Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

Vladislavas Kanevskis, www.ednews.net
2021 02 21 11:56
14
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Ukraina užtikrintai pradėjo savo politinio, ekonominio, kultūrinio ir humanitarinio vystymosi, teisinės valstybės įtvirtinimo ir valstybės, pagrįstos laisvės ir demokratijos principais, kūrimą. Jei daugeliui šalių toks judėjimas yra natūralus ir nesukelia nuostabos, tai agresyvios kaimynės – Rusijos Federacijos akyse – Ukrainos pasirinktas vektorius tapo nepriimtinas, nes tokia Ukrainos valstybingumo kūrimo architektūra nepalanki imperialistiniams Kremliaus ketinimams, visų pirma norui susigrąžinti visišką totalitarinę buvusių Sovietų Sąjungos valstybių kontrolę.

Daugelį metų Rusija bandė kontroliuoti ir daryti įtaką oficialiojo Kijevo politinėms nuotaikoms, o kai Ukraina pagaliau apsisprendė dėl savo proeuropietiškos užsienio politikos vektoriaus, Maskva ėmėsi„ginklų ir smurto kalbos“.

2014 m. Vasario 20-oji – diena kai kaimyninė šalis, Rusijos Federacija, pradėjo klastingą, kruopščiai suplanuotą karinę operaciją suverenioms Ukrainos teritorijoms užgrobti. Krymo pusiasalio okupacija buvo tik tarpinis etapas, turėjęs priartinti Rusiją prie galutinio tikslo – Ukrainos kaip suverenios valstybės sunaikinimo.

Demokratinei visuomenei buvo net sunku įsivaizduoti, kad tuo metu, kai visas pasaulis konsoliduojasi ties bendrų pasaulinių problemų sprendimu ir tolesne žmonijos plėtra, kažkas gali nepaisyti pagrindinių tarptautinės teisės principų okupuodamas kaimyninių valstybių teritorijas.

Vladislavas Kanevskis | ednews.net nuotr.
Vladislavas Kanevskis | ednews.net nuotr.

Tikrovė pasirodė kur kas žiauresnė – Rusijos okupacinių pajėgų įsiveržimas į Krymo autonominės respublikos Ukrainos miestus ir kaimus, Luhansko ir Donecko sritis atnešė mirtį ir visišką okupuotų teritorijų sunaikinimą bei išgrobstymą.

Azerbaidžaniečiai, kaip niekas kitas, gali atjausti šį siaubą: šiandien dar gyveni nuosavame name, vedi vaikus į mokyklą, eini į darbą, vakare su šeima aptari savaitgalio planus, o rytoj turi bėgti nuo okupacijos,  su ašaromis akyse palikdamas savo turtą, namus ir žemę, kurioje tu gimei ir užaugai.

Rusijos okupavus Krymą, daugelis ukrainiečių šeimų, gyvenusių Krymo autonominėje respublikoje, buvo priverstos skubiai išvykti į žemyninę Ukrainos dalį, kitos susidūrė su liūdnu pasirinkimu: pripažinti okupacinę Rusijos vyriausybę arba palikti savo namus ieškant geresnio gyvenimo. Beveik visiems pusiasalio gyventojams toks pasirinkimas buvo ir tebėra sunkus, daugeliui tai buvo pasirinkimas be pasirinkimo.

Buvo ir tokių, kurie iš pradžių palaikė okupaciją ir tikėjo, kad „Rusijos pasaulis“ atneš gerbūvį ir klestėjimą. Tačiau rusiška pasaka baigėsi labai greitai: vietoj žadėtų „rusiškų meduolių“ Krymo gyventojai sulaukė policijos ir kariuomenės botagų, visiško netikrumo dėl savo ateities, bei perspektyvos, kad jų vaikai bus pasiųsti plėsti imperinius Kremliaus interesus Sirijoje, Libijoje ir kituose karštosios planetos taškuose.

Rusijai okupavus pusiasalį, kilo nauja plataus masto čiabuvių – Krymo totorių – priespaudos banga. Štai, 2016 m. balandžio 26 d. Rusijos laikinai okupuoto Krymo Aukščiausiasis Teismas uždraudė Krymo totorių atstovaujamojo organo – Medžliso – veiklą.  Šiuo sprendimu Rusijos Federacija pažeidė Tarptautinę konvenciją dėl visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir JT Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių.

