Jau pamėgti pasakojimai ir nuotaikingi, išsamūs siužetai apie Vilnių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais sugrįžta atnaujintame www.ldkistorija.lt portale.
Nuo šiol jame – dar daugiau įdomaus turinio. Vilniaus universiteto (VU) įgyvendinamas projektas pristato videoistorijas apie Vilnių, specialiai Vilniaus miestui parengtus žemėlapius su GIS brėžiniais, suskaitmenintas Lietuvos Metrikos knygas ir kitus svarbius duomenis, skirtus tiek mokslininkams, tiek istorijos mėgėjams. Atnaujintas portalas bus prieinamas ir užsienio lankytojams.
„Tokio projekto ėmėmės dėl dviejų priežasčių: norime iš anksto reaguoti į artėjančią Vilniaus miesto 700 metų sukaktį, bet kartu tai mūsų nuoseklus darbas garsinant istorijos mokslą.
Prieš kelerius metus įgyvendinome projektą „Orbis Lituaniae“, kurio metu parengėme 800 internetinių pasakojimų apie LDK istoriją.
Tada gimė sumanymais naujais būdais pratęsti šiuos pasakojimus, supratome, kad istorikai turi dirbti su kūrybininkais, animatoriais.
Norime pavyzdžiu įrodyti, kad kokybiškas mokslas ir patrauklus turinys – suderinami dalykai“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Atsinaujinusiame portale – jau 70 audiovizualinių istorijų, skirtų supažindinti su Vilniumi LDK laikotarpiu. 65 animaciniai pasakojimai lietuvių ir anglų kalbomis apie pagrindinius miestą kūrusius didvyrius, ryškiausias asmenybes, meilės nuotykius, naujoves, pergales, taip pat ir konfliktus bei negandas, kurios lydėjo miestą nuo pat jo įsikūrimo, sulaukė didelio susidomėjimo ir leido geriau pažinti dabartinę Lietuvos sostinę.
Šiandien www.ldkistorija.lt projektą papildė ir 5 išskirtinės virtualios tikrovės istorijos, pristatančios Vilniaus įkūrimo legendą, Vilniaus universitetą, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, Žydų kvartalą ir miesto šventes.
Šias istorijas virtualioje tikrovėje jau galima pamatyti VU Šv. Jonų bažnyčios varpinėje. Virtualios tikrovės punktai veikia ir šalia „Skalvijos“ kino teatro esančioje kino ir medijų erdvėje „Planeta“.
Kartu su virtualios tikrovės istorijomis atsinaujinusiame portale rasite Lietuvos Metrikos modulį, kuriame pateikiamos net 35 suskaitmenintos Lietuvos Metrikos knygos.
Modulyje įdiegta asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė, žodynas padės lengviau pažinti šiuos šaltinius ir panaudoti savo tyrimams.
Portale taip pat įdiegti Lietuvos istorijos instituto mokslininkų parengti GIS brėžiniai pagal XVII–XVIII a. Vilniaus surašymų ir revizijų duomenis. Interaktyvūs žemėlapiai leis geriau pažinti miesto urbanistinę ir ekonominę raidą LDK laikotarpiu.
Portalas atnaujintas įgyvendinant projektą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vartai“ (www.ldkistorija.lt). Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas. Projekto vykdytojai: UAB „Orbitis“ ir UAB „Okta“ kartu su partneriais.
Projekto partneriai: Lietuvos istorijos institutas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus ir kitos organizacijos.
Matyt, ir vėl VU bus “džazuojama” Lietuvos šlėktinio gyvenimo laikotarpiu, t.y. turistinio lygio šlėktinėmis pasakėlėmis, kai valstybei ir lietuvybei stiprinti yra būtina “vartus atverti” Lietuvos karalystės ir jos išsigimimo priežasčių į Lenkijos karalystės provinciją – LDK – istorijai.
Kas dėl Vilniaus, tai visų pirma yra būtina ištirti jo istoriją Lietuvos karalystės – ikiLDK‘iniu laikotarpiu ir tų duomenų pagrindu kalbėti kritiškai apie jo šlėktinį – iš esmės Lenkijos karalystės provincijos – LDK laikmetį. Priešingu atveju kuriamos metodologinės prielaidos teigiamam ir okupacinio sovietinio laikotarpio vertinimui.
