Per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. EUR – beveik dvigubai didesnė pinigų suma nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. EUR.
Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis.
Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. EUR, tai yra 40 proc. daugiau lėšų nei per šių metų balandžio – birželio mėnesius.
Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. EUR.
Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1261 sukčiavimo atvejį elektroninėje erdvėje. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.
„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai – nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus, siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų. Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko.
Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti pranešimus, gaunamus nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Pasitelkia el. paštą ir telefoną
Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausiai išaugo apgaulingų pranešimų elektroniniu paštu ir telefonu skaičius. Suklastotais elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį metų ketvirtį iš gyventojų išviliota 6 kartus daugiau lėšų nei balandžio – birželio mėnesiais.
Skambučiais telefonu per tą patį laikotarpį išviliota dvigubai daugiau lėšų nei antrąjį metų ketvirtį – beveik 950 tūkst. EUR.
Vien suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis per liepos – rugsėjo mėnesį sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti beveik 0,5 mln. EUR.
Dažniausiai tokio tipo atakose gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kurios atrodo panašios į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.
Pasak E. Čipkutės, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę.
Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.
„Finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs. Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui Lietuvoje.
Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – kritiškai vertinti pranešimus ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – pabrėžė E. Čipkutė.
Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:
1. Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė (angl. phishing)
Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją.
Šiuo metodu siekiama iš jūsų išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan.
Atidžiai vertinkite visus pranešimus gautus nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. L
ietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite.
2. Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju
Sukčiai, prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija.
Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.
3. Investicinis sukčiavimas
Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.
4. Romantinė apgavystė
Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą.
Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
5. Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas
Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą.
Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.
„Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė (angl. phishing)“ – kaip ištarti lietuviškai: pišing – nuo žodelio piš?
Sukčiū yra Telijoje, ir Socialines apsaugos ir darbo ministerijoje, VMI ir Sodroje.
Palangiškė Ona Kaupiene ji per banko darbuotoja daro financinius nusikaltimus, aš pas ja dirbau šia vasara, todėl pati mačiau ir girdėjau. Mano banku saskaitose prideta dauk sukčiu langu ir taip bando pavokti buta ir busto paskola. Labai dauk skambineja ir siunčia visokias nuorodas. Dabar ir i galimybiu paso programele perejo. Juos pažysta ir Bankai ir Registru Centro darbuotojai, kodėl nestabdo nusikaltimu, tai susije ir su Vaiku teisem Vilniaus sk Geda Batulevičiu. Patikrinkit Kauno 3 Vilnius ir Matulaičio dienos centra Viršuliškėse , Telija dirbes dabar dirba Lietuvos pašte Norbertas Žioba. Nes aš jau dauk metu nuo jų financiškai