Vasario 10 d. surengtas bendras Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdis „Dėl Kaune Ąžuolyno parke numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės“. Komitetų posėdis skirtas parlamentinei kontrolei.
Posėdis surengtas raeaguojant į Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą visuomenės poreikiams perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą (Vydūno al. 4, Kaunas) ir jame numatyti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą. Šis sprendimas sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir vietos bendruomenių pasipriešinimo, o sprendimo priėmimo motyvai, kada skatinama į miesto centrą pritraukti didelį transporto srautą, stebina.
„Ąžuolynas yra tiek istoriškai, tiek gamtiškai unikalus ir vertingas parkas, didelė jo dalis yra saugoma teritorija dėl čia esančių buveinių, todėl bet kokia veikla jame turi būti vykdoma labai atsakingai. Šiuo metu trūksta išsamios informacijos apie projektą, kas yra planuojama, kokiais prioritetais vadovaujamasi. Tikiuosi, kad bendrame Komitetų posėdyje bus atsakyta į šiuos klausimus ir bus įsiklausyta į visuomenės lūkesčius“, – teigė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad „Ąžuolynas yra svarbus ir kaip kultūros bei paveldo objektas, kuris formavosi šimtmečius. Esu tikras, kad šis parkas yra brangus ne tik kauniečiams, bet ir didelei daliai Lietuvos žmonių, kurie rūpinasi, kokioje šalyje gyvens ateities kartos. Tai yra nacionalinio lygmens klausimas“.
Komitetų posėdyje dalyvavo Kauno m. meras, savivaldybės administracijos direktorius, tarybos nariai, aplinkos viceministrai ir ministerijos atstovai, kultūros viceministras, Saugomų teritorijų tarnybos direktorius, Miškų tarnybos direktorius, Prezidento patarėja, Ministrės Pirmininkės patarėjai aplinkos ir kultūros klausimais, Viešojo intereso gynimo fondo vadovas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkė, kiti bendruomenių ir visuomenės atstovai.
Šitie dvasios ūbagai nebegali sustoti kirtę. Ažuolus už centus į Kiniją, o žmonėms betoną. Greitai pasirodis planas ” užbetonuoti miestą. Mūsų miestai ir pasižymi tuo, kad turi puikius žalius intarpus. O jiems reikia sunaikinti. Kada išseks to dvasios ubagyno pajėgos?
Ne vienas senukas, stribmečiu gyvenęs miškingose, krūmynais apaugusiose vietovėse, patyręs sekimą, persekiojimus, šaudymus, įsilaužimus į trobą, ar ir dar ką baisiau, senatvės pakirstas, kai mintimis daugiau vaikystėje, jaunystėje, nei dabartyje gyvena, bijo to meto siaubą primenančių medžiais ir krūmais apaugusių vietų, bijo, jei jie užstoja vaizdą už lango. Ir patys buvę stribai, pasalose tūnodavę, irgi tokiuose prisiminimuose gyvena.
Gal ta baimė paveldima? Gal miestų, kur su neapykanta naikinami medžiai ir krūmai, merai patys tos baimės kaustomi, ir plynais miesto želdynų kirtimais tikisi nuo jos išsivaduoti?