Sausio 22 d. minime Pokarvių mūšio 760 metį. 1261 sasuio 22 d. Ties Pokarvių kaimu Vokiečių ordino kariuomenę netikėtai užpuolė ir sumušė Herkaus Manto vadovaujami prūsai sukilėliai; tai buvo pirmoji didelė jų pergalė atvirame mūšyje.
Šis mūšis tarp Vokiečių ordino bei kryžininkų ir prūsų sukilėlių vyko Pakarvių kaimo laukuose, netoli Brandenburgo pilies, prie Prėskingos žiočių, apie 2,5 km į pietryčius nuo Aismarių, Notangoje (paribyje su Varme).
Vokiečių ordino Prūsijos krašto magistras Hartmundas Grumbachas, malšindamas Didįjį prūsų sukilimą (1260–74), sumanė prūsų sukilėliams iš karto smogti dviem kryptimis: Notangoje ir Semboje. Tačiau Herkaus Manto vadovaujami prūsai ties Pakarvių kaimu Vokiečių ordino kariuomenę netikėtai užpuolė ir sumušė. Ši pergalė prūsus paskatino dar ryžtingiau kovoti su kryžiuočiais; iki 1261 vidurio daug vokiečių okupantų buvo jų išvaryta iš Varmės ir Pagudės.
Vokiečių ordino kronikininkas Petras Dusburgietis 14 a. pradžioje rašė, kad notangai sumanė paaukoti savo dievams į nelaisvę paimtą Magdeburgo miestietį Hirchalsą (Hirtzhalsą). Šis prašė Herkaus Manto jį išgelbėti: priminė jam suteiktas malones, kai Magdeburge ėjo riterio mokslus. Herkus Mantas du kartus išgelbėjo Hirchalsą. Kai trečią kartą burtai lėmė mirti, kryžiuotis pats sutiko būti sudegintas.
Parengta pagal www.vle.lt
Tai visgi kur vyko mūšis prie Po-karvių ar ties Pa-karviais?
Su ,,ties” tikrai malonesnis ausiai skambesys.
Kadangi šis vietovardis į istoriją įėjo nenusistovėjęs – ir su B, ir su V ( PokarViai / PokarBiai )
o dabar labiau vietovardžiai su Pa- paplitę,
galima ir B, ir Pa- rinktis?
galbūt yra netgi trečias variantas. Greta Pokarben lenkai kaip alternatyvų pavadinimą dar nurodo Pokarmin.
nors čia gal tiesiog skirtinga to paties įrašo interpretacija – vieni perskaitė gotišku šriftu parašytą “w”, kiti – “m”.
Tuo, kad Ordino kriuomenė Pokarvių (Pakarvių) mūšyje buvo prūsų sukilėlių netikėtai užpulta, kaip ir galima būtų suabejoti. Pagal senąją prūsų-lietuvių pasaulėžūrą užpulti kitą netikėtai nebuvo gabinga, ypač giminių, dinastijų tarpusavio kovose. Tokioms gentinėms (tarpgentinėms) kovoms vykti buvo skirtos vietos – karų, mūšių, dvikovų laukai. Akivaizdu, kad vietovė, kurioje vyko 1261 m. mūšis, pavadinimą Pokarviai (Pakarviai) jau trėjo iki tol. Jame su didele tikimybe galima įžvelgti žodžio karas šaknį ‘kar-‘. Tokiu atveju vykusio veiksmo – karo ir vietovės, kurioje jis vyko, pavadinimų žodžių šaknys sutampa. Vargu ar tai galime priskirti atsitiktinumui, o ne prasminiam ryšiui.
Pokarviai(Pakarviai) galėjo rastis iš pirminių pavadinimų Karaviai/Karoviai, kas reiškė karų, kautynių vietą, vėliau gyvenamos vietovės pavadinimui pridedant tarminius priešdėlius Po/Pa.
Prūsų sukilimas buvo, būtent jau kaip tarpusavio feodalinė kova dėl valdžios, dėl viešpatavimo, dėl pavergimo ir laisvės. Tad susikovimas vienų su kitais pagal senąją garbingą prūsų-lietuvių tradiciją negalėjo vykti kaip netikėtas. Tuo, kad – „užpulta netikėtai“, siekiama prūsų pergalės sumenkinimo. Vadinasi, iš labiau tikėtina, kad mūšis vyko Herkaus Manto vadovaujamiems sukilėliams atitinkamai išsirikiavus Pokarvių(Pakarvių) mūšiui skirtame lauke, t.y. dera pasirengus kautis. Gali būti, kad Ordino pusė delsė kautis bandydama prūsų kantrybę, gal tikėjosi H. Mantą perkalbėti, tačiau prūsai buvo ryžtingi, atkaklūs – pradėjo kautynes, kuriose sumušė Ordino kariuomenę. Taip matyčiau Pokarvių(Pakarvių) mūšio įvykius.
Čia dar galima pridurti, kad ir Karmėlava, užpustyti Karvaičiai Neringoje, Karveliškės prie Vilniaus gali būti panašios semantikos pavadinimai.
Istoriškai iškalbingi yra ir tokie šaltinių nurodomi faktai, kad Ordino Prūsijos krašto magistras sumanė sukilėliams iš karto smogti dviem krytimis – Notangoje ir Sembojei bei kad yra paminėtas Prėsingos upės, prie kurios buvo Pokarvių kaimas – mūšio vieta, vardas. Mat, Prėsingos vardas kalbiškai giminiuotinas su Prūsų vardu, taigi laikytina, kad upės vardas gautas pagal tai, kad ji buvo skiriamąja riba tarp prūsų ir lietuvių genčių grupių. Kaip žinia, prūsų ir lietuvių gentys ėmė skirtis 5-ame amžiuje iki Kristaus. Tokiu atveju randasi pakankamas logiškas pagrindas notangų ir sembų teritorijas laikyti istoriškai lietuvių genčių etninėmis žemėmis, į kurias traukėsi Kulmo, Pamedės, Varmos, kitų prūsų genčių didikų dalis, spaudžiama feodalizmo ir krikščionybės plėtojimosi procesų iš Vakarų. Tad 1261 m. mūšis laikytinas šios prūsų didikų dalies, pasitraukusios į minėtas lietuvių genčių – notangų ir sembų žemes, vadovaujant ir talkinant lietuviams, pasipriešinimas kovoje su kryžiuočiais. Neginčytinai lietuviškas- latviškas žodis yra ir mūšiui vadovavusio Herkaus Manto vardo dalis – “Mantas”.
Śiaip 21.01.1261 m Šventosios mergelės Agnesės dieną Grafas Walter IV von Barby su savo buriu bandė prasimušti iper Sambia ir nutraukti Königsberg pilies apgultį. Bet buvo mūšyje sužeistas , o jo dalis žmonių žuvo ar pateko į nelaisvę. O mūšis prie Pokarvenes vyko žymiai vėliau, bandant kitam būriui nutraukti Königsberg pilies apgultį.
Vienas šaltinis – Duisburgiečio kronika parašyta žymiai vėliau. Bet tiek interpretacijų ir netikslumų. Juokingi pastalai apie ” okupacijas ” 13 amžiuje.
Šiaip prūsų karinis elitas lengvai integravosi . Jų palikuonys prisidėjo prie galingiausios EU valstybės Vokietijos susiformavimo.
Mūšio data -sausio 22d., o straipsnis apie mūšį pasirodo tik sausio 22d. ir dar 23:45.
Tą keistą alko straipsnių išleidimo grafiką pastebėjau seniai. Pvz., ir panešimai apie renginius paskelbiami likus kelioms valandoms iki jų. Straipsniai skirti kalendoriniams papročiams skelbiami tų švenčių pabaigoje.
Tai vat įdomu pasidarė koks tikslas taip daryti?