Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės (video)

www.alkas.lt
2021 05 08 07:00
14
Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės (video)

Dubingių piliaviete | Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Gegužės 8 d. sukanka 470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties. Tai data, verta atskiro ypatingo šios asmenybės paminėjimo bei dėmesio. Dubingiai – istorinis, su Radvilomis bei tiesiogiai su pačia Barbora Radvilaite siejamas miestelis.

Prasminga, jog iš šios vietos sklinda jos atminimo pagerbimui skirti žodžiai.

Šeštadienį, gegužės 8 d., Dubingių bendruomenės iniciatyvinės grupės narės Vaidos Navickaitės-Šakėnienės ir bendruomenės draugų pastangomis socialiniuose tinkluose pasklis video miniatiūra – visų dėmesiui ir įsiklausymui skambės Barboros Radvilaitės laiškai, rašyti iš Dubingių, savo mylimajam – karaliui Žygimantui Augustui.

Barbora Radvilaitė Dubingiuose

Radviliškoji Dubingių miestelio, esančio Molėtų rajone, istorija prasidėjo XV a. vidury nuo nedidelės, greičiausiai valdovo Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai (m. 1509) dovanotos valdos, kurią paveldėjo ir išplėtė didiko sūnus, Vilniaus kaštelionas, LDK didysis etmonas Jurgis Radvila (apie 1480–1541).

Jurgio Radvilos laikais prasidėjo giminės rezidencinė istorija: čia gimė vyriausias sūnus Mikalojus, dvare ne sykį lankėsi didiko šeima, sutvarkytas valdos administravimas. Valdą paveldėjęs Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) 1547 m. Dubingius ir Biržus pasirinko savo kunigaikštiškoje titulatūroje.

Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų bei rezidencijų, būtent Dubingius pasirinko kaip vieną iš laidojimo panteonų.

Dubingių istorija, romantika taip pat siejama su Karaliene Barbora Radvilaite (apie 1522–1551).

Būtent Radvilų rūmuose, Dubingių valdoje, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė 1547–1548 m. nuo lapkričio iki balandžio mėn. su savo dvaru gyveno po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu.

Šio dramatiško ir ypatingo jos gyvenimo tarpsnio pulsavimą liudija išlikę 8 Barboros Radvilaitės laiškai, Dubingiuose rašyti karaliui Žygimantui Augustui.

Dubingių piliavietė – Asvejos tiltas | Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Asmenybė sužavėjusi karalių

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra viena geriausiai žinomų visų laikų Lietuvos istorijos moterų. 1551 m. gegužės 8 d. mirusi Krokuvoje, Lenkijoje, pačios prašymu palaidota Vilniaus arkikatedroje.

Prof. Raimondos Ragauskienės ilgalaikių tyrimų dėka mus pasiekia tiksliausia ir išsamiausia Radvilų giminės, ypač Barboros Radvilaitės, istorija. Pasak profesorės: „Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį.

Moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną.

Moterį, kurios sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimo kelias bei trumpas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne tik į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir jos istorinį palikimą perėmusių XXI a. pr. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos visuomenių istorinę kultūrą.“

Dubingių tiltas ir piliavietė | Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Meilės ir ilgesio laiškai

Prieš 20 metų, minint Barboros Radvilaitės 450 metų mirties metines, prof. Raimonda Ragauskienė ir prof. Aivas Ragauskas išleido studiją apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems“.

470-ųjų mirties metų sukaktis taip pat paskatino prasmingai ir išskirtinai, visuotinės pandemijos nulemtomis aplinkybėmis, pagerbti šią istorinę asmenybę.

Kūrėjų ir bendraminčių komanda sukūrė poetinę, muzikinę video miniatiūrą, kurios pagrindu tapo išskirtinė istorinė medžiaga – aktorių balsais, lenkų ir lietuvių kalbomis, įskaityti kelių Barboros Radvilaitės laiškų fragmentai (rež. Mindaugas Meškauskas).

Pasak sumanymo autorės Vaidos Navickaitė-Šakėnienės, tai pasakojimas – jautrus pagarbos ženklas, kurį visi turės galimybę išvysti virtualioje erdvėje. Tekstus įskaitė aktoriai Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius, Barbara Orževska (Orszewska).

„Tai išskirtinė galimybė pamatyti kelių laiškų originalų kopijas ir išgirsti Barboros Radvilaitės įskaitytus laiškus – lenkų kalba, kuria Barbora kalbėjo bei rašė, ir lietuviškai.

Nors „Mirties nugalėti nepavyko“ (tai įtaigus prof. R. Ragauskienės monografijos pavadinimas), bet legenda, meilės ir grožio simboliu tapusi Barbora Radvilaitė tapo nenugalima laikui ir užmarščiai,“ – sako V. Navickaitė-Šakėnienė ir dėkoja gausiam būriui bendraminčių, susibūrusių įgyvendinti šį mirties metinių sumanymą.

Tai Dubingių bendruomenė, Asvejos regioninis parkas, Rusteikų šeimos fondas, Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų turizmo ir verslo centras, Molėtų kultūros centras, UAB „TV Manija“, Lenkijos institutas Vilniuje, Renesanso Muzikos ir Šokių Ansamblis „Banchetto Musicale“ ir Jūratė Vičienė, Lina Dainienė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, UAB „Kino studija“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorinis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė milžiniško pasisekimo (nuotraukos, video)
  2. Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle
  3. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Barbora Radvilaitė – iš praeities į ateitį… (video)
  4. Pakeliaukime po Radvilų valdytus Lietuvos dvarus (nuotraukos)
  5. Paskutinė galimybė pasigrožėti Žygimanto Augusto gobelenu su Lietuvos Vyčiu
  6. Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių
  7. Nesvyžiuje lietuviai su baltarusiais restauruos Radvilų giminės kriptą
  8. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  9. J. Šorys. Dar neatrasti Dubingiai
  10. Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas
  11. Vilniaus Katedros aikštėje atgis legenda apie auksinį pinigą
  12. S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.?
  13. Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
  14. Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas
  15. Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Antanas says:
    1 m. ago

    Kažin kuriuo metu ji tapo lietuvaite Barbora Radvilaite? Kol buvo gyva ji buvo Barbara Radziwiłłuwna (pagal kitus šaltinius – Barbara Radziwiłł). Barbaros tėvas – nutautėjęs LDK bajoras (szlachta litewska), jos motina – Palenkės lenkė. Namie buvo bendraujama lenkiškai. Kai kurie istorikai teigia, kad ji mokėjo vietines kalbas nenurodant, kokios tai kalbos. Lietuvių? Rusų? Gudų? Totorių? Karaimų? Žydų? Su savo vyru susirašinėjo lenkiškai. Tiesa, laiškuose rasta keletas lietuviškų (?) išsireiškimų, bet ar tai reiškia, kad ji kalbėjo lietuviškai? Jei, pvz., aš, rašydamas kažkam laišką, tekste pavartosiu kokį lotynišką ar prancūzišką posakį, ar tai turėtų reikšti, kad aš moku lotynų ir prancūzų kalbas? Tikrai ne, nes aš nemoku kalbėti nei lotyniškai, nei prancūziškai. Koks vis dėlto begalinis kai kurių mūsų tautiečių noras visame kame įžiūrėti lietuviškumą… Net nežinau, ar tuo didžiuotis, ar verkti…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      1 m. ago

      P.S. Atsiprašau už žioplumo klaidą – turi būti “Radziwiłłòwna”.

      Atsakyti
      • -.-.- says:
        1 m. ago

        spėju, kad jei tamsta atsiverstumėte dar 19 a. bažnytines knygas, rastumėte ir kad tamstos pro(-pro)senelės (be kurių ir pačio nebūtų atsiradę) “-aitės” (ar “-ytės”, “-ūtės”, “-ikės”) būtų buvusios užrašytos kaip “-òwna” ar “-овнa”. Tai atvirkštinė logika irgi labai paprasta. Maža to, ta priesaga nėra vien pavardės dalis – ją galima naudoti bet kur kalboje nurodant šeiminį santykį (pvz., karalaitė, raganiūtė, o net ir lietuvaitė ar rusaitė – tai juk ne šiaip mažybinės priesagos), ir ne tik kalbant apie lietuves (nors Radvilaitė, suprantama, yra lietuvė net ir pagal etninę kilmę, nepriklausomai nuo to, kokia buvo jos gimtoji kalba).

        Atsakyti
        • Antanas says:
          1 m. ago

          Komentaras, kaip sakoma, nei į tvorą, nei į mietą arba dar kitaip – pilstymas iš tuščio į kiaurą… Štai tokie pasakoriai ir kuria pasakas apie Lietuvos istoriją… Dar, Tamsta, parašyk, kad karalienė Bona Sforca (Bona Sforza) buvo lietuvė Sforcaitė!

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            1 m. ago

            Nooo, panie Antanasie – pšecieš tam egzistuoja žodžių, asmenvardžių ŠAKNYS, rodančios, katrai kalbai žodis priklauso?
            Kad ir kiek, kad ir kaip jas stengtasi keisti, ar net ir versti, savo kalbai ir liežuviui patogesnius padaryti, происхождение так и выпирает (nepamenu, kieno tas šmaikštus pastebėjimas, jog pochodzenie po prostu wystaje) .

          • -.-.- says:
            1 m. ago

            anaiptol, komentaras kaip tik nurodo į pačią esmę, o jei tiesa nepatinka, tai atsakymo reikėtų paieškoti savo viduje. Dėl Sforcos, manau, kad esate visiškai teisus ir laikantis nuoseklumo ją tikrai derėtų vadinti Sforcaite. Štai Elžbietą ir Oną juk vadiname Habsburgaitėmis.

            Toliau galėčiau labai mandagiai (tarsi ne apie tamstą) užsiminti apie neadekvatų tikrovės ar parašyto teksto suvokimą, kai tūli lakesnės vaizduotės žmonės ima papildyti išgirstus dalykus ar probėgšmais akimis permestus tekstus (nes perskaityti 7 visas eilutes teksto pritrūksta kantrybės ir pagarbos pašnekovui) savo vaizduotės vaisiais. Taip atsiranda pasakoriai. Tada tie pasakoriai dar kuria pasakas. Tada – dar pasakas apie istoriją. Tada – dar ne bet kokias pasakas, bet pasakas apie Lietuvos istoriją. Tada dar sugalvoja, kad pasakoriai visas “-aites” vadina lietuvėmis (teksto tai juk neperskaito). Atvirkštinės psichologijos požiūriu, toks pasakorių visuose kituose matymas ir “tikrovės papildymas” prisigalvojimais atskleistų tai, ką žmogus pats nuo savęs slepia apie save ir pripaišo kitiems, bet į tai gilintis man neįdomu ir, tiesą pasakius, nelabai rūpi, kol tiesiogiai nesusiduriu.

    • Pa- , pa- says:
      1 m. ago

      Palenkėje, t.y. pa-Lenkėje lenkų atsirado… O toji paLenkė, pasirodo, Lenkijos žemė beesanti… 🙂
      Na, taip, kaip žodis pa-Smakrė yra tas pats, kas ir smakras, aniaaa?
      Kaip gražu…

      Atsakyti
  2. Antanas says:
    1 m. ago

    Gerb. Žemyna, tai dabar ir karalių Steponą Batorą laikykime lietuviu! Nors jis faktiškai buvo madjaras (vengras) ir jo vardas buvo Batori Ištvan (Bàthory Istvàn). Gal, sakau, būkim biedni, bet teisingi ir… nenupindėkim “ant tautiškos platformos”?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      1 m. ago

      P.S. Beje, Gerb. Žemyna, niekaip nesuvokiu, kodėl į mane kreipiatės “panie” (?!)… Esu lietuvis, beje, kaunietis ir nei su lenkais, nei su tuteišais neturiu nieko bendro. O kad kalbu lenkiškai – tai čia jau mano reikalas. Dar kalbu laisvai rusiškai, vokiškai, itališkai ir šiek tiek ispaniškai…

      Atsakyti
      • Kaip gali būti neaišku? says:
        1 m. ago

        Na, kad kartais kas nepagalvotų, kad aš nelojali kaimyninei valstybei. Juk čia nežinai, nei kada, nei kurią vėliavą` reikia nepavėluoti iškelti, nei ar lietuvių ir Lietuvos apskritai žemėje būta… Todėl visom išgalėm rodau savo šiuolaikišką, netautišką ir net (jei partija lieps) globalistinę nuostatą… Juk suprantate mane?
        Beje, į Batorą nesikėsinu. Ne tos šaknys