nukentejus, nes jie mane pardave ir taip aš sukčiams uždirbu pinigus o aš gaunu tik trupinius, dirbau dauk ir sunkiai. Policijos pareigūnai perspeje, kad niekur nesikreipčiau nes niekas nepadės ir reikalavo pasakyti kur kreipiausi ir kas man padeda. Tai galimai ir Vilniaus m savivaldybės ukio direktorius Pauža, policijos 3 VPK galimai viršininkas Ramūnas Šilobritas dabar kalejimu ligonines direktorius. Nes mano vyras buvo užpultas 2014-08-25 d niekas neieškojo itaremūjų, buvo tik pareigūne galimai Simona Paužaitė ir namo Algirdo 37 Vilnius igaliotinis. Veliau toke pareigybe namu igaliotinius panaikino ,po to mire ligonineje, niekas nesiaiškino kaip kas 2014 m, buvo sukeltas gaisras, buvo pasikėsinta i mane ir vaikus, mano pareiškima 2016 m 3 VPK pareigūnė galimai Simona Paužaitė pradangino.pagrobe du kartus mano du vaikus ir reikalauja išpirkos, atiduoti turta, apie mane rašo, kad aš kažkoke ligone ir psichiatrineja gulejusi, kad gydausi. Kai aš dar gyvenime niekuo nesirgus. Jie nusikalteliai ir galimai jais tiki, dėl žinomumo Man dabar 50 m, man moka pencija, tik nežinau kieno, galimai vage iš penciju fondo per banka, gaudavau už vaikus iš Kauno 3 Vilnius, bet rašydavo kad senatvės pencija. Gaudavau iš sodros per Užimtumo tarnyba rašydavo kad senatvės pencija. Sukčiai užgrobe mano paveldejimus nuo 2005-10-16, bet man nepraneše, sužinojau tik 2020-2021 m. Nuo turtingu giminaičių. Kai paskambinu 112 ten visada atciliepe ta patc balsas ir nepadejo kai grobe mano vaikus išlauždami mano buto duris, Vaiko teises, Vilniaus būsto darbuotoja Aušra Jankūniene ir dauk apsirengusiu policijos pareigūnų. Aš negerenti, neserganti, tai sukčiu šmeištas, kad vaikus parduotu du iš triju ir visa mano asmenini ir paveldėjimu atimtu, nes paveldėjimus valdo Socialiniai darbuotojai iš Kauno g 3 Vilnius o mus kankina, deklaruoja mano vardu parazitai. Niekas jü nesustabdo o nukentejusiu tik daugeja. Popieriniai pareiškimai dingsta, el paštai nukreipemi i sukčių. Kiti komisarijatai persiunčia pareiškimus i 3 VPK nes pagal teritoja, veliau dingsta. Turi ir teismuose ir prokuraturoje, visur. Nereikalingi bankai, nes tai sukčiams lengviauses keles i žmoniu pinigus, net niekur važiuoti nereike.
Aš kreipiuosi kiekviena diena, nuo 2021-02-11, kai pagrobe mano vaikus, bet niekas negelbeja vaiku, kur ta policija, kur institucijos, niekas nereguoja, nei po pirmo vaiku pagrobimo nei po antro vaiku pagrobimo. Vaiko teises su socialiniais darbuotojais sakydavo 2017 m kreipkis i prezidente Dalia Grybauskaite, kreipiausi, bet ar gavo el laišku aš abejoju, nes nepadėjo. Tarp sukčių yra ir daktaru, kurie galimai rašo ant manes ir vaiku nesamones, nes mes niekuo nesirge ir nesergam, tai prekyba žmonėmis, kad žmones nukankintu psichologiškai.
Mano santuoka buvo 2010 m vyras mire 2014 m, mūsų bendras tik jauniauses sūnus 2010 m, vyras turejo dauk skolu baudu iš policijos, jokio turto jis neturejo, pas mane gyveno, mano bute pirktame prieš santuoka. Sukčiai su antstoliais iš manes voge pinigus ir denge neva vyro skolas, kai jo skolas prieme LR, nes aš jo skolu nepriėmiau nepilnamečio sūnaus vardu. Antstoliai voge pinigus kiekviena menesi nuo 2015 m nuo 300 e iki 500 e ir toliau vage. Kas nors bandydavo anksčiau padėti, gaudavo signala iš kažkur ir nepadėdavo , bijodavo. Kalbu apie Vilniaus m savivaldybe. Mano butu mokeščių saskaitu brukšniniai kodai pakeisti, bankiniu korteliu ir mano asmens korteliu prisigamine, daro ka nori. Niekas nestabdo, visi bijo. Viskas dėl paveldejimu, visiems ju reike, bet jie priklauso man ir mano vaikams. Sužinojau tik dabar, vaikus kankindavo per mokyklas, per tuos su kuriais bendraudavome. Žiauru, kad tokie nusikaltimai ir visi dangsto nusikaltelius.
Banditizmas grįžo į Vilnių. Nebe pirmas apiplėšimas vidury dienos:
∙ Naujas apiplėšimas Fabijoniškėse
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaimes/naujas_apiplesimas_fabijoniskese/
Narkotikų legalizavimas, alkoholis nebrandiems (vos spėjusiems pasą gauti) tam būtinai padės.