Aplinkos ministerija ruošiasi didžiausiam iki šiol Lietuvoje įgyvendinamam užtvankos demontavimo projektui – ateinančią vasarą bus griaunama Salantų užtvanka. Salanto upėje atsilaisvins 46 km migracijos kelias saugomoms žuvų rūšims, bus įrengtos dirbtinės nerštavietės šlakiams, mažosioms ir upinėms nėgėms. Bus išvalyta 90 m ilgio upės atkarpa žemiau užtvankos.
Salantų miestelyje įrengta užtvanka ir tvenkinys dėl gausaus susikaupusių nuosėdų kiekio nebeatitiko rekreacinių visuomenės poreikių. Didelės kapitalinės rekonstrukcijos ir kasmetinės priežiūros sąnaudos paskatino užtvanką demontuoti, o tvenkinį pertvarkyti.
Salanto upė ir jos slėnis, viena svarbiausių Salantų regioninio parko gamtos vertybių, patenka į „Natura 2000“ ekologinio tinklo buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Dėl šio tinklo Lietuvoje trūkumų 2018 m. gegužės 18 d. Europos Komisija pradėjo ES pažeidimo procedūrą. Todėl š. m. sausio 8 d. naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas Europos Komisijai išsiuntė konkretų grafiką, kaip mūsų šalis pašalins trūkumus. Pagal ministro planą, „Natura 2000“ teritorijų sąrašas bus užpildytas iki kitų metų pabaigos.
Salanto upė yra svarbi tinklo dalis biologinės įvairovės požiūriu – ir upėje, ir jos intakuose aptinkamos svarbios lašišinių ir kitų saugomų rūšių žuvų buveinės, gausiausia Lietuvoje upinių ir mažųjų nėgių populiacija, o pernai inventorizuota ovaliosios geldutės populiacija įvardijama kaip geros būklės. Ant Salanto upės įrengta užtvanka užkerta saugomų rūšių migracijos kelią į aukštupyje esančias buveines, blogina upės ekologinę būklę.
Atsižvelgus į vietos bendruomenės poreikius, Salantuose bus įrengtas 0,54 ha tvenkinys šalia upės vagos, regioninio parko iniciatyva anksčiau įrengtas pėsčiųjų takas palei tvenkinį. Atlikus numatytus darbus, bus ne tik atkurtas žuvų migracijos kelias Salanto upėje, bet ir pagerintos rekreacijos galimybės miestelio gyventojams ir svečiams.
Per ateinančius metus Aplinkos ministerija ruošiasi sudaryti teisines sąlygas grąžinti upes į kuo natūralesnę būseną. Dar šiemet planuojama pradėti atkurti Anykštos upės vientisumą, pašalinant malūno užtvankos liekanas Anykščių mieste ir sutvarkant upės vagą. Dubysoje bus šalinamos gelžbetoninio tilto liekanos žuvų migracijos sąlygoms ir bendrai upės ekologinei būklei pagerinti.
Lietuvoje skaičiuojama apie pusantro tūkstančio užtvankų – daugybė jų statytos dar sovietmečiu ir tapo bešeimininkėmis.
Ar negalėtų būti užtvankos kitaip statomos?
Pvz., ,,perforuotos” – su stamboko dydžio žuvims praplaukti tinkamomis skylėmis sienoje, su viršuje ir apačioje dantytu atitvaru – I_П_П_П_П_П_П_П_П_П ?
Dėl stambių žuvų nėra ko jaudintis. Jos visada sėkmingai praplaukia, išplaukia, paneria ir išneria.
Bet man gaila ir užtvankos.
Gal ją perprojektavus galima taip padaryti, kad žuvims nebus kelias pastojamas, tai ir užtvanka galės likti. Na, vyrų galvos, gal-vo-ki-te!
Ak, nesupratote mano pajuokavimo 🙂
Tik dabar supratau… Na, šiame kontekste nesitikėjau, kad kažkas išnaudos progą, taip giliai nebuvau panirus…
Dlia osobo tupych ir pakartoti tenka 🙁
nereikia nieko perforuoti. Žuvims praplaukti būna įrengiami vadinamieji žuvitakiai – tai toks įrengtas nuotakas, tarsi upelis su neaukštais ar nuožulniais slenksčiais, kuriuos žuvys gali įveikti gerai įsibėgėjusios ir/ar juos peršokdamos.
Ar ne Adamkaus laikais buvo tokia šneka? Kad Kauno HE užtvankoje reikia padaryti, Tamstos minimą žuvitakį.
Paplepėjo , paplepėjo ir atia.
Iš kur tos raidės atsirado.
Lyg ir taip. Bent jau taip žadėjo, kai aiškino, kaip tai jaudinga, ir kaip tai gelbės žuvis. Tačiau šiandien reikalauja griauti. Tai katrie TIESĄ sakė, katrie kalbėjo apie tai, ką išmano ir galvą deda už savo patarimų teisingumą, o katrie šiandien vienaip, rytoj kitaip kalbės, kad užsitikrintų sau gamtos ,,gelbėjimo” projektų pinigus?
O kiek žuvų nugaiš po užtvankos nugriovimo (aukščiau užtvankos)?
Įdėsit nuotraukas?