Netrukus prasidėsianti vasara daugeliui naminių gyvūnų šeimininkų gali tapti tikru galvos skausmu, o jų gyvūnams – išbandymu. Tačiau veterinarijos specialistės teigimu, tinkamai prižiūrint gyvūnų kailį bei laiku pastebėjus požymius, išduodančius, kad gyvūnui yra per karšta, vasara bus kur kas lengvesnė.
Pirmieji perkaitimo požymiai
Prasidėjus pirmiesiems vasaros karščiams, auginamų gyvūnų šeimininkai gali pastebėti, kad jų augintinis tapo mažiau žaismingas bei energingas. KIKA veterinarijos gydytoja Kamilė Ausmanė pabrėžia, kad toks elgesys leidžia manyti, jog gyvūnas perkaito saulėje. Vis dėlto, anot jos, sumažėjusi gyvūno energija yra ne vienintelis simptomas, perspėjantis apie tai, jog augintiniui gali būti per karšta.
„Didelis šuns lekavimas bei nerimas rodo, kad jis perkaito saulėje. Karštomis dienomis šeimininkai gali pastebėti ir paraudusius jo akių obuolius, šuns bandymus pačiam susirasti vandens šaltinį. Jeigu perkaitimas yra stiprus bei užsitęsęs, gyvūnas tampa vangus, o gulint jam smarkiai kilnojasi krūtinė“, – sako K. Ausmanė.
Veterinarė atkreipia dėmesį, kad jaunų ir sveikų šunų kailis prie karščių yra prisitaikęs visais metų laikais, tačiau vyresnio amžiaus arba, priešingai, dar labai jaunus, vos kelių mėnesių gyvūnus, nuo saulės derėtų pasaugoti atidžiau.
„Mitas, kad šunys vasarą kenčia nuo karščio dėl to, jog turi kailį. Jis kaip tik apsaugo nuo kaitrių saulės spindulių, todėl ypač ilgakailiams pavojingesnis netgi ne karštis, o šaltis“, – pastebi K. Ausmanė.
Skubi pagalba perkaitus
Trumpalaikis gyvūno perkaitimas saulėje paprastai apsieina be sunkesnių fizinės ar emocinės būklės traumų. Vis dėlto, vertėtų sunerimti, jei gyvūnas kaitroje praleido ganėtinai ilgą laiką. Tokiu atveju, šunį galima pagirdyti didesniu vandens kiekiu, kad atsistatytų patirta dehidratacija ir stengtis neperšerti.
„Pastebėjus pirmuosius perkaitimą saulėje išduodančius požymius gyvūnus reikėtų girdyti vėsiu, tačiau ne per daug šaltu vandeniu.
Taip pat, tiek kates, tiek šunis rekomenduotina kuo skubiau perkelti į pavėsį, o jų kūną apdengti vėsiame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu“, – pataria specialistė.
Tiesa, esant didelei kaitrai, ant įkaitusio šuns kailiuko galima užpilti ir šiek tiek vandens, tačiau prieš tai derėtų įsitikinti, kad tokiu būdu pasilepinti vėsa gyvūnas išties mėgsta.
Priešingu atveju, tai jam gali sukelti dar daugiau nerimo. Perkaitimo simptomams užsitęsus vertėtų kreiptis į specialistus dėl nuodugnesnės apžiūros.
Būdai, padėsiantys išvengti problemų
Norint iš anksto pasirūpinti, kad gyvūnas neperkaistų, patariama imtis specialių priemonių. Pavyzdžiui, einant į lauką šeimininkams pravartu su savimi turėti skėtį, kad prireikus galėtų gyvūnui sukurti pavėsį.
Esant kaitriai saulei, asfalto danga tampa ypatingai karšta, o tai gali sukelti katino arba šuns pėdučių išsausėjimą bei skilinėjimą, todėl patartina jo pėdutes patepti tam skirtu kremu. Patartina pasirūpinti ir gertuve bei vėsinančiu kilimėliu. Šios priemonės gali pagelbėti ir kelionių automobiliu metu.
„Kuomet lauke esant didelei temperatūrai – automobilyje ji dar didesnė. Keliaujant labai svarbu gyvūnui suteikti kuo daugiau vėsinančių priemonių, į narvą įkloti kilimėlį, o nekeliaujant – jokiu būdu nepalikti jo vieno įkaitusiame automobilyje.
Ilgesnį laiką praleidžiant namuose, gyvūnui dėl karščio jaučiamo diskomforto gali padėti išvengti vėsinantys guoliai bei žaislai“, – dalinasi specialistė.
Vasaros karščius padės lengviau pakelti ir tinkama gyvūno kailio priežiūra. Dėl saulės ultravioletinių spindulių poveikio, jis praranda gyvybingumą ir ima labiau sausėti bei veltis.
Todėl, nusprendus gyvūną maudyti, patartina atsižvelgti į priežiūros priemones bei šampūnus pritaikytus gyvūno odai ir kailiui. Maudynės bei šukavimas taip pat padės pašalinti negyvus plaukus pradėjus šertis.
„Jei pastebėjote, kad jūsų katino ar šuns kailis smarkiai susivėlęs ir ima rastis sąvėlos, verta pagalvoti ir apie kailiuko skutimą. Susivėlęs kailis trukdo orui patekti prie odos ir neleidžia gyvūnui atvėsti. Jei šuo yra ilgaplaukis, taip pat vertėtų jį apkirpti, kad pastarasis galėtų lengviau atsivėsinti.
Tačiau, visiškai nukirpti ilgaplaukio gyvūno nederėtų.
Šeimininkai vasarą taip pat skundžiasi dėl gyvūno kailio šėrimosi. Jį galima sumažinti nuolat maudant bei šukuojant gyvūną. Tai galima daryti namuose, arba apsilankius pas profesionalų gyvūnų kirpėją“, – pažymi veterinarė.
Specialistė pastebi, kad norint užtikrinti puikią gyvūno kūno bei jausmų sveikatą vasarą, verta pagalvoti ne tik apie būdus apsisaugoti nuo karščio, bet ir apie visavertę gyvūno mitybą.
Svarbu, kad jūsų auginamas gyvūnas su maistu gautų visas reikalingas medžiagas, gyvūninės kilmės baltymus ar kokosų aliejų, kurį galima rasti kai kurių pašarų sudėtyje. Jie gerina tiek gyvūno savijautą, tiek jo kailiuko būklę.
Silpnai, nes nieko apie erkes nepasakyta. Erkės – labai rimtas klausimas, jei tikrai rūpinamės šunimis.
Kažkoks apsauginis šampūnas yra – veterinarai turi, bei jų parduotuvės mačiau.
O pačiam galima sugalvoti apykojes, dvokiančias (apipurkštas ar išmirkytas) jų nemėgstamais kvapais. Gal net česnako aromatas erkėms tiks? Įmesti į vandenį traiškytą česnaką ir palaikyti kokią valandą jame tvarstį. Vaistinėje yra tokie tamprūs tinkleliai, užtraukiami, kaip rankovės ant tvarsčių – stambesnio šuns kojoms tiks.
ačiū 🙂