R. Jankūnas. Skiepai nuo C19: Gal yra ką slėpti?

Pasisakymas 2021 m. rugpjūčio 30 d. spaudos konferencijoje

Įžanga

Toli nuo mokslo yra tiek antivakseriai, neigiantys vakcinų naudą, tiek masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką. Praeitą žiemą ir pavasarį vakcinos padėjo išgelbėti daug rizikos grupių žmonių gyvybių. Deja, vėliau prasidėjo masinė vakcinacija, kurios nauda moksliškai neįrodyta.

Masinė vakcinacija

Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti.

Masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Atvejų skaičius po kelių mėnesių vėl pradėjo didėti ir kai kuriose šalyse pasiekė rekordinį. Tą galėjo nulemti suteiktas pranašumas vakcinoms atspariems viruso variantams (pvz., delta) ir jų įsivyravimas. Belgų profesorius Gertas Vandenas Boše (Geert Vanden Bossche) dar pavasarį perspėjo, kad taip bus.

Dabar aišku, kad paskiepyti žmonės taip pat serga C19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcinos saugo prasčiau. Dėl to kolektyvinio imuniteto nuo C19 nebūtų net paskiepijus 100 % populiacijos. Galimybių pasai, kaip ir kaukės, gali suteikti apgaulingą saugumo pobūdį ir tokiu būdu dar labiau pabloginti situaciją.

Ką skiepyti?

Pagal pilnai paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes (čia turiu patikslinti – lenkė Suomiją, Švediją ir Norvegiją duomenų rinkimo dieną, t.y. 2021.08.27), tačiau ligoninėse C19 sergančių pacientų turime maždaug tiek, kiek Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje kartu paėmus (žr. paveikslėlį žemiau).

Skandinavai neturi ir neplanuoja nei galimybių pasų, nei privalomų kaukių. Mirčių skaičius šiais metais visose Skandinavijos valstybėse yra panašus į vidutinį per praeitus 5 metus. Lietuva turi kaukes, planuoja galimybių pasą, paskiepijo didesnį dalį gyventojų, bet pas mus per pirmus 7 šių metų mėnesius mirė daugiau kaip 3000 daugiau žmonių negu vidutiniškai per tą patį ankstesnių 5 metų laikotarpį.

Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių – skandinavai paskiepijo ką reikia, o Lietuva – ką papuolė (plg. su Norvegija paveikslėlyje žemiau). Nors pilnai paskiepytų gyventojų Skandinavijoje yra mažiau negu Lietuvoje (žr. paveikslėlį žemiau), tačiau rizikos grupėse paskiepytų procentas pas juos gerokai didesnis (žr. paveikslėlį žemiau). Be to, susikoncentravus į C19, Lietuvoje pablogėjo pagalba sergantiems kitomis ligomis.

C19 pavojingumas skiriasi daugiau kaip 1000 kartų, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių. Per visą laiką Lietuvoje nuo C19 nemirė nė vienas iki 20 metų amžiaus žmogus, o vyresnių kaip 70 metų mirė per 3000. Akivaizdu, kad vieno senolio paskiepijimas duoda naudos daugiau naudos negu 1000 vaikų. Tad kam vaikus skiepyti nuo C19, kai klinikiniai tyrimai neparodė, ar vakcinos apsaugo juos sunkios ligos ar mirties?

Taip pat pažymėtina, kad per paskutinius 3 mėn. Lietuvoje nemirė nė vienas jaunesnis kaip 40 metų žmogus, o tokio amžiaus žmonių mirčių nuo įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vakcinas per tą laikotarpį fiksuota. Nėščiąsias iš viso draudžiama įtraukti į C19 vakcinų klinikinius tyrimus, nes būtų neetiška. Tad ar moralu versti skiepytis jaunimą turtingose šalyse, kai neturtingose vakcinų negali gauti rizikos grupių žmonės, kuriems vakcinos galėtų išgelbėti gyvybę?

Atskirai norėtųsi pakalbėti apie persirgusių skiepijimą. Daugybė, gal pusė Lietuvos žmonių jau persirgo koronaviruso infekcija. Imuninei sistemai nesvarbu, ar persirgta LRV nustatyta tvarka, ar persirgimas paaiškėjo vėliau atlikus antikūnų testą ar surinkus epidemiologinę anamnezę.

Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad persirgus susidaro gerokai patikimesnis imunitetas negu pasiskiepijus. Deja, dėl skiepijimo persirgus ar trečios dozės tikslingumą kai kas sugalvoja spręsti pagal antikūnų išlikimą, užmiršdami T ir B limfocitus bei kitas imuninės sistemos grandis. Betgi persirgusių skiepijimo nauda C19 vakcinų klinikinių tyrimų metu nevertinta, jos nežinome. Bet užtat žinome, kad egzistuoja sunkių nepageidaujamų reakcijų galimybė. Jeigu tikime mokslu, tai tokiems žmonėms skiepytis netikslinga.