Pažiūrėjau, paklausiau. Ar galima dar labiau nusipiginti? Tarp kitko, kiek kainavo ir iš kieno kišenės?
Įdomu, kas ta LDK Mindaugo ar Gedimino, Algirdo laikais? Be abejo, tai Lietuvos Didžioji Karalystė, o ne kunigaikštystė. Taip ir turėtų būti rašoma, nes VU rektorius garantuoja “kokybišką mokslą”.
ir tokiu būdu mus psichologiškai parengs jau viso Vilniaus ir jo krašto ,,grąžinimui” ? – (Pirmąsias ekskursijas ves Skvernelio su Bumblausko duetas)
S. Skvernelis paskelbė apie naujos frakcijos steigimą: „valstiečiai“ praranda 10 parlamentarų
− respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/s_skvernelis_paskelbe_apie_naujos_frakcijos_steigima_valstieciai_praranda_10_parlamentaru/
Kartu su ekspremjeru iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukia Laima Nagienė, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Antanas Vinkus, Zenonas Streikus.
Taip pat prie naujosios frakcijos turėtų prisijungti trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę
parlamentarai: Domas Griškevičius, Vytautas Bakas ir Algirdas Butkevičius.
Vytautas Bakas (Mišri Seimo narių grupė)
Rima Baškienė (LVŽS)
Algirdas Butkevičius (Mišri Seimo narių grupė)
Domas Griškevičius (Mišri Seimo narių grupė)
Linas Kukuraitis (LVŽS)
Rūta Miliūtė (LVŽS)
Laima Mogenienė (LVŽS)
Laima Nagienė (LVŽS)
Lukas Savickas (LVŽS)
Saulius Skvernelis (LVŽS)
Algirdas Stončaitis (LVŽS)
Zenonas Streikus (LVŽS)
Tomas Tomilinas (LVŽS)
– delfi.lt/news/daily/lithuania/skvernelis-palieka-karbauski-kartu-issiveda-dar-desimt-valstieciu.d?id=88123821
Įdomu, kad jiems netrukdo jų naujojo dvasinio tėvo vesta klusnios kolonistų provincijos politika, kaimynei jau padovanota Vilniaus dalis, nei įdomus jo šeimos santykis su MN, nei tai, kad už mūsų pinigus perka iš kaimynės TV transliacijas, kad skiepytų Vilniaus kraštui ,,teisingą” mąstyseną…
„jiems netrukdo“ – gal kartais žinote, kam iš valdžios trukdo?
Svarbiausia patekti Seiman ir nesvarbu po kokia vėliava. Iš pradžių Karbauskis tiko , o paskui ne. Garbingas žmogus padėtų Seimo nario pažymėjimą ir ruošiasi kitiems rinkimams . Man tokie smirda .
O kas gi Lenkijai ir Lietuvos lenkinimui vasališką Skvernelį premjeru padarė, ar ne Karbauskis. Vadinasi, Lietuvos valstybinis vasališkumas Lenkijai yra ir Karbauskio politika. Taigi vien už šią privirtą košę Lietuvos politikoje Karbauskis daugiau prie jos prileistas negalėtų būti. Jeigu nori tą košę kaip nors išsrėbti, tai visų pirma derėtų pareikšti, kad Lenkijos valstybės TV programų transliavimą lenkų valstybine kalba už Lietuvos valstybės pinigus yra būtina nutraukti, kaip pažeidžiantį šalies suverenumą valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu, o taip pat būtina kartu ir viešai stoti už tai, kad po poros metų besibaigiantis “žečpospolitinės dvasios” Lietuvos bendrumo su Lenkija 1994 m. sutarties terminas toliau nebebūtų pratęstas. Šiuo klausimu tiesiog privalu pareikalauti, kad Prezidentas Nausėda pateiktų Seimui patvirtinti dekretą, kuriuo Lenkijai būtų pranešta, kad besibaigiančio minėtos sutarties termino Lietuva nepratęs. Su Lenkija jokių artimesnių santykių negu su kitomis šalimis neturėtų likti. Tai Lietuvos suverenumui strategiškas klausimas, jo atidėliojimas – būtų politika ne Lietuvos naudai …