Prieš geras dvi dešimtis metų vienoje paskaitoje nuskambėjo įdomus pasakojimas. Surengti du renginiai – mokslinė konferencija ir humoro vakarėlis. Dėl rengėjų klaidos pranešėjai sukeisti vietomis: humoristas nuvyko į konferenciją, o mokslininkas atsidūrė humoro šou. Nespėjo mokslo veikėjas prabilti, vos jam žengus žingsnį auditorija jau kvatojo. Bandė kažką pasakyti – dviguba juoko dozė. Dar beviltiškiau pasirodė humoristas. Skaldė vieną anekdotą po kito, o auditorija tylėjo ausis suglaudusi. Vienas dar paklausė: gal galite pakartoti mintį, aš užsirašinėju…
Praėjo kiek laiko ir jaunimo diskusijoje pateiktas kitas pavyzdys. Žinomas tinklaraštininkas pasakojo apie viešą barnį tarp humoristo ir politikos apžvalgininko. Kuo storžieviškiau kalbėjo humoristas, visuomenėje seniai pelnęs chamo įvaizdį, tuo labiau kilo jo populiarumas. O kai apžvalgininkas atsakė humoristui tuo pačiu, jo populiarumas žymiai krito.
Šiedu atvejai rodo, kokią reikšmę turi išankstinės nuostatos. Iš humoristo tikimasi humoro, iš apžvalgininko – rimtų ir kultūringų įžvalgų, iš chamo – chamizmo, iš mokslininko – mokslinių duomenų. Kas tinka vienam, kitam – pražūtis. Galima pateikti ir trečią pavyzdį, kai politikos teoretikas ir praktikas nutarė socialiniame tinkle pradžiuginti savo auditoriją autorine daina. Draugas jam parašė: padėk gitarą. Šią draugišką pastabą galima suprasti plačiau: esi vienos srities specialistas, tai ir dirbk toje srityje, kam lendi į meną, čia juk – ne tavo erdvės…
Daugeliu atvejų viešas veikėjas vertinamas per jam priskirtą kaukę. Kartais kaukes užsimauname patys, bet, ko gero, dažniau jas mums užmaukšlina kiti. Jie mus vertina pagal tai, ko iš mūsų tikisi. Vienas žingsnis gyvenime gali nubraukti visa, kas buvo iki tol ir bus po to. Dėsninga, kad iš aukštesnio vaidmens į žemesnį patekti lengviau, nei atvirkščiai. Vytautui Radžvilui lengviau tapti Petru Gražuliu, nei P. Gražuliui – V. Radžvilu. Net jei žinomas disidentas, pelnęs skandalisto kaukę, apsigintų habilitacinį darbą, kas jį vertintų kaip akademiką?
Išankstinės nuostatos dažnai būna klaidingos, bet mūsų proto savybė taip mąstyti turi labai tikslingą pagrindą. Pirmiausiai ji mums padeda racionaliai planuoti savo laiką, veiksmus ir santykius. Jei einame į mokslinę paskaitą, tai tikimės mokslinių žinių, o ne anekdotų. Net jei kartais kas nors supainioja auditorijas ar pranešėjus. Yra ir kita funkcija – apsauginė. Kas iš mūsų jaustųsi saugus, jei picą į namus atvežtų žinomas recidyvistas? Nors yra tikimybė, kad jis – jau pasikeitė, mūsų pačių ir šeimos saugumas – svarbesnis, nei grėsmė atstumti svetimą žmogų.
Išankstinės nuostatos gali būti taikomos ir kultūrinėse, ir rasinėse, ir ideologinėse plotmėse. Iš čigonų tikimasi kriminalo, iš musulmonų – terorizmo, o kai konservatorius tam tikru aspektu mąsto kaip liberalas ar atvirkščiai, tai sukelia šoką ir šalininkams, ir priešininkams.
