškinti politikams. Ar valstybei naudingiau, kai kiekvienas jos pilietis yra tinkamai išsilavinęs, ar kai kitakalbiai lieka paraštėse? Juk taip ir yra kitose valstybėse: arba esi tinkamai pasirengęs gyvenimui, arba lieki paraštėse. O ar ne iš paraščių gaudo sau mailių riaušėms įv. vagneriai?
Valstybei – naudingiau, bet valdžiai – verslui ne, nes reikia daugiau neišsilavinusių, tokių, kurie nei Darbo kodeksą supras, nei aiškinsis, už ką balsuoti. Dar kartą siunčiu sąrašą… 🙂
Opcija, sinergija, klasteris, pastišas, anonsas, edukacija, renovacija, frustracija, recepcija, suicidas, feisliftas, inovacija, marina, intencija, brandas, vintažas, definicija, opinija, driftas, suspenduoti, prohibicija, koučingas, mentorystė, sofistikuotas, kompiliacija, verdiktas, hipokritiškumas, demencija, monitoringas, hospisas, sugestijuoti, mačas, setas, mentorius, koloboratyvinis, inspiracija, nonsensas, aknė, kontempliuoti, dronas, draftas, ekskliuzyvinės, suponuoja, feikas, performansas, remarka, listinguojamos, legitimus, spekuliuoti, liftingas, komunikuoti, prodiusuoti, impresijos, kvestionuoti, verdiktas, pleismentas, krosouveris, hetčbekas, samitas, blokčainas, probacija, penitenciarinis, atrakcija, hitas, baneris, brokeris, blogeris, topas, pikas, nominacija, desperacija, kastingas, konceptas, impresija, vlogeris, ekspyrensas, prokrastinacija, topas, influenceris, frylanceris, skrolinti, donlaudinti, pašierinti, laikas, destinacija, juvenalinis, šokiruoti, mobingas, permanentinis, geimeris, naratyvas, šokas, vakcina, tenderis. Viskas? Ne.
Tai šaunuolis – kokį derlių surinko… 🙂
Bet juk ir lietuviškų žodžių nebegeba lietuviškai vartoti.
Deja, negalėjau tuo metu užrašyti, ką ir kaip vakarop per radiją kalbėjo viena iš dažnų kalbėtojų –
apie, skirtingi, pagalba, pakankamai, atstovai, tarpe, ir aibė kitų žodžių.
Nepriklausomybės pradžioje džiugino būtent meteorologai – jų prognozėse radosi naujų, anksčiau negirdėtų senų, o ir naujų lietuviškų žodžių. Šiandien jau nebėra tokio, kas taip kalba rūpinasi, todėl dabar „skirtinguose miestuose temperatūra bus skirtinga” ir kitų perliukų randasi… .
O kodėl nei ŽT, nei Lygioms galimybėms nerūpi, kad kitataučiai Lietuvoje diskriminuojami, nes ne visi mokomi valstybinėse mokyklose su mokomąja lietuvių kalba? Juk ŽT to reikalauja iš valstybių – suteikti vidurinį išsilavinimą valstybine kalba!? Kiek – ?25 metus tos organizacijos veikia, ir nė mur mur ta kryptimi?
Korupcijos byla: prašoma nustatyti užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo lygį
Bylą dėl galimo kyšininkavimo laikant lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus tiriantis prokuroras prašo patikrinti 28 užsieniečių lietuvių kalbos žinias.
− lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/11/19/news/korupcijos-byla-prasoma-nustatyti-uzsienieciu-lietuviu-kalbos-mokejimo-lygi-21451546