Nors Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ daugiau nei du dešimtmečius gina ir atstovauja dirbančiųjų teises, vis dar stebimės, kokiomis galiomis disponuoja Lietuvos politinis elitas. Keista, kad viena Seimo rezoliucija sugeba paskirti naują vadovą kaimyninei valstybei ar vos ne vos per sąrašą išrinktas Seimo narys, bando nurodinėti visų šalies žmonių išrinktam Prezidentui.
Tam tikroms grupėms būtų labai paranku, jei Prezidento vaidmuo mūsų valstybėje apsiribotų Valstybinių apdovanojimų dalijimu ir kartoninio manekeno sugebėjimais pozuojant diplomatinėse nuotraukose.
Nenuostabu, kad staigus manevras iš „aukšto ir gražaus“ į kontroliuojantį vidaus ir užsienio politiką, kai kam buvo nelauktas ir net neparankus. Skaudu matyti, kad dėl politinių intrigų ignoruojama visuomenės teisė į oresnį pragyvenimą. Keletą kartų prezidentas G. Nausėda yra teikęs pasiūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo, o Vyriausybė tai tučtuojau atmetė.
Ankstesni šalies vadovai labai retai gilindavosi į finansinius klausimus, kurie lietė eilinius piliečius, juk daug paprasčiau treptelėti kojele ar ieškoti mistinių pažymų, kurios laužė žmonių likimus. Tuo metu prezidentas G. Nausėda siekia realizuoti gerovės valstybės politiką. Prezidento laukia daug iššūkių, kad dabartinė Vyriausybė teiktų pirmenybę atskirties mažinimui ir socialinio dialogo stiprinimui.
Kai kiti prezidentai bijojo ar tiesiog nenorėjo ištarti profsąjungų vardo, dabartinis šalies vadovas savo darbus pradėjo nuo susitikimų su profsąjungų ir darbdavių atstovais. Džiaugiamės, kad prezidentui suprantamas mūsų siekis atkurti profsąjungų teises, kaip socialinės taikos ir dialogo garantą. Akivaizdu, kad vėl atsigręžta į demokratišką nuomonių įvairovę, kuriant kokybišką socialinio dialogo kryptį.
Turėtume vertinti tai, kad Prezidentas ir jo komanda nepasidavė provokacijoms gadinant santykius su kaimynais, skaldant Lietuvą pasitelkus klausimą, dėl vykimo į ES vadovų tarybą ar net demonstruojant nepagarbą Valstybės dienos minėjimo renginiui.
Apmaudu, kad politologai, kurie turėtų apšviesti visuomenę, apie tikrąsias politinio gyvenimo realijas ir valstybės valdymo iššūkius, ieškodami naudos ar parsiduodami už savo institutų finansavimą tapo negatyviais propagandistais ir nepagrįstos kritikos skleidėjais.
Valstybės pragyvenimo lygis, socialinė sankloda, demografija yra neatsiejama nuo politinio stabilumo ir pasižiūrėjus į dabartinę valdančiąją daugumą, nesunku suprasti, kad būtent Prezidentas yra vykstančių procesų stabilumo garantas. Nepaisant visų sunkumų, didėja pasitikėjimas valstybe, atsigręžiama į tradicines tautos vertybes, nes didžioji dalis Lietuvos žmonių mato prezidento darbus ir atvirą poziciją.
Lietuvai seniai reikėjo prezidento, tarnaujančio visiems šalies žmonėms, o ne tik Vilniaus elito interesams.
Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas
Teisinga mintis:
“”Apmaudu, kad politologai, kurie turėtų apšviesti visuomenę, apie tikrąsias politinio gyvenimo realijas ir valstybės valdymo iššūkius, ieškodami naudos ar parsiduodami už savo institutų finansavimą tapo negatyviais propagandistais ir nepagrįstos kritikos skleidėjais”.
Deja, tuo pasižymi tokių veikėjų ruporas – LRT.
Puiku tai,jog Kovo 11-osios Lietuva pagaliau turi patriotišką, garbingai atstovaujantį Lietuvos interesams bei pasižymintį politiką su išugdytais tautinės savigarbos bruožais, -tai J.E. Prezidentas Gitanas Nausėda.Vis dėlto šis Prezidentas pasižymi ir kai kuriomis politinėmis silpnybėmis,būtent: yra pertekliniai prolenkiškas, kai kuriuos istorinius įvykius,pvz. Gegužės 3-osios Konstituciją,Liublino unijos Lietuva-Lenkija aktą …, vertina,deja, iš Lenkijos oficialiai teikiamos politinės ir moralinės pozicijos,o tai prieštarauja lietuvių tautos,piliečių interesams.