Visi, kas vienaip ar kitaip save laikė ukrainiečiais, kas slapta ar atvirai smerkė Rusijos Federacijos veiksmus, patyrė priespaudą ir represijas. Fizinis smurtas, suklastoti kaltinimai, suėmimai, įkalinimas – visa tai tapo rusiškos nusikalstamos valdžios kasdiene veika.

ednews.net nuotr.
ednews.net nuotr.

Neteisėtas įkalinimas, politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas, persekiojimas dėl religinių priežasčių, nežmoniškas elgesys su sulaikytaisiais, kankinimai, vertimas priimti Rusijos pilietybę ir ištrėmimas iš pusiasalio už atsisakymą tai daryti, švietimo ne rusų kalba apribojimas, Krymo gyventojų laisvo judėjimo į žemyninę Ukrainos dalį suvaržymas ir kt. – toks yra dabartinio okupuoto Krymo gyvenimas.

Nelegalios Rusijos Federacijos valdžios institucijos, sukurtos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, toliau savavališkai disponuoja valstybiniu Ukrainos turtu  ir šiose teritorijose esančiu Ukrainos piliečių turtu. Verta prisiminti, kaip, gerai žinomą posovietinėje erdvėje, tarptautinį vaikų centrą „Artek“ 2014 m. Rusijos Federacijos okupacinė valdžia pasisavino, ty pavogė, o praėjusių metų gruodį – buvo išvaržytas Ukrainos vyno gamybos koncernas „Massandra“. Galima paminėti daugiau tokių pavyzdžių, tačiau šie ekonominio pobūdžio nuostoliai yra nepalyginami su žmogiškaisiais praradimais.

2014 m. vasario 20 d. yra ne tik ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą pradžios diena, tai diena, kai Rusijos Federacija atėmė iš Ukrainos žmonių ramų ir taikų gyvenimą. Ši diena į šiuolaikinę istoriją įėjo kaip po Antrojo pasaulinio karo įtvirtintų vertybių – tarptautinės teisės ir civilizuoto žmonijos vystymosi, griūties diena. 

Bet mes, ukrainiečiai, kaip ir azerbaidžaniečiai, žinome, kad tiesa yra mūsų pusėje. Azerbaidžaniečiai dešimtmečius laukė, kad okupuotoje Šušoje vėl butų iškelta Azerbaidžano vėliava. Tad ir mes tikime, kad ateis ta diena, kai Ukrainos vėliava išdidžiai suplevėsuos išlaisvintame Sevastopolyje, nes Krymas – tai Ukraina!

Autorius yra Ukrainos pasiuntinys Azerbaidžano respublikoje

Išvertė Jonas Vaiškūnas

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tautininkų sąjunga pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paragino Lietuvos valdžią veikti ryžtingiau
  2. Seimas griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą
  3. P. Porošenka Miunchene pateikė Rusijos agresijos įrodymus (video)
  4. Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  5. Prie Rusijos ambasados įvyko tautininkų piketas prieš Rusijos karą Ukrainoje (nuotraukos, pareiškimas, video)
  6. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo
  7. B. Nemcovas žadėjo įrodyti, kad Rusijos Federacijos kariuomenė kariauja Ukrainoje
  8. Strasbūre pasirašytoje deklaracijoje išreikštas apgailestavimas dėl patvirtintų Rusijos Federacijos įgaliojimų
  9. Seimas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijos okupuotame Kryme
  10. Tautininkai kviečia protestuoti prieš Rusijos agresiją Ukrainoje prie Rusijos ambasados
  11. D. Grybauskaitė: Rusijos invazija į Ukrainą – grėsmė visai Europai (video)
  12. Seimo delegacija ETPA sesijoje spręs Rusijos Federacijos grįžimo į ETPA klausimą
  13. Rusijos „humanitarinės pagalbos“ vilsktinė vėl įsibrovė į Ukrainą
  14. Ukraina ruošiasi statyti savo „Mannerheimo liniją“ nuo Rusijos
  15. Ukraina šią žiemą nešals – susitarta dėl Rusijos dujų tiekomo atnaujinimo
  16. O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)
  17. Prie Rusijos ambasados surengtas piketas prieš Krymo okupaciją (nuotraukos, video)
  18. NATO komisijos posėdyje bus aptartas Rusijos antpuolis prieš Mariupolį (nuotraukos, video)
  19. Tarptautinė bendruomenė aptaria Rusijos išpuolį prieš Ukrainos laivus (video, tiesioginė transliacija)
  20. Išaiškino išpuolius prieš NATO, Ukrainą ir Lenkiją vykdančius „Smėlio kirminus“: ruoštis reikia ir Lietuvai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Balsas-tyruose says:
    1 m. ago

