Rugsėjo 17 d. Varšuvoje, vyko antrasis bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, kuriam pirmininkavo Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateušas Moravieckis.
Vyriausybių posėdyje premjerai pasirašė bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo prioritetinėse srityse.
Vertindamos politinę valią palaikyti dialogą ir visapusiškai bendradarbiauti įvairiose bendrų interesų srityse, abi Vyriausybės skatina tęsti reguliarius tarpusavio ryšius ir siekia, kad susitikimai tokiu formatu vyktų kiekvienais metais.
Lenkija ir Lietuva taip pat deklaruoja remiančios iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, toliau skleidžiant ir stiprinant praktinį gero mokesčių valdymo principų įgyvendinimą.
Norima tęsti bendradarbiavimą ES formatais bendro intereso klausimais, visų pirma dėl pirmojo Judumo paketo ir TEN-T tinklo reglamento peržiūros bei su Suvalkų koridoriumi susijusios infrastruktūros stiprinimo, siekiant užtikrinti regiono saugumą.
Transportas ir energetika
Abi vyriausybės pareiškia, kad būtina tęsti bendradarbiavimą plėtojant pagrindines transporto jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, kad „Via Carpatia“, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektai bus užbaigti kuo greičiau.
Lenkija ir Lietuva deklaruoja tolesnį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą iki 2025 m., o tai yra geras Europos energetinio solidarumo pavyzdys ir svarbus žingsnis didinant Baltijos šalių energetinį saugumą.
Keitimasis patirtimi
Deklaracijoje vyriausybės išreiškia paramą perėjimui vidaus ypatumus atitinkančiu tempu prie neutralaus poveikio klimatui, tikina, kad ir toliau keisis patirtimi darbo rinkos srityje tokiais klausimais kaip sąlygos šeimoms bei žmonių su negalia įtrauktis.
„Pastarieji įvykiai, susiję su nelegalių migrantų antplūdžiu ir šiomis aplinkybėmis parodytu tarpusavio solidarumu bei parama, dar labiau sustiprino dvišalius santykius.
Lenkija ir Lietuva yra pasiryžusios ir toliau dėti pastangas, siekdamos visomis būtinomis priemonėmis veiksmingai apsaugoti savo sienas, kurios taip pat yra išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos, be kita ko, užkirsdamos kelią neteisėtam jų kirtimui ir nuolat su tuo kovodamos.
Migracija
Tačiau vien nacionalinio lygio priemonių nebeužtenka, reikia naujų bendrų sprendimų ES lygiu. Lenkija ir Lietuva pabrėžia būtinybę pritaikyti ES teisės aktus ir sudaryti teisines prielaidas, kad ES valstybės narės galėtų tinkamai reaguoti į sąmoningą trečiųjų šalių neteisėtos migracijos naudojimą ir taikyti veiksmingas, aiškiai apibrėžtas priemones, kurios leistų valstybėms narėms veikti greitai ir apsaugoti tiek savo šalis, tiek visą ES“, – rašoma deklaracijoje.
Dokumente abi vyriausybės teikia didelę reikšmę nuolatiniam partnerystės stiprinimui vidaus reikalų, ypač migracijos ir su migracija susijusių klausimų, srityje.
Deklaracijoje pabrėžiamas dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas gynybos srityje bei Lenkijos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sąveikumo didinimas.
Vyriausybės pareiškia, kad tęs glaudų bendradarbiavimą sustiprinto NATO atgrasymo ir gynybos srityje, vykdydamos praktinį karinį bendradarbiavimą, apimantį sąjunginį vadovavimą, pajėgas, planus ir pajėgumus, taip pat koordinuodamos nacionalines pozicijas, siekdamos toliau plėtoti NATO iniciatyvas.
Kalbėdamos apie abiejų valstybių ekonomikos atsigavimą po pandemijos, Lenkija ir Lietuva taip pat pabrėžia ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pridėtinę vertę.
Lenkija ir Lietuva remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujų priemonių, skirtų sukurti vienodas veiklos sąlygas subjektams, kurie naudojasi užsienio subsidijomis veikdami ES vidaus rinkoje, vyriausybės taip pat įsipareigoja remti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei skatinti tiesioginį aukštojo mokslo institucijų ir viešųjų mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą.
Deklaracijoje vyriausybės yra įsitikinusios, kad pandemijos patirtis sustiprins jų sveikatos priežiūros sistemas, ir akcentuoja sveikatos sektoriaus svarbą veiksmingam šalių ir visuomenių funkcionavimui.
„Esame stiprūs turėdami bendrą istoriją. Gegužės 3-iosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, į kurį referuojame bendroje deklaracijoje, yra geriausias to pavyzdys.
Vertinu, kad svarbias istorines datas minime kartu bendruose renginiuose“, – kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovė.
Deklaracijoje pažymima, kad šiuo metu dvišalis politinis dialogas yra labai dinamiškas ir vyksta visais lygiais, abi vyriausybės džiaugiasi galėdamos vėl susitikti, kad sustiprintų visapusišką Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.
Siekdamos sutvirtinti santykius, abi vyriausybės skatina atitinkamas ministerijas intensyvinti tarpusavio bendradarbiavimą ir dialogą bei skatinti plačią abiejų šalių parlamentų tarpusavio sąveiką.
„Antrasis mūsų vyriausybių posėdis, kurį jau galima vadinti užgimstančia tradicija, rodo, kokia glaudi ir dinamiška yra Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė.
Esame pasiryžę stiprinti ją ir toliau. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra didelė nauda mūsų šalims ir tautoms“, – susitikime su Lenkijos premjeru sakė I. Šimonytė.
O apie tai kas iš tikrųjų ekonomiškai ir politiškai svarbu Lietuvai, gal ir Lenkijai, t.y. sujungti greitąja europine geležinkelio vėže Druskininkus pro Kapčiamiestį su Augustavu (ar Balstoge) – tyla. Tai ne tik pagerintų susisiekimą tarp šalių, jų sostinių, bet ir sudarytų konkurenciją Brestui krovinių tranzite Rytai – Vakarai – Rytai kryptimis. O tai būtų didelės pajamos valstybei.
Kas dėl referavimo deklaracijoje dėl Gegužės 3-osios konstitucijos, jos įžado, kaip geriausio bendrumo pavyzdžio, tai tas yra gryniausias trypimas Vasario 16-osios deklaruotos nuostatos dėl Lietuvos valstybinio atskyrimo nuo istorijoje buvusio bendrumo su Lenkija.
Na, jo – pastatysi, ir nebeliks dėl ko reketuoti Lietuvos. . O jei tempsi, tempsi per dešimtmečius, vis tai to, tai ano ,,skriaudžiamiems mažuliams” reikalaudamas, už kiekvieną įvykdytą reikalavimą pažadėdamas 2 cm kelio nutiesti, tai temų reketavimui gal 100 m. pakaks.
Beje, ar ne šiandien švenčiamas PL TV apgyvendinimo Lietuvoje gimtadienis? Nesupratau tik – ar džiaugėsi tada įgyvendintomis naujovėmis, ar dabar gimtadieniui kažką dar naujo įvedė. …
O Vilnius, Lenkijos įsitikinimu, kam priklauso ?
Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai aptarė mokyklos Suvalkuose steigimą
– lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2021/09/17/news/lietuvos-ir-lenkijos-svietimo-ministrai-aptare-mokyklos-suvalkuose-steigima-20784140
• Vitas TOMKUS: „ATSIIMKIME SAVO LIETUVĄ!” + autoriaus trigrašis
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/vitas_tomkus_atsiimkime_savo_lietuva/
• Audrius BUTKEVIČIUS: Norit „Atsiimkime Lietuvą!“, norit – susigrąžinkim, svarbu, kad dar tebenorim savo Lietuvos
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/vitas_tomkus_atsiimkime_savo_lietuva/
• Arvydas JUOZAITIS: „Atsiimkime Lietuvą“ – „Mes skrisime į Lietuvą“
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/arvydas_juozaitis_atsiimkime_lietuva__mes_skrisime_i_lietuva/
———————-
• Lenkija toliau gina savo suverenitetą
– .respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/lenkija_toliau_gina_savo_suvereniteta/
(Ji – taip. O mes?)
− tv.lrytas.lt/laidos/reporteris/2021/09/17/news/reporteris-2021-09-17-20785658/
Prasideda kiek anksčiau, bet 00:55 min. – ryškiausia akimirka.
Ar tik nereikia skelbti pavojų? Jai reikia rimtos pagalbos, nes neatlaikys net tiek, kiek pati norėtų, o juolab tiek, kiek savarankiškai laisvai valstybei reikia. .
„ … be Rusijos ir Baltarusijos tose pratybose dalyvavo karių iš Armėnijos, Indijos, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos, Pakistano ir Šrilankos.”
– delfi.lt/news/daily/lithuania/zapad-atskleide-ne-tik-rusija-ir-baltarusija-kariautu-pries-nato.d?id=88213683
Ir nė vieno iš vakarų?
Šalia Kinijos esantys su bet kuo susimes?
Lenkija, nepaisant įtemptų santykių su Rusija ir Lukašenkos režimu, tęsia panslavizmo spaudimą Lietuvai. Kad tai vyksta, pakanka prisiminti buvusį (praeitą kartą nepasisekė) rusų ir lenkų rinkiminį aljansą Vilniuje bei rajone, taipogi užregistruotą rusų – lenkų rinkiminio aljanso buvimo Klaipėdoje ir rajone. Lietuvos valdininko žodžiais “tai neprieštarauja Konstitucijai”. Kodėl tada lietuviai, įskaitant prūsus, negali tokius aljansus sudaryti vietos rinkimams Lenkijoje? Lenkijos demokratinės santvarkai, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo, manau, tai būtų irgi jos Konstitucijai neprieštaraujantis dalykas.
Tik leisk lietuviui prasižioti…