Prisiminiau vakcinacijos pirmūno Izraelio užsienio reikalų ministerijos birželio 1 d. išplatintą filmuką apie tai kaip jie nugalėjo C19. Izraelis su galimybių pasais mums buvo rodomas kaip kovos su C19 pavyzdys. Dabar ten C19 atveju 5 kartus daugiau negu Lietuvoje! Ar protinga turint tokius duomenis tvirtinti, kad skiepai mažina C19 infekcijos plitimą?

Bet gal Izraelyje mažiau hospitalizacijų dėl C19? Nieko panašaus: praeitą savaitę dėl C19 jame hospitalizuota beveik 3 kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje ir 22 kartus daugiau negu Norvegijoje. Įspūdinga net įvertinus gyventojų tankio skirtumus.

Nepaisant to, Lietuvos žmonės toliau spaudžiami skiepytis. Tuo tarpu man nėra aišku, ar spaudimas skiepytis pasinaudojant galimybių pasu labiau apsunkina gyvenimą C19 virusui ar žmonėms. Anot prestižinio medicinos žurnalo The Lancet, išskirtinėms priemonėms yra būtini ypatingai tvirti įrodymai. Gerbiami sprendimų priėmėjai, pasakykite, kur tie neabejotini mokslo įrodymai?

Klinikiniai tyrimai

Klinikiniai tyrimai, kuriais grindžiama C19 vakcinų registracija, parodė rizikos susirgti natūralaus koronaviruso infekcija sumažėjimą.

Dabar norėčiau paminėti straipsnį, rugpjūčio 23 d. publikuotą viename garsiausių pasaulyje medicinos žurnalų The British Medical Journal. Taigi, skiepijimas Pfizer vakcina pagrįstas duomenimis, gautais iki 2021 m. kovo 13 d., kai delta atmainos nė nesapnavome.

O kur vėlesni? Izraelio sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad apsaugos nuo infekcijos ir simptominės ligos veiksmingumas birželio pradžioje sumažėjo iki 64 %, o liepos pabaigoje net iki 39 %.

Klinikinių tyrimų metu tiriamieji dažniausiai paskirstomi į kelias grupes, kad tiriamojo vaisto poveikį būtų galima palyginti su kitu vaistu arba placebu. Tas pats buvo padaryta ir tiriant Pfizer vakciną. Deja, praėjus 4 tyrimo mėnesiams buvo pradėti skiepyti ir iš pradžių gavę placebą.

Kuo remsimės, vertindami ilgalaikį saugumą ir veiksmingumą, jei kontrolinėje grupėje beliko maždaug 7 % tiriamųjų?

EMA nėra atlikusi ekspertizės kaip C19 vakcinos saugo nuo delta varianto. Kaip reaguotumėte, jei rudenį siūlytų skiepytis nuo gripo štamo, kuris buvo pernai?

Laimė, klinikinės praktikos duomenys rodo, kad vakcinos sumažina koronaviruso delta atmainos sukeliamos sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką. Deja, išvadas dėl įtakos mirties rizikai kol kas daryti sudėtinga.

Pavojai ir kaip juos sumažinti

Teiginys, kad sunkios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės. Daugelis žmonių nežino, o kai kurie netgi bijo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) apie patirtas nepageidaujamos reakcijas. Socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius ir net mirtis po vakcinacijos. Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus.

Nors trumpuoju laikotarpiu apie C19 vakcinų nepageidaujamas reakcijas jau žinome nemažai, tačiau apie ilgalaikį poveikį nežinome nieko. Kokia C19 vakcinų įtaka vėžio rizikai? Koks jų ilgalaikis poveikis autoimuninių ligų rizikai? Koks poveikis žmonių vaisingumui? Ir negalime to žinoti, nes registracija sąlyginė, visų įprastinėmis sąlygomis būtinų duomenų nėra, o klinikiniai tyrimai baigsis po kelių metų.

Patologinės anatomijos specialistai sako „mortui vivos docent“. Kai gyvieji mokosi iš mirusiųjų, saugomos gyvybės. Bet kokie mirusių nuo C19 skrodimų duomenys? Kokie mirusių nuo C19 vakcinų skrodimų duomenys?

Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė „su C19“, bet atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima suskaičiuoti, kiek mirė per 28 dienas po skiepo. Gal yra ką slėpti?

Baigdamas norėčiau paraginti fiksuoti įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir apie jas pranešti VVKT, kad visi būtume saugesni. Taip pat sudarysime galimybę apie jas pranešti STI, kad galėtume atlikti nepriklausomą analizę.

Autorius yra Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius, farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras, docentas