Apmaudu ,kad šiuometinė Lietuvos pagrindinė žiniasklaida,ypač LRT, daro viską,kad sumenkinti Prezidento G.Nausėdos politinius,moralinius siekius, nutylėti teigiamus darbus.Linkiu J.E.Prezidentui sėkmės!
Būtent prolenkiškumas, kaip Oskaras Milašius matė, yra neišvengiama, lemtinga Lietuvos prapultis. Taigi kol Nausėda nepakeis savo prolenkiškos nuostatos politikoje, ką jis gero Lietuvoje bedarytų vis vien bus ne Lietuvos, o Lenkijos kūrimas, kas vyko ir visu pounijiniu laikotarpiu nuo 1385 metų. Dabar vien dėl to jo prezidentavimas negali būti vertinamas teigiamai.
Atsikratant bendrumo su Lenkija, pirmutinis spręstinas klausimas yra 1994 m. sudarytos Lietuvos unijinio bendrumo su Lenkija sutarties netęsimas. Beje, būtent, sutarties nuostatomis ženklia, esmine dalimi yra varžomas Lietuvos valstybės suverenumas. Kad galutinai ir visiems laikams taptų nutrauktas Lenkijos kūrimas Lietuvoje, yra tikslinga, kad Prezidentas pateiktų Seimui patvirtinti dekretą dėl pranešimo Lenkijai, kad 1994 metų sutartis, kurios terminas baigiasi po poros metų, naujam terminui Lietuvos tęsiama nebus.
Va čia ir yra klausimas, kuris parodytų, ar iš tikrųjų Nausėda nėra Lenkijos „statytas“ Prezidentas.
Lietuvos miegojimas Lenkijos letarge labai jau užsitęsė…
Santykiuose su kaimynėmis nereikia būti nei pro-, nei kontra-, reikia tiesiog patiems vadovautis Tarptautine Teise ir iš jų to paties reikalauti – kaip priminė V. Turčinavičius.
Kiek kartų kartojau, kad taip vadinama tarptautinė teisė skirta tik technikumų moksleiviams, docentams, atitrūkusiems nuo gyvenimo dar laisvės partijai. Kur buvo ta tarptautinė teisė prieš II pasaulinį karą ir po jo? Linkėčiau gyventi tikrovėje, o ne konspekte 🙂 Tautų Sąjunga pripažino Vilniaus kraštą, kaip Lenkijos dalį. Ar to maža? Neįmanoma išvardinti visko, kas įvyko visame pasaulyje, ir kas rodo, kad taip vadinama tarptautinė teisė yra tik muilo burbulas (bet kažkam, būtinai stipriam, labai jau naudingas muilo burbulas).
Kas tie “dirbantieji”, ar tai ne ideologinis, demagoginis pasivadinimas, juk ir verslas yra darbas ir dar koks sunkus protinis darbas. Tada išeitų, kad ne “dirbančiais” yra tik bedarbiai, bet juk ir tie pašalpas gauna.
O kas tas “Vilniaus elitas”, tai gal tie, kurie iš ES Lietuvai skirto 7 metų finansavimo sumos Vilniui davė tik 40 milijonų, kai kitai Lietuvos daliai su visais atžvilgiais didžiausiu turėtoju Kaunu priešakyje pasiskyrė 4 miljardus, t.y. Vilniui su savo savivaldybėmis teko tik 1 % gautų lėšų. Taigi, iš tikrųjų tas “Vilniaus elitas” Vilnių su 10 savo savivaldybių melžia tarsi kokią šaliai priklausančią koloniją. Tai kur čia ta gerovės valstybės planinė ekonomika…
Tokiu atveju “Sandraugai” gal derėtų Prezidentui skirtuose ditirambuose užsiminti, kad nuo Vilniaus kaip pagrindinio “dirbančiojo”, duodančio apie 45 % šalies BVP, yra to “elito” lupami devyni kailiai ir jie, kaip rodo jo atliktas finansų padalinimas ateityje, bus lupami toliau… Taigi, viliamės, kad Vilnius kaip didžiausias ir labiausiai skriaudžiamas “dirbantysis” “Sandraugos” balse Prezidentui ateityje bus pabrėžiamas visų pirma…
Galėčiau dirbti profsąjūzo pirmininku. Ne už dyką, aišku. Kur užsirašyti į eilę?