Spalio 9 d. Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino pareiškimą dėl kylančių energijos kainų, kuriame teigia, kad liberalizuojant elektros energijos tiekimą, kuris skatina kainų didėjimą, sąmoningai vengta viešų diskusijų svarbiausiais klausimais ir nebuvo ieškoma visuomenės interesus tenkinančių sprendimų, nes jie prieštarauja rinkos liberalizavimu suinteresuotų siaurų grupių interesams.
„Pagrįstai teigiama, kad elektros ir dujų kainų kilimas yra globalus reiškinys, nulemtas daugelio priežasčių, o elektros kaina kilo visoje „Nord Pool“ elektros biržoje, kur Lietuva perka didžiąją dalį savo sunaudojamos elektros. Tačiau akivaizdu, kad Lietuva iš anksto galėjo ir turėjo ruoštis galimo globalaus kainų kilimo poveikiui sumažinti, efektyvinti energetikos sektoriaus darbą, įmonių valdymą ir kitus procesus tiek savivaldos, daug kur neperėjusios prie biokuro, tiek valstybės lygmenyje.
Todėl būtina įvardyti ir taisyti Lietuvos energetikos sektoriuje padarytas klaidas, o ne apgaudinėti žmones, paskirstant šildymo kainas per visus metų mėnesius. Pagaliau būtina pripažinti ir tai, kad geopolitiniai sprendimai ir šalių santykiai regione turi įtakos ir elektros kainoms rinkoje. Šiuo pareiškimu ypač norime atkreipti dėmesį į sistemingai nutylimą problemą – ideologiškai motyvuotą ir šalies piliečių interesams prieštaraujantį elektros energijos rinkos liberalizavimą“, – pareiškimą komentavo NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
NS pažymėjo, kad valstybės vykdomą privačių siaurų grupių interesų protegavimą ir šių interesų įtaką energetinių resursų kainų šuoliui akivaizdžiai atskleidžia premjerės Ingridos Šimonytės svarstymas, jog siekiant suvaldyti sparčiai didėjančias elektros energijos kainas elektros tiekimo rinkos liberalizavimas gali būti atidėtas. Toks siūlymas vienareikšmiškai rodo, kad elektros energijos tiekimo liberalizavimas netarnauja visuomenės interesams, o jį vykdantys Lietuvos politikai negina visuomenės interesų ir nekelia šio klausimo Europos Sąjungoje, priėmusioje direktyvą liberalizuoti elektros energijos tiekimą.
„Lietuvos Respublikos Prezidentas turi kelti principinį klausimą, kodėl valdžios institucijos nesiėmė būtinų priemonių padėčiai keisti ir neieškojo galimybių sparčiai augančioms šilumos ir elektros energijos kainoms mažinti. Tuo tarpu Seimo Aplinkos komitetas bei Ekonomikos komitetas turi atlikti visapusišką, sąžiningą ir profesionalią gyventojų aprūpinimo elektros energija ir dujomis analizę ir jos pagrindu priimti Lietuvos piliečių interesus labiausiai tenkinančius sprendimus“, – teigiama NS išplatintame pareiškime.
NS paragino Generalinę prokuratūrą ištirti galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejus Lietuvos energetikos ir šilumos ūkio sektoriuose, o įrodžius korupcinius nusikaltimus, kaltininkams taikyti įstatymo numatytą reikalavimą atlyginti valstybei bei jos piliečiams padarytą žalą.
NS taip pat pasiūlė, Vilniaus miesto savivaldybei grąžinti Vilniaus šilumos tinklams apie 5 mln. eurų dividendų, kuriuos ši įmonė išmokėjo savivaldybei iš gauto pelno. Tas lėšas siūloma skirti šilumos kainoms mažinti ir būtinoms investicijoms šilumos tiekimo vamzdynams atnaujinti, kartu šalinant nevykusios Vilniaus šilumos sektoriaus nuomos buvusiai „Rubikon“ grupei ir su ja susijusioms įmonėms pasekmes.
„Būtina reikalauti valdžią atsisakyti planų įgyvendinti svarstomą ideologinio aklumo sukeltų problemų sprendimą, kai nenorint mažinti kitų valstybės išlaidų, kad atsirastų lėšų kainų augimo kompensavimui mažas pajamas gaunantiems vartotojams, dalis mokėjimų už elektros energiją, dujas ir šilumą būtų nukelta ateičiai“, – rašoma pareiškime, pabrėžiant, kad ir taip išaugusi valstybės skola neturi būti neatsakingai didinama.
Viskas bus gerai, jei tik nieko nepirksim iš Rusijos ir Baltarusijos. Tiek metų bridom prie liepto galo ir pribridę nesuklupkim.
Nieko šiame NS susirūpinime nepasakyta dėl to kokios “siauros grupės” interesams pasitarnavo Skvernelio vyriausybės sprendimas, kuriuo vietoje egzistavusio numatymo pirmiau statyti Vilniaus kogeneracinę šilumos jėgainę- pirmiau tapo statoma ir pastatyta Kauno kogeneracinė jėgainė. Ar ne tai dabar sąlygoja net kelis kartus pigesnę šilumą Kaune lyginant su Vilniumi. Abejotinas yra tas NS “nacionalumas” apskritai, jeigu jam neparūpsta valstybės valdžių daromos skriaudos valstybės sostinės gyventojų atžvilgiu, juolab, kad tai galima įžvelgti ir kitais atvejais.
Pareiškimas. Valio? Palaukite, palaukite: klausimų, į kuriuos būtų reikalaujama atsakyti raštu, nėra. Kodėl? Tik atkreipia dėmesį, tik reikalauja. Sakysite, čia tik pareiškimas, kokie dar klausimai? Ak, nereikia lia-lia… Tai koks čia žaidimas, ką?
Ainis LIETUVIS: Kur ilgalaikis planas, opozicionieriai? + Vito Tomkaus trigrašis
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/ainis_lietuvis_kur_ilgalaikis_planas_opozicionieriai/
Kodėl rašytojui neįdomu, kiek tos taip vadinamos opozicijos yra tikros, o kiek netikros, prikurtos suskaldymui…? Lietuviai sako „drausmė“, ne „disciplina“…
Ir taip kalba buvęs liberalas…
Suprantu, kai liberalas tampa tautininku, arba atvirkščiai – tautininkas liberalu. Didesnės priešpriešos čia nėra, nes yra tokia sąvoka, kaip nacionalliberalizmas – pasisakoma už laisvą rinką, valstybės nesikišimą į ekonomiką, tačiau kartu ir už tutinių vertybių puoselėjimą, savitumo valstybingumo išlaikymą. Pavyzdžiui (jau ne kartą rašaiu) kaip tik tokais yra daugumos Vakarų šalių neoliberalai (iš esmės visų ekonomiškai turtingų Šaiurės Europos šalių, Nyderlandų, Flandrijos, JK ir t.t.).
Bet kai liberalas (kad ir buvęs) pavirsta socialistų… To regėti dar neteko. Tai visiškai nesuderinama, kardinaliai priešinga ir t.t. Įtariu, kad gerb. V. Radžilas šiuo atveju nėra nuoširdus. Tiesiog, gal viduje ir prieštaraudamas pats sau, bando atitikti spėjamus visuomenės lūkesčius. Tai vadinama POPULIZMU.
Nes, kaip jau rašiau, tikras (o ne apsimetėlis) liberalas gali nesunkiai tapti tautininku (arba atvirkščiai), tačiau socialistu – niekaip. Nes tai yra kardinaliai priešingos ideologijos.
Sakote, kad liberalizmas numato valstybės nesikišimą į ekonomiką, betgi socializmas taipogi veda į palaipsnį valstybės išnykimą, taigi ar čia sakoma ne tas pats tik kitais žodžiais.
Manyčiau, kad iš pavadinimų liberalizmas, socializmas ir pan. vartojimo tėra tik knygiškumas (teoriškumas), o teorijos kaip ir kitkas pasaulyje tampa pasenusiomis – atgyvenusiomis. Gyvename laikus, kai realybėje veikia tik išmanymas. Ideologijų galių laikai – praeitis. Išmanymas gali būti didesnis – mažesnis. Pagal išmanymą ir yra tvarkomasi pasaulyje dabar. Taigi priešybių kova baigta vienybe – išmanymu…
Sakyčiau, jog gyvename ekonominio chaoso laikais, kurį sukėlė spekuliantai akcijomis pasaulinėse rinkose. Jeigu apie jų išmanumą kalbat , tai tiesa.