Sausio 26 d., antradienį, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyko Marijos Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“.
2021-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti M. Gimbutienės metais. Ši sukaktis minima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – 2021-uosius šios iškilios archeologės metais taip pat paskelbė ir UNESCO.
Karas ir kitos objektyvios aplinkybės privertė M. Gimbutienę išvykti iš Lietuvos. 1944 m. ji su vyru ir dukrele pasitraukė į Vokietiją, dar po penkerių metų – jau visam laikui – į JAV.
Būdama toli nuo gimtinės, M. Gimbutienė mintimis ir moksliniais darbais artėjo prie Tėvynės: ji gilinosi į senąją lietuvių kultūrą, mitologiją, tautosaką, toliau studijavo archeologiją, etnologiją ir religijų istoriją.
Konferencijos dalyvius pasveikino šios konferencijos sumanytoja ir globėja Lietuvos Respublikos Prezidento žmona Diana Nausėdienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, JAV gyvenanti M. Gimbutienės dukra Živilė Gimbutaitė.
Sveikindama konferencijos dalyvius D.Nausėdienė: „Išskirtinis M. Gimbutienės bruožas – žvelgti į savo tapatybę atvirai ir giliai, rodyti pasauliui savosios kultūros stiprybę ir unikalumą, visomis išgalėmis įveikiant sunkiausius likimo išbandymus: karą, emigraciją, nepriteklius. Tai istorija moters, nebijojusios imtis nei sunkaus fizinio darbo, nei giliausių intelektualinių paieškų vardan lietuvybės išsaugojimo tuomet, kai Lietuvos valstybė egzistavo tik kaip nereali svajonė. Tik įsivaizduokime idealistę kurios drąsai ir ryžtui toliaregiškai gilintis į savastį į unikalų lietuviškąjį ir baltiškąjį indentitetą kaip į pasaulinės kultūros lobį atsistojas ploja globalus pasaulis. Ar išsaugosime Marijos Tėvynę, savo kalbą ir tarmes, meilę gimtinei? Ar sukursime naują XXI amžiaus Lietuvos piliečio tapatybinį turinį nesunaikindami unikalaus identiteto. O gal tapsime universaliu nieku? Ar bus, ar išliks Lietuva? Ji y͂ra ar yrá͂?“
Pranešimus skaitė: M. Gimbutienės dukra, iteratūrologė dr. Živilė Gimbutaitė (JAV), dr. Agnė Čivilytė (Lietuvos istorijos institutas), dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), habil. dr. Ingė Lukšaitė (Lietuvos istorijos institutas), dr. Daiva Vaitkevičienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), dr.Jolanta Karpavičienė (Lietuvos Respublikos Prezidentūra), dr. Ramūnė Bleizgienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), dr. Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas), prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė (Vilniaus universitetas). Prie konferencijos taip pat buvo prisijungęs ir po V. Daujotytės kalbėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda,
Konferencijos pabaigoje įvyko nuotolinis konferencijos dalyvių pokalbis apie pilietiškumą. Joje dalyvavo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė, Lietuvos švietimo tarybos narė Sara Aškinytė, Vyriausioji skautininkė Akvilė Bartaševičiūtė,VšĮ „Demokratinė mokykla“ vadovas Nerijus Buivydas, Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro l. e. p. direktorius, atnaujinamų Bendrųjų ugdymo programų darbo grupės narys Šarūnas Gerulaitis, buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, „Vaikščiotojų“ klubo atstovas Laurynas Kudijanovas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, atnaujinamų Bendrųjų ugdymo programų darbo grupės savanorė dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Prisidėdamas prie žymios mokslininkės ir lietuvės pagerbimo bei atminimo, Valstybės pažinimo centras paskelbė varžytuves I-IV gimnazijos klasių mokiniams „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“. Kviečiama pasvarstyti, ar M. Gimbutienės gyvenimas gali mus įkvėpti? Ar M. Gimbutienės puoselėtos vertybės tebėra svarbios šiandien? Ar iš jų galime pasisemti stiprybės? Varžytuvių dalyvių prašoma – parašyti laisvos formos rašinį (esė) arba įspūdžius, atspindinčius asmeninį dalyvio santykį su lietuviškąją tapatybe, Tėvyne, baltų kultūra. Galimas taip pat laisvas temos „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“ aptarimas per požiūrį į M. Gimbutienės asmenybę, darbus, jos idėjas, pasaulėžiūrą. Visas varžytuvių sąlygas rasite čia.
Konferencijos „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“ vaizdo įrašas:
Nebesenokai teko gyventi Čikagos viename iš priemiesčių pas senos kartos intelektualią amerikiečių šeimą, ne lietuvių kilmės,kurios viename iš darbinių kambarių pagrindinėje sienoje kabojo gražus didelis reklaminis plakatas apie įvyksiančią prof.M.Gimbutienės mokslinę paskaitą.Įdomu tai,kad minėta paskaita jau buvo įvykusi senokai,o plakatas dar kabojo sienoje.
Gėda kad dauguma M. Gimbutienės knygų nėra išversta į lietuvių kalbą.
Tai padaryti reikėtų vien dėl to, kad ji vienintelė pasaulinio lietuvių kilmės mokslininkė, nebūtinai sutinkant su visomis jos mintimis ir išvadomis. Beje, genetiniai tyrimai patvirtino jos kurganų teoriją, kurią ji sukūrė remdamasi vien archeologiniais ir mitologiniais tyrimais, kai genetikos mokslas buvo dar vystykluose.
KURGANŲ TEORIJA?”?”?”? Kas tai per KURGANŲ TEORIJA? TAI GYVENIMO REALYBĖ, kurią buvo sukūrę mūsų tolimieji protėviai dar prieš 10 000 metų! KURGANAS – NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KUR GANOSI ŽIRGAI? 41-jų tremtyje SIBIRE, PRIE KURGANŲ GYVENAU 15 metų! Paauglių būdamas, 1955 m. net pasisamdžiau dirbti archeologinėje ekspedicijoje, ATIDENGIANT KURGANĄ,.
DIDELĖ TIKIMYBĖ, KAD TĄ PATĮ KURGAVĄ TYRINĖJO IR GARBIOJI MARIJA GIMBUTIENĖ,
GAILA, KAD mūsų mokslininkai nežino, kad ŠIUOS KURGANUS, NUO ALTAJŲ KALNŲ IKI ATLANTO VANDENYNO, PAGIMDĖ MŪSŲ PROTĖVIAI, ATNEŠDAMI KULTŪRĄ Į RYTŲ EUROPĄ!!!
SKAITYKITE “FRIDRIKO ŠLETĖS” KNYGĄ “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”.
TIKTAI BŪTINA ŽINOTI, KAD KELTAI – TAI LIETUVVIŲ PROTĖVIAI – NUO ŽODŽIO – KELTIS, PERSIKELTI ir t.t. Taip pat, kaip ir VYKINGAI – NUO ŽODŽIO VYKTI, IŠVYKTI, PARVYKTI ir t.t.