    Beje, o kaip Ukrainoje reikalai su tautinėmis mažumomis ? Lietuvoje žinome, o Ukrainoje ? Kas be ukrainiečių gyvena rytinėje Ukrainoje ? Kokiomis teisėmis jie naudojasi ? O iš kur Ukraina gavo Krymą ? Kada ?

    Atsakyti
    • TMažumos... says:
      1 m. ago

      Šios sąvokos pirminė prasmė seniai falsifikuojama. Dabar ,,liberalų” propaguojama ir platinama jos nauja, ,,pažangesnė” versija: kas kuo nori, tas tuo ir pasiskelbia (pvz., užsimanau būti kokios nors Indijos ar kt. vandenyno salelės tautybės. Jei dar prikalbinu grupę kitų pajusti savyje tą tautybę, mes turime teisę į TM privilegijas, dali UA žemių paskelbti SAVO teritorija. O ką? Kas man, ,,pažangiam, uždraus? :). Paskaičiavo, kiek tokių ,,TM-iečių” galėtų būti UA… Turint galvoje, kiek iš Pietų pusės sau PL ,,mažuma” atsirėš, iš Šiaurės ,,mažylė” RU, ir kad padės vidurinę dalį išsidalinti Vagnerio parūpintoms ,,mažumoms” …
      Путин и Патрушев против истории и языка
      – svoboda.org/a/31079066.html
      Atspėkite, kas davė tam startą? Ogi didžiojo kalbotyros akademiko Stalino žygdarbių tesėjas – Зачем Кремль навязывает свою гуманитарную повестку? Обсуждают историки Андрей Зубов и Александр Зинченко

      Atsakyti
  2. Balsas-tyruose says:
    1 m. ago

    ” Rusijos okupacinių pajėgų įsiveržimas į Krymo autonominės respublikos Ukrainos miestus ir kaimus, Luhansko ir Donecko sritis atnešė mirtį ir visišką okupuotų teritorijų sunaikinimą bei išgrobstymą.” O kodėl iš ten žmonės nebėga – bėga šimtais tūkstančiais iš Kijevo Ukrainos ? Į Lietuvą , bet Lietuvos gatvėse skamba ne ukrainiečių – rusų kalba: kodėl ? Kiek pabėgėlių iš Krymo ? Koks ten vyksta pasipriešinimas okupantams ? Gal reikia pagalbos ? Nerandu atsakymų – gal pražiūrėjau ?

    Atsakyti
    • Rūpintojėliai says:
      1 m. ago

      Tie patys, kurie tuoj po Kovo 11 pasirūpino, kad Lietuvą užplūstų puikiai ekipuotas ir dosniai finansuotas banditizmas, kas koordinavo jų veiksmus, siekdamas sunaikinti šalies pramonę, per pseudo bankus bei pseudo investuotojus apiplėšti žmones iki paskutinio siūlelio, kas organizavo reketą, siekdamas neleisti žmonėms kurti verslus, siekdamas, kad strategines šakas užgrobtų jų statytiniai? Kaip manote – jie tik UŽ Seimo sienų veikė? O viduje – ne? O šiandien nebeveikia? O kas parengė tam viskam vykdyti ,,kadrus”? – Tie patys, kas karo metais rengė diversantus ir parašiutais juos LT ir BY miškuose nuleisdavo, Aprūpino juos viskuo, ko reikia diversijoms vykdyti…
      O UA dabar – matėme Janukovičiaus, dar vieno kito turtus, kokiais jam už darbą jo labui Kremlius atsidėkojo. O kiek jų, Kremliui ,,nusipelniusių” per visą didelę UA iš viso?

      Atsakyti
  3. Balsas-tyruose says:
    1 m. ago

    O iš kur Ukraina gavo Krymą ? Juk jį 300 metų valdė mongolai- totoriai. Ar neturėtų Krymas priklausyti Turkijai ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 m. ago

      Nežinau, kaip iki Jekaterinos pusiasalio istorija klojosi, tačiau ji tęsė Petriuko pradėtus darbus, jo siekį, kad imperijai priklausytų visų aplinkinių jūrų ir vandenynų pakrantės.
      Imperator(ien)ė Vseja Rusi baigė pradėtus pusiasalio įsisavinimo reikalus – laivyną čia įkėlė (o totorius jau beveik visus dar Petras buvo ištrėmęs? Vėliau bolševikai beveik visai ,,išvalė”). Petras turėjo ir ateities planų šiose platumose…
      Nebepamenu, katro kiek palaisvėjusio sovietmečio istorinių romanų autoriaus knygoje aprašytas imperatorės Karo laivyno iškilmingas ,,prisiregistravimas” Juodojoje jūroje. Jekaterina tądien vilkėjo iškilmingą admirolo aprangą, o uniformos kelnės braškėjo, vos atlaikydamos jos ,,?riebią/storą sėdimąją”.
      Iš viso pusiasalis RU apie 230 m. priklausė. UA jis atiteko ar ne UA gimusio ir dirbusio Brežnevo valia (lyg ir dar ne Chruščiovo)? – Gal, kai pradėjo braškėti SSSR reikalai, kai viena po kitos per Europą ritosi krizės, dėl kuro stygiaus stojo traukiniai ir automobiliai… UA buvo viso to turtinga. Gal ji pradėjo aikštytis, reikalauti sąžiningo atsiskaitymo, ir kad iš jos ne viską pasiimtų, nes juokinga, jei ji stokotų savo pramonei kuro, kitų žaliavų, kurias pati išgauna? Gal reikėjo bent su ja gerinti santykius, kažkiek kompensuoti, švelninti prisiminimus apie NKVDistų plėštą UA, sukeltą holodomorą… (Beje, Brežnevas ir pats jį prisiminė, nes ten gyveno ir dirbo).
      Faktas tas, kad kol šalia TA kaimynė, maža tauta neišsaugos savo žemių, jai reikia šlietis prie likimo brolių ir sesių…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 m. ago

      Dėl Turkijos – jos planuose tai vis dar yra – pradžiai pasiekti Bulgariją (ar priešingai – iš Bulgarijos į pusiasalį judėti). Bet ir Kaukazą ,,grąžinti namo”. Dėl to ir Armėniją pagaliau užimti knieti (praeitų amžių skerdynės visiškos pergalės neatnešė). Bet dėl jos tektų su RU susikauti… Dabar buvo įvykdyti žvalgybiniai išpuoliai, patikrinta RU reakcija.

      Atsakyti
  4. Bartas says:
    1 m. ago

    Ukraina išėjo iš cccp su Krymu, ir rytinėmis sritimis Luganskas, Doneckas. Maskovija neprieštaravo. Paskui buvo Budapešto “memorandumas”. Vašingtonas, Londonas ir Maskva pasirašo ir garantuoja Ukrainos sienų neliečiamumą. Už tai Ukraina atiduoda branduolinį ginklą ,likusi po sov. imperijos griūties.
    Tai gal Bismarkas tikrai buvo teisus ; susitarimai su rasijos imperija neverta popieriaus ,ant kurio pasirašoma.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 m. ago

      Ar tik nebuvo to sąlyga, kad jie leidžia RU karo laivynui ten likti? Ir tai, kaip visada, buvo RU klasta! Jis ten paliktas laukti valandos X… O po jos – pasidžiaugėte, durneliai? – Tai dabar jukš iš čia…

      Atsakyti
      • Bartas says:
        1 m. ago

        Sutinku. Imperija ,”derži mordu”, be klastos, melo, žudynių negyveno ir negyvens. Nesvarbu, kas valdo ar valdys. Ivanas Žiaurusis (užėmęs Kazanę , visi vyriškos lyties asmenys didesni už vežimo ratą buvo išpjauti),stalinas, putinas nuo šitos “tradicijos” nė per žingsnį nesitraukė. Teisingai Svorovas (Rezunas) pavadino ; Hitleris svetimų žemių grobikas, Stalinas svetimų žemių “išvaduotojas”.

        Atsakyti
        • Balsas-tyruose says:
          1 m. ago

          O daugiau imperialistų nebuvo ? Britų, Prancūzų, Ispanų, Portugalų, Belgų, JAV, …Nebėra ? Kodėl Vakarai nepasmerkia ir neuždraudžia imperializmo ? Kodėl nepripažįstamos tautų teisė į savivaldą ? Karinio, pramoninio, finansinio , koronos … visus imperializmus neuždraudžia ? Priešingai, tik visi imperializmai geri, o vienas blogas ?

          Atsakyti
          • Bartas says:
            1 m. ago

            Taip . Visi išvardinti imperializmai buvo . Nieks neneigia, “tovarišč advokat”. Tačiau tie imperialistai atsisakė kolonijų ir suteikė tautoms teisę į vienokią ar kitokią savivaldą. O viena imperija ir toliau lieka “tautų kalėjimu” ar ne taip pavadino “velikij lenin”. Pabandė čečėnai pasinaudoti tautos teisę į savivaldą. Ir ką . Skaičiavai, ”tovarišč advokat” , kiek tavo ginamas ” imperializmas” paliko lavonų.

  5. Balsas-tyruose says:
    1 m. ago

    ” Tačiau tie imperialistai atsisakė kolonijų ir suteikė tautoms teisę į vienokią ar kitokią savivaldą.” Gal galit įvardinti tą savivaldą ir apibubinti, kaip dabar ten žmonės gyvena ? Su pavyzdžiais, prašom. Tikrai nepriklausomi nuo Globalistų ? Kuri čia valstybė ?

    Atsakyti
  6. Balsas-tyruose says:
    1 m. ago

    “tovarišč advokat” Man Google neišverčia ką tai reiškia. Gal galit kalbėti lietuviškai ?

    Atsakyti

Komentuoti: Rūpintojėliai Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Prasidėjo tris dienas truksianti NATO PA sesija

2022 05 27
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 26 12:53

2022 05 26
Ukrainos aktorius Daniilas lankė civilius žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose | Asmeninė nuotr.

Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose

2022 05 26
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

2022 05 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė

2022 05 27
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

2022 05 27
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai
Lietuvoje

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

2022 05 27
Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
Gamta ir ekologija

Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais

2022 05 27
Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
Lietuvoje

Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą

2022 05 27
Pagrindinis naujametinis pažadas – mesti rūkyti
Įvairenybės

Rūkymas: kaina sveikatai ir piniginei

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Povilas apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Kažin apie Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
  • Pamaina yra? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • LVŽS: nebus saugumo, kol skaldoma visuomenė

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 696; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 593; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 348; komentarų: 15
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 283; komentarų: 0
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 283; komentarų: 18
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 270; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 27
1
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Neįmanoma „išjungti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperialistinių tikslų, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas, taip pat teigdamas, kad...

Skaityti toliau

Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 27
0
Vyriausybėje aptarta padėtis Ukrainoje ir šalies poreikiai

Gegužės 27-ąją Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybėje priėmė Ukrainos vicepremjerę europinei ir euroatlantinei integracijai Olhą Stefanišyną. Susitikimo metu buvo aptarta...

Skaityti toliau

Prasidėjo tris dienas truksianti NATO PA sesija

by Ditė Česėkaitė
2022 05 27
0
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Gegužės 27−30 dienomis Seimo rūmuose prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija. Ypatingas dėmesys šioje sesijoje skiriamas karui Ukrainoje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Povilas apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Kažin apie Prezidentas pabrėžia geležinkelių svarbą
  • Pamaina yra? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie Šiaulių meras prašo Vyriausybės pagalbos

Kitas straipsnis
Varvekliai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Varvekliai gali pridaryti nemažų nuostolių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai