Sekmadienis, 14 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?

www.alkas.lt
2021 10 21 08:00
4
Seime vyks diskusija „Kiek miško reikia Lietuvai?“ (tiesioginė transliacija)

Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.

Miškai – šalies ekologinio stabilumo pagrindas, itin svarbus ne tik visos šalies oro, vandens ir dirvos kokybei, bet ir lietuviškajam tapatumui.

Tačiau intensyvios miškininkystės ir mažai ribojamos žmogaus ūkinės veiklos sukeltas miškų nykimas jau pastebimas ir plika akimi.

Vilniaus universiteto (VU) geografų teigimu, dabartinė, į medieną nukreipta miškų politika turi būti keičiama.

Siekiant išsaugoti Lietuvos ekologinį stabilumą, svarbu ekologinę ir socialinę miško naudą laikyti pirmenybine visuomenės gerovės sąlyga, o miškų klausimai negali būti sprendžiami vien remiantis miškininkyste.

Daugiau kaip trečdalis šalies ploto turi būti atiduota miškui

Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) sumanyme, skirtoje su įvairiomis visuomenės grupėmis diskutuoti ir nutarti, kaip turi atrodyti Lietuvos miškai ateityje, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkų grupė dirba Kraštovaizdžio ir saugomų teritorijų bei Klimato sektoriuose.

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai miškui skirta žemė užima 33,7 proc. visos šalies ploto, tačiau medynai, senesni nei 10 metų amžiaus, sudaro tik 27,9 proc., o juose esančių daugumos retų rūšių buveinių būklė yra prasta.

VU mokslininkų teigimu, medynais padengtas plotas turėtų siekti 38–42 proc., o veiksmingai veikiančios gamtinio karkaso teritorijos turėtų užimti ne mažiau kaip 64 proc. šalies ploto.

Lietuvos geografų draugijos viceprezidentė dr. Giedrė Godienė aiškina, kad gamtinis karkasas – tai tarpusavyje susijusių natūralių teritorijų tinklas, kuriame vyraujantys gamtiniai procesai kompensuoja žmonių ūkinės veiklos padarinius ir atkuria sąlygas, kuriomis galime gyventi.

„Gamtinės sistemos lemia vandens, oro ir dirvų apsivalymą. Be jų negalėtume vykdyti jokios gamybos, skraidyti lėktuvais, važinėtis taršiais automobiliais; ištisai užstatytose teritorijose turėtume vien dirbtinai palaikyti vandens cirkuliaciją, mikroklimatą.

Ne tik iš etinių paskatų turime saugoti biologinę įvairovę ir ekologines grandines – nykstant apdulkintojams liksime be maisto. Klimato kaitos akivaizdoje neturime kitų sistemų, kurios taip veiksmingai sugertų perteklinį CO2.

Todėl galvodami apie ateities kartas, norėdami vystytis tvariai, privalome užtikrinti pakankamą erdvę – tam tikrą gamtinių teritorijų plotą ir jų kokybę“, – sako dr. G. Godienė.

Geografė priduria, kad miškų naikinimas – tai ir etinė problema: „Medžiai yra gyvi kūnai, kur kas didesni ir ilgaamžiškesni už mus, žmones, todėl turėtume ieškoti sambūvio, jausti didesnę atsakomybę, labiau saugoti gamtos pusiausvyrą. Dėl to miškų kirtimai neturi vykti vegetacijos ir veisimosi laikotarpiais.“

Mokslininkai pabrėžia, kad miškai ir žmonių veikla neturi būti visiškai atskirti, tačiau jie gali vienas kitą papildyti, o miškininkystės veiklos turėtų vykti tvariai.

Dokt. Agnės Jasinavičiūtės teigimu, nemaža dalis kultūros paveldo vietovių – piliakalnių, pilkapių, senųjų pagoniškų šventviečių – tvarkoma, pritaikoma lankymui miškuose.

„Šalies istorija lėmė, kad didžioji dalis svarbių vietų šiuo metu yra miškuose, o norint šias vietas pritaikyti pažinimui svarbi ir aplinka.

Todėl į jas reikia žvelgti kompleksiškai – kaip į gamtos ir kultūros vertybę. Turime nusistatyti prioritetus ir nusibrėžti ribas, kur galima kirsti, o kur ne.“

Dar vienas miško ir žmonių veiklos integracijos pavyzdys – sveikatinimui skirti miškai. „Škotijoje, Japonijoje pasivaikščiojimą po mišką jau išrašo ir gydytojai.

Toks gydymas skiriamas turintiems kraujotakos ligų, psichologinių problemų. Miške mažėja streso lygis.

Apskaičiuota, kad savivaldybėse, kurios palaiko ir investuoja į gamtines struktūras, visuomenės sveikatai išleidžiama mažiau pinigų, nes žmonės rečiau gula į ligonines“, – pasakoja dokt. A. Jasinavičiūtė.

