Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį susitikęs su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska, pabrėžė būtinybę spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus ir mažinti teisinio reglamentavimo spragas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės sudarymą, nors partnerystę tarp vyro ir moters numato 2001 m. įsigaliojęs Civilinis kodeksas. Lietuva iki šiol neturi ir naujo Tautinių mažumų įstatymo, kuris pakeistų 2010 m. nustojusį galioti įstatymą. Taip pat neišspręstas lyties keitimo klausimas, dėl kurio Lietuva dar 2007 m. pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir turėjo sumokėti solidžią kompensaciją.
Prezidentas pabrėžė, kad šie klausimai yra ypač jautrūs ir turi būti sprendžiami, valdžiai diskutuojant su visuomene ir ieškant kuo platesnio jos palaikymo.
„Net ir teisingiausius bei kilniausius tikslus gali užtemdyti veiksmai, didinantys visuomenės susipriešinimą. Visi turime ieškoti bendrų vardiklių, kalbėti argumentų, o ne pykčio ir neapykantos kalba“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime aptarta galimybė daliai nusižengimų, susijusių su neapykantos kurstymu internete, taikyti administracinę atsakomybę. Prezidentas pakvietė daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui, siekiant neapykantos nusikaltimų prevencijos, ir pagalbai nukentėjusiems asmenims.
Susitikime atskirai aptarti įkalinimo įstaigų sistemos pertvarkos ir nuteistųjų resocializacijos klausimai. Prezidentas pabrėžė, kad dabartinė padėtis įkalinimo įstaigose yra nepatenkinama, nes didžioji dalis infrastruktūros nėra tinkama vykdyti bausmes, stinga jos pritaikymo nuteistiems neįgaliesiems, taip pat trūksta socialinių darbuotojų ir nuteistųjų resocializacijos specialistų.
Šalies vadovas teiravosi, kokių veiksmų ketinama imtis, siekiant efektyvesnio resocializacijos proceso. Pasak Prezidento, būtina tobulinti įkalinimo įstaigų infrastruktūrą, pritaikyti ją neįgaliesiems, plėtoti pusiaukelės namų tinklą, sudaryti kitas sąlygas, kurios padėtų nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.
Kalbėdamas apie Seimui 2020 m. pateiktas Viešųjų pirkimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama kurti efektyvesnę viešųjų pirkimų sistemą, paremtą didesniu centralizavimu ir profesionalumu, Prezidentas pabrėžė būtinybę įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmenį ikiteisminiame viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjime. Pasak šalies vadovo, tokia nuostata ne tik užtikrintų kokybiškesnį ginčų sprendimą, bet ir sumažintų teismams tenkantį krūvį.
Prezidentas paragino teisingumo ministrę paspartinti 2020 m. Vyriausybės parengto įstatymų paketo, kuriuo atsisakoma teismams nebūdingų funkcijų, tokių kaip santuokos nutraukimas bendru sutarimu, vedybų sutarčių keitimas ir pan., pateikimą Seimui ir priėmimą. Šiuo metu taip pat rengiami šalies vadovo inicijuoti Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma supaprastinti pretendentų į teisėjus atrankos modelį, patikslinti nuostatas dėl nuotolinių teismo posėdžių vykdymo.
Susitikime taip pat aptarti notarų kainų reguliavimo, valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos, teisinio švietimo iššūkiai.
Nesimato jokios pažangos tuose susitikimuose su Teisingumo ministre. Ir toliau nepagrįstai viešai naudojamas “tautinių mažumų” terminas, kai iš tikrųjų tai, kas vadinama šiuo terminu yra kitataučiai. Juk nei lenkų, nei rusų ar jokia kita tauta, kurioms save priskiria tuo nepagrįstu terminu vadinamieji, nėra susidariusios, kilusios iš žemės (teritorijos), priklausančios Lietuvos valstybei. Tad jos pagal tautiškumą yra kaip kiti, atsinešti tautiškumai šios žemės lietuvių tautos atžvilgiu. Tai yra įtvirtinta Konstitucijoje, sakant, kad Lietuvos valstybės teritorija yra “vientisa, nedaloma į jokius valstybinius darinius”. Kadangi Lietuvos žemė tautiškumo atžvilgiu nedaloma, o nedalijant jos tautiškumo negali būti didesnių ar mažesnių jo dalių. Taigi žodžiui „mažuma“ apskritai čia nėra vietos. Vadinasi, “tautinės mažumos” termino vartojimas yra ne tik kalbos klaida, bet ir prieštarauja minėtai Konstitucijos nuostatai. Tad įstatymas tuo klausimu tegali vadintis Kitataučių įstatymu.
Neužmirškime, su kuo turime reikalą: su tais, kam konstitucija, kaipo tokia, apskritai ,,ne ukaz” (Švietimo m-jo NUSIKALSTAMAS aplaidumas!) . Juk tai nuobodu, kai yra kažkokia tvarka, pagal kurią turime gyventi! (gerai dar, kad nesisėmė Šiaurės poliaus su Pietų poliumi, ar Veneros su Mėnuliu vietomis keisti)
Todėl tokių intelektualų atvejų svarbiau yra ŽT bei TMAP, bet ne keli sakiniai, iš jų išplėšti, o VISAS tekstas, o visų pirma tos dvi pastr., kurių viena paaiškina, jog
– atvykėliai* nėra TM (kaip ir viskas, ką jie su savimi atnešė, taip pat ir jų kalba nėra šios valstybės saugojimo objektas, nėra jos rūpestis);
o kita pastraipa teigia, jog
– kiekviena valstybė PRIVALO – NEDISKRIMINUODAMA JOKIOS TAUTYBĖS!) – VISUS KITAtaučius lavinti TOS VALSTYBĖS KALBA kalba, VISIEMS suteikti tokio paties lygio vidurinį išsilavinimą, tokiu būdu sudarydama jiems LYGIAS (su kamienine tos šalies tauta) GALIMYBES integruotis į tos šalies gyvenimą!
BEJE, jei tokio, kaip mūsų vilniukams diegiamas, TM supratimo laikytųsi DE (juk ji buvo PL okupavusi, savo kolonijas turėjo), tai tokios PL apskritai neturėtų likti – ją turėtų buvusi okupantė pasisavinti? Gal PL galėtų pademonstruoti, savo lėšomis išlaiko vokiečių gimnazijas? 🙂
O ką tuo tarpu daro ,,lenklų” rajonai prie Vilniaus? UŽDARO m-klas valstybine kalba ir stumia liutuviukus lankyti lenikškus darželius bei m-klas? Ta strateginė (be kabučiu!) veikla nėra hibridinė REokupacija? Ar tai nėra antivalstybinis nusikaltimas, vertas TT bei JT dėmesio??
Liudvikas Narcizas Rasimas. Stumiamas įstatymas – paslauga Rusijai
– pozicija.org/liudvikas-narcizas-rasimas-stumiamas-istatymas-paslauga-rusijai/
Šias sign. L.N. Rasimo straipsnio mintis puikiai papildo ,,Svobodos” laidoje Kremliaus stumiamas dar ,,demokratiškesnis”, valstybių teritorijas į tarpusavyje nesusikalbančias teritorijas suskaldanti IŠPLĖSTA iki ,,koncerto pg. pageidavimus” TM samprata:
– svoboda.org/a/31079066.html – Путин и Патрушев против истории и языка (Putinas bei Patryševas prieš istoriją ir kalbą)
————————————-
* kad ir kokios kilmės jie būtų: TAIKŪS (darbo) imigrantai – kaip visame pasaulyje įprasta, – apsigyvenantys sutelktai, salomis (kolonijomis), ar GROBIAMŲJŲ karų palikti KOLONISTAI (per LRT jau daugiau, kaip prieš 10 m. buvo laida PL kalba, kur išsilavinusi senute lenkė dalijosi jaunystės prisiminimais, rodė į dviaukštį medinuką Rasose: ,,To była kolonia Polska”). Beje, kolonijų aplink Vilnių ir Vilniuje buvo sočiai, juos mena Vilniaus gatvių pavadinimai – nuo Sėlių g. Žvėryne, žydų, vokiečių, totorių ir kt. centre, iki olandų, kitų baltų genčių (dzūkų) bei Europos tautų už geležinkelio. Tautinėmis SALOMIS gyvenantys atvykėliai – joks išskirtinis reiškinys pasaulyje, kaip kad tai pateikia TM įstatymo SMURTINIO brukimo (naudojant ir politikų šantažą?) šešėliniai krikštatėviai.
Krescencijus STOŠKUS: patyčios, kurių neatlaikys niekas
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/krescencijus_stoskus_patycios_kuriu_neatlaikys_niekas/