Rugsėjo 4 d., šeštadienį, 11.30 val. legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto žūties 70-osios metinės bus paminėtos Kauno r., Alšėnų seniūnijos Pabartupio kaime prie Laisvės kovotojui skirto paminklo.
Renginyje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Pagarbos iškilmes atliks Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Karo istorijos „Grenadieriai“ ir „Partizanai“ surengs inscenizaciją ir pagal liudininkų atsiminimus atkurs paskutinį J. Lukšos ir jo bendražygių mūšį.
Su vėliavomis leisis kariuomenės parašiutininkai, Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviai skaitys Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos laiškų ištraukas.
Kultūrinėje programoje numatytos Generolo J. Žemačio Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas“, bardo Romo Naidzinavičiaus, dainininkės Agnės Sabulytės, muzikantų Aistės Bružaitės, majoro Egidijaus Ališausko bei kitų atlikėjų pasirodymai.
Pasibaigus minėjimo oficialiai daliai, vyks parodos „Daumanto būrys“ pristatymas visuomenei. Tai surinkta J. Lukšos-Daumanto, B. Trumpio-Ryčio, K. Širvio-Sakalo desanto uniformų ir ekipuotės kolekcija.
Programa
Iki 11.15 val. svečių atvykimas į renginio vietą Pabartupio k.;
11.30 val. renginio pradžia;
11.30–12.40 val. kultūrinė ir karinių tradicijų bei veiksmų programa;
12.40 val. oficialios dalies pabaiga;
12.40–14.00 val. veiks „Daumanto būrys“: J. Lukšos-Daumanto, B. Trumpio-Ryčio, K. Širvio-Sakalo desanto uniformų ir ekipuotės rekonstrukcija“ pristatymas visuomenei.
Tą pačią dieną 14 val. Liubave, Kalvarijos sav., įvyks Atminimo paminklo, skirto J. Lukšos ir bendražygių prasiveržimui pro geležinę uždangą įamžinti, atidengimas.
Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais. J. Lukša pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
Šlovė Lietuvos Didvyriui – Vyčiui Juozui Lukšai – Daumantui.
Va šis paminklas yra istoriškai tikrasis Vyčiu vadintas ženklas. Juo senovėje buvo žymima giminei, genčiai priklausanti žemės ir dangaus vieta. Apatinė horizontali juosta žymi žemę, viršutinė – dangų, vertikali – ryšį, kelią tarp jų. Tai Tėvynės simbolis.
Kadangi Vyčio pavadinimu laikui bėgant vis dažniau imtas vadinti raitelis, tai tikrasis Vyčio ženklas šio savo senojo vardo ir prasmės neteko – paliko be vardo. Tad teko jį vadinti pagal formą – “dvigubu kryžiumi”.
Labai simboliška, kad žymiojo partizano J. Lukšos-Daumanto atminimo paminklui pasirinktas šis pirminis lietuvių bendrumo ženklas.
Reportažas “Panoramoje” buvo parodytas jos pabaigoje. Pirma ,svarbiausia, žinia buvo Gėjų Paradas. Štai tokie prioritetai.
Kaip vienas apžvalgininkas išsireiškė ; vyksta “possovietinių ” šalių “vesternizacija”. Plojimai.
Tik dabar pastebėjau. Vyties ženklas apgadintas.
Pšeprašam najserdečniausiai, bet – VYČIO, ne Vyties. Nes juk Vytis – ne translytis? 🙂
Trumpai – čia
1 vỹtis ~čio vyr. (2) 1. istor. raitas pasiuntinys. 2. istor. raitas senovės karžygys. 3. Lietuvos valstybės herbas, vaizduojantis raitą valdovą: Salė papuošta Vyčiù
2 vyt‖i̇̀s , ~iẽs m. (4) 1.vytinė, rykštė. 2. lanksti karklo ar kito kurio medžio šaka: Prisikirto vyčių̃ tvorai tverti
išsamiau –
– lkz.lt/?zodis=vytis&id=30130070000 ir –
– lkz.lt/?zodis=vytis&id=30130080000
Beje, Didžiajame LKŽ, vytis 4 aprašo pabaigoje, berods, slypi painiavos ištakos… 🙂
Na čia tai , Žemyna ir skėlei. Tiesiai į nūdieną, į Laisvės alėją.
Jei nebūčiau taip skubėjusi, pamąstyčiau ir trumpiau parašyčiau:
Mūsų Vytis
ne translytis,
todėl Vyčio,
o ne vyties…
Lengviau įsiminti?
G. Nausėda: mūsų pareiga – rasti partizanų vado J. Lukšos-Daumanto palaikus
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/09/04/news/g-nauseda-musu-pareiga-rasti-partizanu-vado-j-luksos-daumanto-palaikus-20641989
O Delfis dėmesio centre – jis, ir tik jis. Ligi šiol praidu didžiuojasi…
Ir eisenos dalyviai, tarp kurių ir parlamentarų esama – jie irgi pasirinko, kuo šiandien didžiuotis, kam dėkingumą išreikšti.
Kiek per 30 metu pasistumeta, kad ji rasti? Aisku, nebuvo ko tiketis is visokiu amb ir kirkiliniu valdymu, kad jie inicijuos paieskas. Bet kiek pasistumeta nuo vanago radimo? Kurio radimas prilygsta stebuklui, liudininke suteikusi kritines informacijos kiek metu ja nesiojo nezinodama kokia ji svarbi. Kiek tokiu liudininku ismire per 30 metu? Koki finansavima ir kokius atlyginimus gauna tie, kurie iesko? Ju atlyginimai pasityciojimas is ju darbo. Indrisionis iki liudininkes iskeles versija, kad vanagas naslaiciu kapinese isejo is genocido centro, nes nepragyveno is algos. Kiek specializuotu paieskos grupiu ikurta? Luksos palaiku radimas prilygtu skrydziui i marsa. Jo niekas rimtai neieskojo ir kazin ar ieskos, nes kaip visada, “nera” pinigu