Svarbu užtikrinti tikrą apsaugą

Geografai išvien su kitomis ekologines miškų funkcijas pabrėžiančiomis visuomenės grupėmis yra už tai, kad Lietuvoje didėtų senų, gamtinę brandą pasiekusių miškų – sengirių – plotai ir visi tokie miškai būtų saugomi.

Lietuvos miškuose įvairių struktūrų, rūšių ir amžių gamtiškai vertingi medynai turi sudaryti ne mažiau kaip 35 proc. Tuo tarpu pačioms ekologiškai vertingiausioms, jautriausioms Lietuvos vietoms turi būti suteiktas teisinis saugomų teritorijų statusas.

VU mokslininkai pabrėžia, kad ateityje ūkinės paskirties miškų plotas turi mažėti. Jų teigimu, tinkamai miškų priežiūrai užtikrinti svarbi yra teisinė bazė.

Miškas | pixabay.com nuotr.

Tačiau reikalinga ne tik priimti naujus įstatymus, bet būtina ir įvykdyti įsipareigojimus, jau įtvirtintus nacionaliniuose bei Europos Sąjungos teisės aktuose, ir realiai pasiekti, kad išsilygintų miškų teikiamo pelno ir jo ekologinės bei socialinės naudos pusiausvyra.

„Šiuo metu, net jei tam tikros teritorijos jau yra paskelbtos saugomomis, reali jų apsauga yra nepakankama. Nors čia draudžiama kurti laužus ir tik nurodytose vietose leidžiama statyti palapines, bet galima kirsti miškus plynai“, – sako Lietuvos gamtos draugijos vadovas, geografas doc. Ričardas Skorupskas.

Pasak jo, 17,69 proc. Lietuvos teritorijos sudaro įvairios saugomos teritorijos, tačiau apie pusėje šio ploto ūkinio naudojimo režimas toks pats kaip ir miškų, esančių už saugomų teritorijų ribų: „Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke 50 proc. miškų yra ūkiniai, jie eksploatuojami visiškai taip pat, kaip ir nesaugomose teritorijose.

Siekiant išsaugoti retas rūšis, svarbias jų buveines, ES biologinės įvairovės apsaugos strategija reikalauja valstybės mastu turėti 30 proc. saugomų teritorijų, o 10 proc. iš jų turi būti griežtos apsaugos, t. y. rezervato tipo.“

Doc. R. Skorupskas neslepia apmaudo, kad miško eksploatavimas dabar yra tarsi vandalizmas – neišnaudojantis tiesioginių ir juo labiau netiesioginių ekonominių galimybių: „Net ir Nacionaliniame miškų susitarime ekologiniams interesams atstovauja tik pavienės visuomeninės organizacijos, bet ne valstybės institucijos.“

Tikslas – atvira tarpdisciplininė miškininkystė

Geografai sutaria, kad miško išsaugojimas ir plėtra bei darni gamtos ir žmogaus veiklos integracija padėtų kurti gyventi palankesnę aplinką, užtikrintų biologinės įvairovės apsaugą.

„Miškas išties rūpi visiems. Tai vienintelis kraštovaizdžio komponentas, kuris, išdėstytas tolygiai ir ekologiniu požiūriu jautriausiose vietose, užtikrina atskiros teritorijos dalies ir kartu visos šalies ekologinį stabilumą, visuomenės sveikatingumą ir aibės ūkio šakų sėkmingo gyvavimo sąlygas, be to, sugeria apie trečdalį viso mūsų CO2.

Miškininkystė turėtų remtis ne tik ekonomikos, bet ir fiziniais, gamtos, ekologinais mokslais, o kartu atliepti globalias klimato ir biologinės įvairovės krizes, kintančius visuomenės poreikius bei etines nuostatas“, – aiškina doc. R. Skorupskas.

„Tai – mūsų atsakomybė ateities kartoms. Todėl viešumas, įvairių sričių mokslų ir skirtingų visuomenės grupių, bendruomenių įsitraukimas – vienas pamatinių Nacionalinio miškų susitarimo reikalavimų.

Tikimės, kad šis susitarimas bus svarus pagrindas Miškų sektoriaus strategijai kurti, numatant konkrečias miškų naudojimo ir apsaugos kryptis, siektinų rodiklių reikšmes, jų įgyvendinimo principus ir konkrečius veiksmus“, – sako geografas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Miškų ateitį spręs Nacionalinis miškų susitarimas
  2. Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
  3. Rengiamas trečiasis miškų politikai skirtas aptarimas
  4. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  5. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nuo pamatinių tikslų pereina į vykdymo žingsnį
  6. Miškų susitarimo eiga: Kaip kelioliką vizijų paversti viena kryptimi? (video)
  7. Miškų naikinimas skatina virusų plitimą?
  8. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  9. VU bibliotekoje – mažai žinoma savita Lietuvos knygos kultūros dalis
  10. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  11. Lietuvos Metrikos knygos keliasi į virtualią skaityklą – istorikai diskutuos apie jos svarbą
  12. Kroatijoje – paroda apie Lietuvos piliakalnių paslaptis
  13. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  14. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  15. Grybaudami ir uogaudami miškuose elkimės atsakingai
  16. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija kviečia į paveldą pažvelgti jo puoselėtojų akimis (video)
  17. Bekelės sporto mėgėjams reikėtų susimąstyti
  18. Apginta disertacija apie žmonių ir plėšrūnų sąveika
  19. Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų
  20. G. Karosas: Kultūros paveldas visą laiką atsilygina atradimais (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    10 mėnesių ago

