Sodo ir daržo darbams įsibėgėjus, kieme ar balkone gali tekti tvarkytis iki vėlyvo rudens. Tiesa, rūpestį kelia ne tik darbai – svarbu tinkamai pasirūpinti susikaupusiomis žaliosiomis atliekomis. Aplinkos apsaugos departamento specialistai dalijasi patarimais, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas neteršiant aplinkos.
„Žaliosios atliekos – tai biologiškai skaidžios, pvz., lapų, nupjautos žolės, genėtų medžių, krūmų, pjuvenų, gėlių, sugedusių vaisių ar daržovių, atliekos. Dažnai pastebime, kad tokiomis atliekomis atsikratoma paprasčiausiu būdu – jos išmetamos į komunalinius konteinerius. Norime priminti, kad ir žaliąsias atliekas reikia sutvarkyti tinkamai: pristatyti į surinkimo aikšteles, mesti į žaliųjų atliekų konteinerius arba kompostuoti“, – sako Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Malskaitienė.
Pasak aplinkosaugininkės, kaupiant žaliąsias atliekas vertėtų nepamiršti ir kompostavimo teikiamos naudos.
„Jei tik turite galimybę, visuomet siūlome susidariusias žaliąsias atliekas kompostuoti. Taip ne tik išspręsite nereikalingų maisto ir sodo atliekų panaudojimą, bet gausite ir trąšą turimiems augalams ar kambarinėms gėlėms. Taip pat prisidėsite ir prie klimato kaitos mažėjimo, nes mažinsite sąvartynuose susidarantį metaną, atsirandantį dėl nepalankių atliekų irimo sąlygų“, – apie kompostavimo naudą aiškina J. Malskaitienė.
Prisiminkite, kad žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse priimamos:
- želdynų genėjimo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės,
- vaisių, daržovių atliekos,
- medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros,
- smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.
Įsidėmėkite, jos neturi būti su priemaišomis
Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 žaliųjų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės.
Kokia prasmė rauti piktžoles, jei jos neišnaikinamos? 1 išrauni, 3 sudygsta. Kaip jos gražiai subujojo pastaruoju laikotarpiu! Tropikų naktys, oi, daug ką skatina. Kokie gražūs piktžolių margaspalviai žiedai, kaip džiugina akį kad ir rugiagelės (lietuviškai – konflouva) melsvas žiedelis. Būkime pakantūs visiems augalams ir gyviams. Vienas gimsta gandru, kitas blusa, trečias kregždute, ketvirtas narcizų, penktas tulpe ar sosnovskio barščiu. Ar dėl to šie gyviai ir augalai kalti, kad gimė būtent tokiais? „ 1 Tes 5,18 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.“
Paprašyčiau nedezinformeišn.
Jos išnaikinamos. Ir gana nesunkiai, kur išrautas dėti – papasakos Bartas.
Pritariu – tegu jos veši ir žydi miestų pievose.
Miestų želdintojai išleidžia daug pinigų įv. sukultūrintoms gėlėms, bet niekam neateina į galvą miestų vejas ir pievas laukų žolynas ir gėlėmis apsodinti: suderinti jų ūgius , žydėjimo ar gražiausios išvaizdos laiką, sugalvoti raštą, ir apsodint jomis vejose salas, išvingiuoti įv. ornamentus, apvedžioti jais kraštus.
O dar man patinka pievų žolių bei gėlių puokštės.. Pasakiškos! Tinkamu laiku jų priskynus, tai ir prašmatnumas, ir elegancija kartu.
Žemynai: kas yra metafora?
Parašykite taisyklingai ir taps aišku: tas, kas meta kam forą.
Vargsti, vargsti su tokiais…
🙂
Linkėčiau eilėraščių daugiau skaityti, ten metaforų per akis 🙂
Aš , kaip, Žemynos, pažangus mokinys augalininkystėje. Surenčiau iš skardos likučių , kažką panašaus į apvalią dėžę. Kraunu viską , kas žalia. O ant viršaus pilu ko nesuvalgome ar neišgeriame. Kitais metais tikiuosi turėti aukščiausios kokybės trašą.
Piktą žolę – dilgelę . Į kibirą su vandeniu. Po savaitės, skiedžiu vandeniu ir palaistau augalus. Jie bujoja. Tik ne piktnaudžiauti. O tiesa, Žemyna, dar liepė laistyti augalus su silpnu kalio permang. tirpalu. Bet čia ne apie piktžoles.