Vilniaus centre netrūksta viešbučių, tačiau jie visi skirti žmonėms. Nekilnojamo turto valdymo ir plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ Vilnelės pakrantėje, naujai kuriamame Paupio rajone, pastatė 5 viešbučius vabzdžiams, kurie ne tik padės saugoti biologinę įvairovę ir žadins smalsumą, tačiau ir leis miestiečiams geriau pažinti mažuosius Vilnelės paupio gyventojus – vabzdžius.
„Vilnius išsiskiria iš kitų sostinių savo žalumu, tai vienas žaliausių pasaulio miestų. Mūsų tikslas – prisidėti prie sostinės gamtos išsaugojimo ir pažinimo.
Tokie viešbučiai statomi visame pasaulyje. Jie privilioja įvairių rūšių vabzdžius, sukuria jiems reikiamas sąlygas, o žmonėms leidžia iš arti pažinti skirtingas gyvybės formas.
Tai ypač pravartu moksleiviams, kurie gali pamatyti tai, ką mato tik biologijos vadovėliuose“, – sako „Darnu Group“ valdomo „Darnių iniciatyvų paramos fondo“ direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Viešbučiai naudingi ne vien dėl švietimo funkcijos. Vabzdžiai yra svarbi gamtos ir mitybos grandinių dalis. Jie maitinasi gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis, dalis minta kitais gyvūnais.
O pačiais vabzdžiais minta daug žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių, roplių – jų egzistavimas tiesiogiai priklausomas nuo vabzdžių. Dalis vabzdžių apdulkina augalus, todėl išnykus jiems – išnyktų ir atskiros augalų rūšys bei tais augalais mintantys gyvūnai.
Neretai vabzdžių reikšmė nublanksta prieš augalus ir stambiuosius gyvūnus. Dažniau manoma, kad didesnė dalis vabzdžių yra kenkėjai, tačiau jiems priskiriama tik 5 proc. visų vabzdžių rūšių, o virš šimto rūšių – naudingos.
Todėl Paupyje, Vilnelės pakrantėje, prie naujojo pėsčiųjų tilto, atsirado penki 1,5 metro aukščio vabzdžių viešbučiai, kurie savo išvaizda šiek tiek primena inkilus paukščiams.
Viešbučiai pagaminti iš medienos, o iš natūralių medžiagų sukurtos atskiros erdvės skirtingiems gyventojams – tai yra būtina sąlyga norint pritraukti šiuos gyvūnus.
„Viešbučiai skirti vabzdžiams vienišiams, kurie negyvena bendruomenėse. Tikimės, kad mūsų sumanymas skatins domėtis miestiečius šios gyvybės formos svarba gamtai.
Džiaugiamės, kad ne tik prisidėsime prie biologinės įvairovės išsaugojimo, skatinsime žmones pažinti ir domėtis vabzdžiais bei tausosime išskirtinę Vilniaus aplinką, bet ir papuošime Vilnelės pakrantę.“, – sako A. Liaudanskienė.
statyti ‘viešbučius” vabzdžiams vietose, kur šienaujamos pievos su tais blerbiančiais aparatais, tas pats kaip bandyti žmones išlaipinti, apgyvendinti marse arba sodinti salotas dykumoje, tikintis derliaus.
Vabžiams nėra nišos, kamanėms žydinčių pievų, žolėdziams vabaliukams žolės, plėšrūnams žolinių vabaliukų ir t.t.
Norint išgelbėti gamtą, reikėtų žmonėms kiek galima mažiau kištis į gamtą ir tai daryti labai apgalvotai, pvz, palikti nešienaujamų pievų plotus. Šienauti senoviškai ir tik porą metrų apie takus kuriais vaikštome. Statant daugiaaukščius padaryti vietas, kuriose galėtų perėti čiurliai ir t.t.
nėra didesnės nelaimės gamtai už žmogaus veiktą vis mažiau erdvės paliekant gamtai.
Ankščiau praeidavai per pievą mieste, negalėdavai atsiklausyti žiogų svirpimo, dabar pievose blerbia putėjai, skutėjai, kiti plastiko rinkėjai. Daugiau negu liudna
Būtent. Depresiją įvarančia dykuma pievos ir vejos paverstos. Žmonėms būtinos natūralios, ŠIAI geografinei platumai būdingos spalvos, turi žydėti ŠIŲ pievų gėlės, o ne atvežtinės, nei spalvomis, nei savo stotu prie šių platumu neprisitaikiusios, su šia gamta nesusiliejančios..
Kai užsėjo vejas, keletą metų tampiau pievų gėles ir žoles iš laukų kitapus kelio, sodinau vejoje. Kol mūsų bendrijos kiemsargiai tvarkėsi, niekas netrukdė gėlėms žydėti, niekas nevaikė nei drugių, nei žiogų, nei kamanių, nei boružėlių. Ir paukščių margumynas gyveno, ir čia buvusio kaimo obelys žydėjo. O aš planavau, jog išėjus į pensiją bandysiu irgi kiemsarge darbuotis – taip daug lauke būsiu, fizinio darbo turėsiu. Tačiau vieną dieną mūsų kiemsargiai buvo išvaikyti, mat savivaldybė sugalvojo, jog tai jai geras biznis.
Įdomu, kur jie tų lūženų pievoms gremžti nuperka? 7 val. ryto kieme griausmas prasideda… Ar tik nebus, kaip su pasienio priežiūros įrangos pirkimu – pinigai išleisti, o tos naujos įrangos kaip nėr, taip nėr?