    O ar kas (išsk. savanorius) rimčiau stabdo? Ko gero, netgi ekskonservatorius valdanti ,,Laisvės” p-ja pati suinteresuota kuo didesne bet ko (kad ir mediena-pinigai) apyvarta. Tik ir girdi iš visur reklamą, kur (su kuriais tarpininkais?) geriausia auginti miško ,,vertę” (juk KAINĄ turi galvoje!)… Ir per ŽR jau girdime.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      10 mėnesių ago

      Ak, mes nekalti, mus laisvės p. valdo!? Oi, ne. Niekas jų nevaldo. Labai patogu vaidinti nekaltą vaikelį, prisidengiant laisvės p. „spaudimu“. Visų liberglobalkovid „vertybės“ vienodos. Politikavimas yra miglos pūtimas ir manipulus 🙂

      Atsakyti
  2. Klpd. says:
    10 mėnesių ago

    O ar jums neatrodo, kad nesant kitos alternatyvos energijos gavimui, ir tik nuolat kišamai biokuro, vėjo, saulės jėgainių (pastarųjų dviejų gavyba yra brangi, “nešvari”ir sudėtinga) naudojimui, mes sukūrensime viską iš eilės ką galima?Ponas iškilusis :D)) ministras S.Gentvilas ką tik uždraudė gyventojams šią žiemą kūrenti anglį, kurią žmonės jau buvo pasiruošę ateinančiam šaltajam sezonui. Tai kūrens ką? Ar ne medieną kurią nustvers bet kur ir bet kokią, jau nekalbant apie miškus?Ar ,,laisvės” ar dar kokios sudparijėlės valdomi žmonės, bet kuo toliau, tuo daugiau dbilų valdžioje o mūsų Lietuvėlė vis daugiau kenčia ir nusigyvena.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      10 mėnesių ago

      AM ministras – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio. Bet toks skirtumas, juk visos trys (jei ne daugiau) liberalų partijos, gražiai palaikydamos viena kitą, vienodas vertybes diegia, puoselėja ir platina.

      Atsakyti

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Keletas būdų, kaip apsipirkti taupiau

2022 08 13
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

2022 08 13
Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?

Eismo pavojai išsiruošus grybauti ar uogauti

2022 08 13
pixabay.com nuotr.

Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?

2022 08 13
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų

3 patarimai siunčiant siuntas į užsienį

2022 08 13
Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas

2022 08 13
Atostogos svetur: kaip apsidrausti nuo rūpesčių dėl sveikatos?

Paskutinės minutės kelionių sąvoka pasikeitė

2022 08 13
Artėja Medkopio pabaigos šventė! | lrv.lt nuotr.

Artėja Medkopio pabaigos šventė!

2022 08 13
„Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“ šventė | druskininkai.lt nuotr.

Dar tebevyksta menų šventė Druskininkuose!

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
Istorija

Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

2022 08 13
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Keletas būdų, kaip apsipirkti taupiau

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms
Lietuvoje

Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

2022 08 13
Pošventinei atgaivai – rauginti kopūtai
Lietuvoje

Kokies priežastys lemia pavojingą kepenų ligą?

2022 08 13
Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?
Lietuvoje

Eismo pavojai išsiruošus grybauti ar uogauti

2022 08 13
pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?

2022 08 13
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

3 patarimai siunčiant siuntas į užsienį

2022 08 13


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Jonas Vaiškūnas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Bartas apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Keletas būdų, kaip apsipirkti taupiau
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 683; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 510; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 504; komentarų: 5
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 478; komentarų: 0
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 470; komentarų: 0
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 470; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Keletas būdų, kaip apsipirkti taupiau

by Ditė Česėkaitė
2022 08 13
0
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Iš pirmo žvilgsnio taupesnis apsipirkimas gali pasirodyti nelengva užduotis. Tačiau vadovaujantis keliomis paprastomis gudrybėmis galima sutaupyti ne tik pinigų, bet...

Skaityti toliau

Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 13
0
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Bene kiekvienas sutiktų, kad širdžiai brangūs namai yra kokybiški – į šį daugialypį kriterijų atsižvelgia kiekvienas naują būstą įsigyti planuojantis...

Skaityti toliau

Eismo pavojai išsiruošus grybauti ar uogauti

by Ditė Česėkaitė
2022 08 13
0
Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?

Patraukus į mišką ieškoti uogų ir grybų, atrodytų, galima susidurti tik su visiška ramybe – miško garsai, medžių siūbavimas ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Jonas Vaiškūnas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Bartas apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  • Bartas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

Kitas straipsnis
Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Tarptautinės teisės žinovai: sovietinių nusikaltimų vertinime pasiektas proveržis (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai