Vasario 4 d. netekome filosofės, eseistės, humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Jūratės Baranovos-Rubavičienės (mergautinė pavardė – Patkauskaitė, literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka).
Jūratė Patkauskaitė gimė 1955 gruodžio 15 d. Biržuose. Būdama vos devynerių metų pradėjo rašyti eilėraščius ir trumputes ese. Sulaukusi dešimties, išvažiavo į Vilnių ir ten baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972–1978 m. studijavo psichologiją-filosofiją Vilniaus universitete. Baigusi studijas, 1986 m. įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį (Disertacijos tema „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“).
1980–1984 m. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros aspirantė. Nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas): 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros asistentė, 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė, 1990–2003 m. Filosofijos katedros docentė, nuo 2003 m. Filosofijos katedros profesorė. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritimi buvo: etika, filosofinė antropologija, praktinė filosofija, postmodernioji filosofija. Aukštosiose mokyklose dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Daugelio vadovėlių autorė. Paskelbė kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, kt. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Straipsnių, eseistikos išversta į anglų, prancūzų, švedų, esperanto kalbas.
J. Baranova-Rubavičienė buvo labai mėgiama ir vertinama studentų ir savo kolegų tarpe, buvo objektyvi ir reikli dėstytoja, nevengdavo pasisakyti aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais, buvo renkama į VPU Istorijos fakulteto tarybą, VPU Senatą.
Įspūdingas yra J. Baranovos-Rubavičienės mokslinis palikimas – per 30 mokslinių straipsnių aukšto pripažinimo Tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose, 3 monografijos ir 3 vadovėliai aukštosioms mokykloms, net 10 vadovėlių vidurinei mokyklai, dalyvavimas Tarptautiniuose projektuose ir forumuose, mokslo stažuotėse ir vizituojančio profesoriaus pareigybėse, pranešimai tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Visa tai yra svarus indėlis į Lietuvos filosofijos mokslą.
Parašė monografijas XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu (2004), Filosofija ir literatūra: Priešpriešos, paralelės, sankirtos (2006), Nietzsche ir postmodernizmas (2007), Kinas ir filosofija (su kitais, 2013), Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo (2014), Ritmas ir refrenas: tarp filosofijos ir meno (Rhythm and Refrain: In Between Philosophy and Arts su kitais, 2016), mokslo studiją Tarp vaizdinės ir literatūrinės kūrybos: Tarkovskis ir Ivanauskaitė (Between Visual and Literary Creation: Tarkovsky and Ivanauskaitė 2015), filosofinę knygą Saĝo kiel terapio = Išmintis kaip terapija (2008). Išleido esė rinkinius Meditacijos: tekstai ir vaizdai (2005), Baimė nuskęsti (2014). Esė rinkinio švedų kalba Kavinė Tabac: Lietuviškos esė (Café Tabac: Litauiska essäer 2006) viena autorių. Parengė filosofijos, etikos mokymo metodikos priemonių, vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Parašė filosofinių, literatūros kritikos straipsnių, prozos kūrinių (pasirašydavo ir literatūriniu slapyvardžiu Ana Audicka.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2014 m.
2000 m. J. Baranova-Rubavičienė buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija, už vadovėlį mokykloms „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį aukštosioms mokykloms „Istorijos filosofija“.
Užuojautą dėl kūrėjos mirties Velionės šeimai ir artimiesiems ir bendradarbiams pareiškė Lietuvos rašytojų sąjungos vadovybė, Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija, Lietuvos kultūros ministerija.
„Jūratė Baranova buvo ne tik ryški filosofijos mokslo figūra, bet ir nuolat mūsų viešąją erdvę savo įžvalgomis praturtindavusi intelektualė. Labai svarbus Jūratės Baranovos indėlis rengiant filosofijos, etikos mokymo metodikos priemones, vadovėlius vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Mokslininkė taip pat buvo aktyvi Lietuvos kultūrinės erdvės dalyvė: tai liudija daugybė jos straipsnių kultūrinėje spaudoje, prozos kūriniai, dalyvavimas literatūros forumuose. Jūratė Baranova buvo iš tų mokslininkų, kuriems apskritai labai rūpėjo kūrybos kibirkštis, filosofijos ir meno sandūra. Daugybė žmonių jai yra asmeniški dėkingi ne tik už palydėjimą į filosofijos pasaulį, bet ir už taiklų bei pagarbų žvilgsnį į jų kūrybą, už parodytą dėmesį, paskatinimą, palaikymą. Gausus ir įvairiapusiškas mokslininkės palikimas visuomet mūsų visuomenei išliks aktualus ir reikalingas“, – užuojautoje rašo kultūros ministras Simonas Kairys.
Dideli žmonės yra dideli savo paprastumu. Netikėta žinia pasiekė vakarop mirė profesorė Jūratė Baranova-Rubavičienė…
Posted by Algis Bitautas on 2021 m. vasario 4 d., ketvirtadienis
Jūratė Baranova A. A. Neįtikėtina. Pirmais studijų metais mokėmės iš jos Istorijos filosofijos chrestomatijos, vėliau…
Posted by Kasparas Pocius on 2021 m. vasario 4 d., ketvirtadienis
Kai pagalvoji, šią vasarą gyniausi magistro darbą ir Jūratė buvo šio darbo recenzentė.
Kaip greit šiame pasaulyje…
Posted by Vincentas Klipčius on 2021 m. vasario 4 d., ketvirtadienis
Pirmą kartą teko Velionę sutikti, bendrauti gal 1986 m. – maždaug tuo metu. Įėjo jaunutė, kaip stirna grakšti geltonkasė (o gal tai buvo surištos sruogos), būsimo laimingo gyvenimo nuojauta spinduliuojančiu veidu, ir tokiomis tyromis akimis, kaip tik jauno žmogaus gali būti.
Buvo tai metai, kai mūsų kvėpuojamas oras buvo persisunkęs artėjančio kažko ypatingo nuojauta, viešumoje pasirodė naujų, jaunų lietuvių intelektualų veidai, a.a. A. Kalėda iš Lenkijos savo Baska parsivežė (taip vadino žmoną), pasklido gandai apie daug žadantį jauną istoriką Bumbliauską, tai čia, tai ten A. Jokubaičio vardas paminimas ir dar daug kitų, su įv. mokslų šakomis susijusių jaunų vardų, sielas gaivino dainuojamosios poezijos atlikėjų vakarai, kai jų atliekama poezijos klasika įgaudavo papildomų prasmių ir spalvų, klausytojams tarsi sparnus suteikdavo.
Nedaug, gal vos kelis kartus teko su Velione bendrauti (po 1990 juk mūsų visų gyvenimai pasuko kitais keliais), bet a.a. Jūratė atmintyje štai tokia ir liko – tyrumu iš vidaus švytinti, o kiekvienas judesys liudijo parengtį pasitikti ir priimti Laimę …
bet taip sujaudino tos eilės, kad negalėjau to nepadaryti – iš čia
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/in-memoriam-jurate-baranova#komentarai
neatsiklaususi Autoriaus, perkeliu čia – kad kuo plačiau jos pasklistų:
Degėsys Liutauras. Neturiu žodžių… 2021-02-7 0:32
turiu eilėraštį, niekam nepaskirtą…
In Memoriam, Jūrate…
Jau ir Tavo pasauly žiema, Jūrate
J.B.
Jau ir Tavo pasauly žiema,
Tai žiema iš sušalusio sniego,
Ir aplinkui tokia tuštuma,
Ir beprotiškai norisi miego.
Tavo žalias tylus kambarys
Tarsi užmirštas vasaros skėtis,
Tu vienintelį draugą turi –
Nužydėjusį dygų erškėtį.
Kaip aplinkui netikra, tylu,
Kaip beviltiškai šalta ir tuščia,
Dūzgia laiko verpikas uolus,
Jis tikriausiai suvalgys ir mus čia.
Ir ateina graži valanda,
Tarsi liūdesio – sniego prisnigo.
Jau išblyškusi saulės laida,
Jau ir Tavo pasaulis užmigo…