Gegužės 21 d. Seimas žengė dar vieną žingsnį, leisiantį Lietuvai pamažu tapti klimatui neutralia šalimi. Parlamentarai po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę susigrąžinti dalį pinigų, išleistų už buitinės, garso ar vaizdo technikos, asmeninių kompiuterių ir mobiliojo ryšio telefonų taisymą. Šis sprendimas ne tik prisidėtų prie žiedinės ekonomikos skatinimo, bet ir leistų sukurti daugiau darbo vietų.
Įstatymo projektas numato, kad deklaruojant pajamas iš jų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už buitinės, garso ar vaizdo technikos, asmeninių kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų remonto paslaugas, įskaitant išlaidas detalėms.
Įstatymo pataisų autoriaus Luko Savicko nuomone, tokie pakeitimai gerokai prisidės prie sąmoningumo skatinimo, nes taisant seną daiktą ir jį prikeliant naujam gyvenimui gyventojams ne tik leis padidinti savo grynąsias pajamas po deklaravimo, bet ir turės įtakos klimato taršos mažinimui: gamintojai bus skatinami kurti tvaresnį ir ilgaamžiškesnį produktą.
„Šis įstatymo projektas turi dar vieną privalumą, atėjus „madai“ taisyti prietaisus, atsiras naujų darbo vietų šią paslaugą teikiančiame sektoriuje. Be to, norėdami susigrąžinti dalį lėšų, vartotojai prašys apskaitos dokumentų, o tai sumažins šešėlinę šios srities rinką ir pogrindinių „taisyklų“ kiekį, kur niekas nekontroliuoja nei darbo kokybės, nei elektroninių atliekų šalinimo pažeidimų“, – įstatymo projekto privalumus vardija jo autorius L. Savickas.
Įstatymo projekto redakcijoje numatyta, kad bendra buitinės, garso ar vaizdo technikos, asmeninių kompiuterių ar mobiliojo ryšio telefonų remonto išlaidų suma negalės viršyti 2 000 eurų. Tokia suma nustatyta įvertinus galimas gyventojų patirti išlaidas prietaisų remonto paslaugoms, ir šią nuostatą siūloma taikyti ribotą laiką – apskaičiuojant ir deklaruojant 2022, 2023 ir 2024 metų mokestinių laikotarpių pajamas. Šiuo metu panaši praktika yra numatyta deklaruojant patirtas išlaidas už pastatų remonto darbus, lengvųjų automobilių remonto ar vaikų priežiūros paslaugas.
„Eurostat“ duomenimis, elektros ir elektronikos atliekų kiekis visoje Europos Sąjungoje auga greičiausiai, o jų perdirbama mažiau nei 40 proc. Lietuvoje perdirbamas elektros ir elektronikos atliekų kiekis, yra 35,1 proc., mūsų kaimynai latviai perdirba 40,6 proc., o Estija – net 69,8 proc., šios rūšies atliekų. Lydere šioje srityje laikoma Kroatija, ten perdirbama 81,3 proc. nebenaudojamų įrenginių.
Įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2022 m. sausio 1 d.
Jeigu aš pats susiremontuoju ir kompiuterį ir skalbimo mašiną ir visus kitus buitinius prietaisus tai ar man kompensuos?
Reikia skatinti meistru remonta
Iš banko pusės žiūrint, tai įmanoma: atidarote tam skirtą atskirą banko sąskaitą ir į ją pervedate užmokestį už kiekvieną sutaisytą prietaisą (t.y., pilietis A.V. iš asm. sąsk. B perveda į meistro A.V. sąskaitą C užmokestį už savo kompiuterio sutaisymą). Bankas už atliktą pavedimą nurašo su mokestį,
Jei mūsų VMI nebūtų biurokratė ir nereikalautų registruotis kaipo ind. įmonė… O jei dar ji nebūtų tokia smulkmeniška, jei galėtumėte į sąsk. C pervesti užmokestį ir už kitus atliktus darbus, pvz., už kambarių išsiurbimą, išskalbtų užuolaidų pakabinimą, šiukšlių išnešimą uošvei paliepus, pašto atnešimą iš pašto dėžutės laiptinėje ir t.t. (už paslaugos skubumą – imamas atitinkamas priedas) , o VMI kompensuotų sąskaitai B dalį jos patirtų išlaidų… Net jei ir ne uošvei, jei pats sau savo namuose taip pasitarnautumėte ir už kiekvieną gerą darbą sau sumokėtumėte, o VMI vis kompensuotų… Oi, szkoda gadac’, kaip greitai praturtėtumėte…
Tačiau įtariu, jog VMI patars savo prietaisų remontą atlikti laisvu nuo darbo metu ar per atostogas, be to, nemokamai. Atseit savanoriavimas – labai kilnus užsiėmimas… (Štai taip ir sužlugdomi geri sumanymai)