Tiesa – tokia, kad giliau ir plačiau mąstantis žmogus retai apsiriboja viena domėjimosi sritimi ar viena idėja, per kurios prizmę ribotesni žmonės aiškina visą žmogiškąją ar net kosminę būtį. Leonardas da Vinčis buvo ir menininkas, ir inžinierius. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – ir dailininkas, ir muzikas. Nikolajus Rerichas – dailininkas, filosofas ir mistikas.
Žinoma, erzina, kai vienos srities specialistas, kitoje srityje būdamas diletantu, lenda į pastarąją. Norėtųsi, kad apie istoriją spręstų istorikai, apie teisę – teisininkai, apie mediciną – medikai. Bet tiek teisė, tiek medicina, tiek istorija veikia daugelio ir įvairių žmonių gyvenimus. Nieko keisto, kad įvairūs žmonės domisi sritimis, kurios jiems reikšmingos. Iš esmės siuvėja gali kalbėti apie kvantinę fiziką. Tik šiuo atveju civilizuota visuomenė kelia vieną iš dviejų sąlygų – arba ji turi būti pakankamai pasikausčiusi, arba kukli ir santūri, be kategoriškumo ar polinkio mokyti žinovus.
Nieko blogo, jei žmogus susidomi kita sritimi, nei ta, kurioje įprasta jį matyti. Tai net sveikintina. Išsilavinimas ir diplomas dažnai būna susiję, bet tai nėra sinonimai. Pasitaiko atvejų, kai savamokslis geriau išmano kokią nors sritį, nei diplomuotieji. Bet tiek moksle, tiek kitose intelektualinio gyvenimo srityse būtinas išmanymas, kuris atskleidžiamas argumentais ir faktais.
Išankstinės nuostatos tam tikro žmogaus atžvilgiu, priskiriant jam socialinius vaidmenis, ideologijas, mąstymo ir elgesio modelius, yra kaukės, dengiančios tikrą jo veidą. Problema ta, kad visi mes – be jokios išimties – idėjas, reiškinius ir net žmones pažįstame tik per interpretacijas. Neįmanoma įlįsti į kito žmogaus smegenis ir perprasti jį iš esmės. Visi mes pažįstame kitą tik per save. Ir per tai, ką mes – būtent mes – jam priskiriame. Skirtumas tik tas, kad vieni įvaizdžiai – kiek arčiau tiesos, o kiti – gerokai toliau. Tuos skirtumus lemia pažinimo lygiai, o jam ribų nėra.
Na ir pabaigai. Galima lažintis, kad perskaitęs šio straipsnio pavadinimą bent kas antras tikėjosi visai kito turinio, nei tas, kurį dabar perskaitė. Tai tik darsyk pagrindžia, kokia klaidinga gali būti išankstinė nuostata.
Nesupratau – ar autoriaus straipsnis apie kažką konkrečiai, ar todėl, kad jau atėjo laikas ką nors alkui.lt parašyti?
🙂
Labai subtiliai paaiškinta, kas primetinėja kaukes – super!
Pajutau pagundą įsitraukti, kad žmogus turi ne tik jam „primestas“ kaukes, bet ir pats, įsivaizduodamas save vienokį ar kitokį, nejučia mintyse nuolat įsitraukia į atitinkamą vaidinimą, prisiima atitinkamą kaukę. Antra vertus, kiti kaukės negali primesti, jeigu ji tau „neprilimpa“ – jeigu savo viduje nepagauni atitinkamo savo įvaizdžio, vaidmens, kurio norėtum nusikratyti, bet iš esmės atpažįsti ir žinai… Ar žmogaus įsivaizduojamas „aš“ iš viso yra kas nors daugiau nei kaukė, vaidmuo? Ar mes visi nesame vien tarpusavio interpretacijų tinklo mazgai? Vienas kitame atsispindintys veidrodžiai?
Marius man – vienas gyviausių „Alko“ autorių.
Banalu….
Alko skaitytojai nera paugliai
Kuriems reikia priminti visiems
Zinomas tiesas…
Alko skaitytojai nėra lauciai, bet kai kam tai vis tiek įdomu, na tai ir gerai, tegu domisi…
daugybe zmoniu okupacijos metais tiesiog nebutu isgyvene jei ne kaukes kurias anie “devejo” ne tik pries savo valia bet tam kad isgyventi. “Gelezinio felikso” akis stebejo viska ir visur o taipogi “kauketu” parsidaveliu su lipsnumo ir net draugiskumo kaukemis irgi nestokojome….. O kartais skundiku veiksmai budavo pagrysti vien asmenine nauda ir poreikiais o kad zmogu, daznai labai jauna, sudirbs visam likusiam jo gyvenimui niekam nerupejo….
Juk ne visi Lietuvoje turejo toki stipru moralini stubura kaip sesuo Nijole Sadunaite, A+A Balys Gajauskas, A+A
A. Svarinskas ir daugybe kitu.
Kaip matome net tokiu vaiksciojanciu ” reiskiniu” kaip kad visiems zinomas skandalistas seime kuris del savo asmenines naudos ne tik milijona kaukiu issitrauks o savo niekingais veiksmai ir elgesiu meta seseli laisves kovotojams savindamasis rezistento vaidmeni….
p.s butu labai sveika kad kazkada A.Paulausko iniciatyva islaptintus archyvus naujas seimas atvertu placiai visuomenei ir daugybe ypac uzsisenejusiu kaukiu nukristu – Lietuvai tai butu kaip atsinaujinimas tiesos sviesoje….
Atrodo, kad ,,akies” kažkas pasiilgo –
LRT paskelbė, jog ŽT centras sugalvojo, kaip mumyse pažadinti meilę pagal ŽT skonį ir norą. ,,Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis” skelbia jis,
o tą prievartos mylėti žingsnį jos centro iniciatyva POLICIJA atliks.
Visą gyvenimą gyvenau ir mažiausiai 20 m. dirbau tarp nuo ,,sužvėrėjusių lietuvių” dabar egzaltuotai ginamų ,,mažumų” – NIEKADA jų niekas nepuolė, tik priešingai, labai gerbė tos pagarbos vertus.
Jei pradžią prisimintume – ar ne keistai ,,puolimų” atsiradimas sutapo su ,,gynėjų” org-jų atsiradimu? Tartum kažkas jų parūpino tų organizacijų buvimui pateisinti… Kad ir Delfio portale. Tik niekas iš ŽT nepastebėdavo, kaip organizuotai tai vykdavo, ir jau visiškai nepastebėdavo, kai ten pat lygiai taip pat ,,fašistai litofcai” dergti…
LRT 10-12
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000139078
nuo 01:11
jei neklystu (nes tik vieną kartą žiniose pranešė, kitose nebepakartojo) Vilniaus meras Vilniaus gimtadienio proga vėl stumia pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo prezidento klausimą.
Ko siekia ,,Laisvė”, kas jai taip svyla, kad šis klausimas jai miegot neleidžia?
pasirodo, garbės piliečio vardą. Kai išgirsti tik dalį sakinio, o kitose žiniose jau net nepamini, taip ir išeina…
AT-SI-PRA-ŠAU
prašom čia užsukti:
Algimantas Rusteika. Sakot, bokšto akmuo paplautas nuvirs?
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/algimantas-rusteika.-sakot-boksto-akmuo-paplautas-nuvirs
O seimūnai ruošia puotą maro metu – didina algas padėjėjams ir politinio pasitikėjimo tarnautojams. Seime jų per 400…
Danijos premjerė: „Turime būti atsargūs, kad į mūsų šalį nepatektų per daug žmonių, antraip mūsų socialinė darna negalės egzistuoti“
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/danijos-premjere-turime-buti-atsargus-kad-i-musu-sali-nepatektu-per-daug-zm
XXI a. – mokslų jungimosi amžius. Ko trūksta Lietuvai? Negi siaurų specialistų? Regis, plačiau gebančių mąstyti.