Savaitgalį į Lietuvą atvykęs ir finalines pasaulio salės futbolo čempionato kovas „Žalgirio“ arenoje stebėjęs FIFA prezidentas Džanis Infantinas savo viešnagę Kaune pradėjo nuo Žaliakalnio.
Svečias aplankė čia kylantį daugiafunkcį S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Dalindamasis savo įspūdžiais, jis priminė infrastruktūros svarbą sportui, pridėdamas, kad šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti ir kiti šalies miestai.
Svarbūs pokyčiai Lietuvai
„Esu tikrai sužavėtas šiuo stadionu. Žinau, kad Kaunas yra sporto miestas. Atnaujinta futbolo arena bus pritaikyta ir lengvaatlečiams. Ji tikrai jauki. Įrengiama nauja infrastruktūra žiniasklaidai, visos reikiamos erdvės žaidėjams.
Stadionas mieste, bet neįtikėtinai nuostabioje žalioje erdvėje. Tai tikrai nuostabu. Laukiu, kada galėsiu atvykti ir pamatyti šio stadiono atidarymą bei daug rungtynių“, – kalbėjo Dž. Infantinas.
FIFA vadovo manymu, po S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos Lietuvos futbolas turės viską, ko reikia siekti pergalėms.
„Pastaraisiais metais Lietuvai trūko būtent tokio stadiono. Vien tik senų aikščių, skaičiuojančių 50 ar daugiau metų, nepakanka. Reikia naujų arenų, kad šalis, miestas ir žmonės didžiuotųsi. Su reikiama infrastruktūra galime vystyti aukščiausio lygio sportą.
Lietuva jau rengia pasaulio salės futbolo čempionatą, o tai yra nuostabu. Aukšto lygio futbolo rungtynės čia vyks taip pat. Kitų metų gegužę Kaunas ir visa šalis turės naują stadioną. Bus viskas, ko reikia pergalėms“, – sekmadienio popietę mintimis dalijosi FIFA prezidentas.
Pažadėjo sugrįžti
Pasak svečius priėmusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija Žaliakalnyje vyksta pagal planą, todėl planuojama, kad jis bus oficialiai atidarytas kitų metų vasarą.
„Tikime, kad jau kitų metų gegužės viduryje darbai bus baigti ir galėsime pradėti ruoštis oficialiam pristatymui. Šito momento nekantriai laukia daugybė žmonių.
Malonu, kad Kaune svečiavęsi Lietuvos ir pasaulio futbolo vadovai apsilankė ir įvertino mūsų mieste vykstančius pokyčius. Tokio aukšto rango vizitas tik patvirtina, kad Kaunas eina teisinga linkme, o čia vykstantys darbai pasitarnaus visai Lietuvai. Su FIFA prezidentu sutarėme susitikti ir stadiono atidaryme“, – teigė V. Matijošaitis.
Pasak Kauno mero, kol kas didžiausias šalyje būsiantis stadionas tėra dalis viso sporto komplekso, kuris praturtins prestižinį miesto mikrorajoną – Žaliakalnį.
Finišo tiesiąją pasiekė ir legendinės sporto halės rekonstrukcija – paskutiniai darbai bus baigti dar šiemet. Be to, Kaunas ruošiasi būsimo lengvosios atletikos maniežo statyboms ir lygiagrečiai atnaujina visą Sporto gatvės aikštę, kuri taps papildomu akcentu greta tvarkomo miesto pasididžiavimo – Ąžuolyno parko.
Atitiks aukščiausius reikalavimus
Legendinio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos sparčiai artėja pabaigos link. Daugiafunkcį objektą supa gelžbetoninės konstrukcijos, todėl jau greitai prasidės vidaus apdailos darbai.
Pokyčių sulaukusi sportui skirta erdvė talpins 15 tūkstančių žiūrovų. Aistruoliams skirtas tribūnas dengs stogas, todėl stebėti renginius nebus keblu net ir atšiauriomis oro sąlygomis.
Po atnaujinimo jaukiai jausis ir sportininkai – stadionas atitiks aukščiausius UEFA reikalavimus. Futbolo rungtynės galės vykti bet kuriuo metų laiku, nes žalioji veja turės laistymo ir šildymo sistemas.
Be to, aikštę apjuos lengvaatlečiams skirti bėgimo takai ir kita reikalinga aukšto lygio infrastruktūra. Planuojama, kad ateityje stadione galės vykti tarptautiniai lengvosios atletikos čempionatai. Atnaujintas daugiafunkcis sporto centras bus pritaikytas ir koncertams bei kitiems didelio masto renginiams.
Futbolo labui Lietuvoje jį reikėtų uždrausti žaist. Bent profesionaliai …
Šalin rankas nuo verslų: sporto, svetimų tikėjimų, politikos ir nevyriausybinės (privačios) žiniasklaidos, reiškiančios vyriausybės požiūrį.
Štai ir paaiškėjo kodėl 30 metų visaip vilkinta nacionalinio stadiono statyba Vilniuje, kadangi pastačus stadioną Vilniuje nebūtų kaip gauti valstybės pinigų stadionui Kaune. Dar vienas valstybės valdžių įvykdytas Vilniaus gyventojų skriaudimas. Žodžiu, BVP valstybei uždirba Vilnius, o valstybė jį išleidžia Kaune. Ir taip visose srityse. Antai, šildymas Vilniuje brangti gali net 70 %, kai Kaune tik keliais. O didžia dalimi – todėl taip, kad kogeneracinė elektrinė, kuri turėjo būti pastatyta Vilniuje, buvo pastatyta Kaune. Tai vis Skvernelio valdymo rezultatai…
Ne visi, ko gero.
Nors… napasidomėjau, kada ir kam valdant sudaryta sutartis su mūsų strategine, kad ji savo plastiką į Kauną veš deginti(!!!). Prieš porą dienų TV tai paviešino. Pasak reporterio, mūsiškiai (bio)kuro tiekėjai su savo preke neprasimuša į lietuviškas katilines, nes mūsų pakuros užsiėmusios kaimynės oro gryninimu…
Įdomu, ar ji mums už paslaugą sumoka, ar mes iš jos perkame tuos plaučių nuodus?
Kiek prisimenu iš skelbtų informacijų, tai Kauno kogeneracinė statyta galingesnė, t.y. tokia, kad Kaune surenkamų atliekų jai neužtektų, o jame būtų sukūrenama ir atitinkama dalis Vilniuje surinktų atliekų. Matyt, kad taip ir yra, nes Vilniuje numatytos pastatyti kogeneracinės šilumos jėgainės, numatytos pastatyti netgi anksčiau negu Kaune, kaip paprastai viskas kas valstybiška-savivaldybiška, taip ir neturima. Tokiu atveju vilniečiai mokėdami už atliekų surinkimą sumoka ir už atitinkamą dalį Kauno kogeneracinės sudeginamo biokuro, iš korio gaminama taip pigi šiluma kauniečiams. Tad logiška tokiu atveju būtų atitinkama už atliekų surinkimą vilniečių mokama dalimi mažinti jiems šilumos kainą ir tai kompensuoti jų padidinimu Kaune.
Visas šis visuomenės informavimas dėl šilumos kainų yra LRT prievolė, tačiau ši jo tinkamai nevykdo, tačiau nė vienai Seimo partijai neparūpsta dėl to pareikalauti LRT valdžios atsakomybės…