Vis dar tebesvarstinėjama kas buvo Petras Cvirka (1909-1947)? Reikia ar nereikia jam paminklo Vilniuje?
O tereikia atsiversti seną spaudą, ten parašyta.
Bolševikams užgrobus 1920 m. įkurtą Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir pavertus ją sovietinio TASS skyriumi, po II pasaulinio karo nedidelė ELTA tarnyba VLIKo struktūroje buvo atgaivinta Vakaruose.
1945 m. gruodžio 15 d. ELTA informacijų laida perduoda porą detalių apie P. Cvirką. Bet iškalbingų.
Cvirka tvarko Lietuvos rašytojus
Šį rudenį [1945 m. – Alkas.lt] buvo sušauktas Lietuvos rašytojų suvažiavimas. J. Korsakas-Radžvilas smarkiai išbarė rašytojus už neveiklumą, neprisidėjimą prie komunistinės kūrybos, silpną bendradarbiavimą „Pergalės“ žurnale. Rašytojų pirmininku ir toliau liko senas Sniečkaus patikėtinis Petras Cvirka.
Petras Cvirka savo valia ir galia buvo pasidaręs Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininku jau pirmosios sovietinės okupacijos metu. Jo „lietuviškumą“ vaizdžiai parodo įvykis 1940 m. vasarą, kai Lietuva jau buvo rusų okupuota ir Lietuvos Himną giedoti buvo griežčiausiai uždrausta. Bolševikinės valdžios Kaune sušaukto mokytojų suvažiavimo metu, suvažiavimui baigiantis, 10.000 mokytojų minia pradėjo giedoti Lietuvos Himną.
Senu įpratimu atsistojo ir visi suvažiavimui vadovavę tarybinės valdžios žmonės, nors ir jautėsi labai nepatogiai. Petras Cvirka pasielgė kitaip. Jis, Lietuvos Himną giedant, demonstratyviai vienas atsisėdo prie prezidiumo stalo ir pradėjo rūkyti cigaretę.
Visos pirmosios okupacijos laikais Cvirka buvo galingas žmogus ir prisidėjo prie didžiojo lietuvių išvežimo 1941 metų birželio 14-15 dienomis.
Sovietų vokiečių karui prasidėjus ir bolševikams bėgant iš Lietuvos, Petras Cvirka išbėgo su jais. Grįžęs į Lietuvą, dabar jis ir vėl tvarko Lietuvos rašytojus. (ELTA)
Du komunistėliai-P.Cvirka ir A.Venclova – tai du svainiai,vedę vieno Kauno valdininko seseris,kurios namie ir viešumoje kalbėjo lenkiškai.Tik vėliau jos grįžo prie prigimtinės lietuvių kalbos.Tad,nenuostabu,kad nūdien vienos iš jų vaikaitis Tomas Venclova pertekliniai brangina lenkiškumą.Antra,- kol Vilniaus valdžioje šeimininkaus šimašiniai politikai,tol sovietinio komunisto Petro Cvirkos paminklas Vilniuje nebus pašalintas ir nepateks,deja, į Grūto parką.
Na taip, žydelkoms Lietuvoje, kalba prigimtinė lietuvių, -o kokia gimtoji??
Apie 1970 sovietmečiu metus buvau Vilniuje, kur vilnietis vedžiojo mane po Vilniaus centrą. Jis P. Cvirkos paminklą parodė man iš tolo, po to privedė prie pakelto aukštyn namo su betonine atrama žemei ir pasakė, kad čia buvo Cvirkos namas, kur jis gerdavo ir su karininkais. Pridėjo dar tyliau, kad, susiginčijęs dėl to, kad anksčiau Lietuva buvo savarankiška, o dabar savarankiškumą prarado, girtų karininkų buvo išmestas pro langą ir taip užmuštas. Po to vilnietis pagreitino žingsnį ir pasakė, kad ilgiau būti prie namo neverta. Biografijoje parašyta, kad P. Cvirka numirė, tačiau nėra parašyta, kaip tai atsitiko. Gal išlikę kur nors dokumentai ar autentiški pasakojimai? Giminės, tai, turėjo kaip jis mirė žinoti. Gal į ligoninę buvo nuvežtas, o gal namie nuo plaučių uždegimo ar panašiai pasimirė.
Paminklą P. Cvirkai palikti, ar ne? Manau, kad kelias jo būtų tiesiai į Grūto parką, bet biustą kaip buvusiam geram rašytojui prie namo pastatyti derėtų, nes jo “Cukrinius avinėlius” iš savo vaikystės dienų šiltai prisimenu.
Gal pirmiau derėtų išsiaiškinti, kam buvo kurtas VLIKas, kai jau buvo veikiantis LAFas. Kodėl VLIKas Vakarų valstybėse nedirbo Birželio sukilimo atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo kryptimi.
Arba vėlgi ta VLIKo agentūra ELTA rašo, kad Cvirka “prisidėjo prie didžiojo lietuvių išvežimo 1941 metų birželio 14-15 dienomis.” Ar yra kokie konkretūs dokumentai patvirtinantys tą Cvirkos prisidėjimą 1941 m. išvežimo. Gal tie dokumentai yra VLIKo archyve? Kas per asmuo, kuris parengė ar išleido tokią ELTA informaciją, skirtą vien tik Cvirkai. Aiškumo šiuose klausimuose nėra. Pagaliau ar Cvirka veikė kaip užkietėjęs komunistas, ar tai lėmė jo kaip gyvenusio tokiu laikotarpiu likimas. Gyvenimas sudėtingas dalykas.
Pagaliau gal tauta linkusi rašytojams, menininkams gyvenusiems tokios svetimųjų diktatūros ir teroro aplinkybėmis daug ką atleisti… Daug čia nematuotų dalykų…
Kodėl iš sostinės nepašalinamas paminklas išdavikui P. Cvir. ? Na žinote , nėra “politinės valios”. O kada ji atsiras, kai išmirs paskutiniai stribų – išdavikų proanūkiai? O gal Lietuvoje nėra politikų , tik vienadieniai naudos gavėjai?
Laiko yra , pasvarstykim (padiskutuokim) . Toks darbas irgi apmokamas. Šlykštu.
Donatas Petrošius. Cvirka maitintoja
– literaturairmenas.lt/s-keltininkai/donatas-petrosius-cvirka-maitintoja