        Atsakyti
  3. Antanas says:
    1 m. ago

    Komentaras komentatoriams-tautiečiams: psichoanalitikas Zigmundas Froidas, kaip sakoma, čia ilsisi…

    Atsakyti
  4. Antanas says:
    1 m. ago

    Jo… Nemaniau, kad “Alkas” – tautiškų idiotų portalas… Graudu…

    Atsakyti
    • Tautiška idiotė :( says:
      1 m. ago

      Tautiški idiotai nepatinka? Ar jau nemadingi?
      O kokie dabar patiks?

      Atsakyti
  5. MB says:
    1 m. ago

    Jei pasidomėtumėte dabartinių lietuvių etnine kilme, tai užsuktumėte į vieną didžiausių pasaulyje genetinių tyrimų kompanijų portalą myheritage.com/dna. Sužinotumėte, jog tarp išsityrusių Lietuvos piliečių 95.5% turi Baltų DNR, tačiau tarp tų pačių išsityrusiųjų net 62.6% turi didesnį ar mažesnį procentą Rytų Europos (slavų) DNR ir net 40.4% Balkanų DNR. Ir ne tiktai. Daugiau informacijos galima rasti patiems pasieškojus ir pasiskaičius. Taigi, pagal vyraujantį alkas.lt komentuojančiųjų mąstymą, tie 62.6% lietuvių neturėtų vadintis lietuviais, nes yra suteršti slavų (tame tarpe lenkų) krauju? Rekomenduoju kiekvienam komentuojančiam išsitirti savo DNR ir sužinoti kiek atsirastų šimtaprocentinių baltų. Esu lietuvė ir myliu Lietuvą, tačiau negaliu pakęsti užrietusių nosį “grynakraujų lietuvių”, kurie užsiima raganų medžiokle: saugo vartus nuo bet kokių tariamų “purvakraujų” lietuvių, kabinėjasi prie žmogaus vardo, kilmės, aiškindami kas tikra ir kas netikra, kad net nejauku lankytis baltų kultūros festivaliuose, pastovėti šalia aukuro su kitais susirinkusiais, nes nuo ksenofobinių išsireiškimų ir įtarumo verčiama jausti kaltę ir gėdą, kad esi.

    Atsakyti

Komentuoti: Antanas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Miškas | freepik.com nuotr.

Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?

2022 05 26
Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

2022 05 25
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema

2022 05 25
Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

2022 05 26
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Seimas pritarė profesinio mokslo pokyčiams

2022 05 26
Karo poveikį ekonomikai vertins TVF ekspertai
Lietuvoje

Karo poveikį ekonomikai vertins TVF ekspertai

2022 05 26
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos

2022 05 26
Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“
Kultūra

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
Kultūra

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
Lietuvoje

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
Gamta ir ekologija

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Žodynas: apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NATO šaltiniai tvirtina apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos
  • Seimas pritarė profesinio mokslo pokyčiams
  • Karo poveikį ekonomikai vertins TVF ekspertai
  • Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 654; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 539; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 285; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 263; komentarų: 7
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 253; komentarų: 12
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 251; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

Birželio 1-4 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vasaros laikotarpį pradės 12-oji tarptautinė įtraukiančio teatro šventė „Nerk į teatrą 2022“. Vasarai...

Skaityti toliau

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Pokario Suvalkijos vardai lietuvių literatūroje miniatūrose atgimsta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Juos, atidžiai įsiklausydamas į šio krašto pasakotojų istorijas,...

Skaityti toliau

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

by Kristina Aleknaitė
2022 05 26
0
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Seimas jau pritarė Transporto lengvatų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti 50 proc. lengvatą vienkartiniam arba terminuotam vardiniam važiavimo tarpmiestiniais autobusais bei traukiniais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Žodynas: apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NATO šaltiniai tvirtina apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

Kitas straipsnis
Vaizdų atpažinimo technologijos Lietuvoje: nuo robotikos iki ligų nustatymo

Vaizdų atpažinimo technologijos Lietuvoje: nuo robotikos iki ligų nustatymo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai