Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ministrė ketina į Lietuvos įmones pritraukti gabių užsienečių

www.alkas.lt
2021 01 13 18:13
20
Ministrė ketina į Lietuvos įmones pritraukti gabių užsienečių

Aušrinė Armonaitė | eimin.lrv.lt nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi Mantu Katinu, teigia, kad ši įstaiga turėtų kiek įmanoma labiau išnaudoti šiuo metu susidariusią padėtį pasaulyje tiek pritraukiant investicijas į mūsų šalį, tiek padedant trečiųjų šalių verslui įsikurti Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentu šiuo metu rengia Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisas, kurios leis investuotojams paprasčiau į Lietuvą perkelti savo darbuotojus. Numatoma, kad dėl leidimo laikinai gyventi galės kreiptis visi perkeliami įmonės ar įmonių grupės darbuotojai, taip pat būtų sudaryta galimybė tokiems darbuotojams atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Šiomis pataisomis galėtų pasinaudoti tos bendrovės, kurios įsipareigotų investuoti Lietuvoje, sukurtų naujų darbo vietų ir mokėtų atitinkamą darbo užmokestį. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 60 įmonių vien iš Baltarusijos perkelia arba svarsto perkelti savo veiklą į Lietuvą.

„Mūsų pašonėje Baltarusijos režimas šiandien persekioja žmones ir verslą, todėl turime padėti kaimynams ir sukurti sąlygas tęsti savo veiklą laisvoje Lietuvoje. Baltarusijoje yra labai daug gabių žmonių, kurie galėtų sėkmingai veikti mūsų valstybėje ir kartu kurti naują, tvarią, veržlią ir konkurencingą ekonomiką. Auginti ir pritraukti gabius žmones – tai Lietuvos raktas į sėkmę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Taip pat ji pabrėžia, kad siekiant sėkmingai konkuruoti su kitomis šalimis dėl investicijų ir talentų pritraukimo yra labai svarbu didinti Lietuvos, kaip atviros ir aukštos vertės ekonomiką kuriančios šalies, matomumą užsienyje. Tam reikalinga ekonominio atstovavimo plėtra, todėl planuojama vykdyti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ plėtrą, didinti atstovybių skaičių Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, steigti naujas atstovybes JAV (Rytinėje ir Vakarinėje pakrantėse) ir Švedijoje. Ministrės teigimu, Azijos regione ekonominis Lietuvos prioritetas turėtų būti ne Kinija, o labiau diversifikuotos rinkos – Taivanas, Pietų Korėja ir Indonezija.

Taip pat, pasak ministrės, labai svarbu skatinti aukštos kvalifikacijos užsienyje gyvenančius lietuvius ir užsieniečius siekti karjeros Lietuvoje veikiančiose įmonėse, vykdančiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas pagal sumaniosios specializacijos kryptis. Tai būtų papildomas motyvas investuotojams žengti į Lietuvą, žinant, jog čia nesusidurs su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, kurių stygius kai kuriose srityse, pavyzdžiui, IT, pastaruoju metu yra juntamas.

Siekdama gerinti investicinę aplinką ir pritraukti talentus į Lietuvą, ekonomikos ir inovacijų ministrė ketina stiprinti pagalbą grįžtantiems lietuviams bei atvykstantiems užsieniečiams, kurti efektyvesnę inovacijų ekosistemą Lietuvoje, skaitmenizuoti valstybės paslaugas bei užtikrinti skaidrią ir aiškią verslo aplinką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Investuotojų forumas: „Sodros“ reforma sustiprins Lietuvos padėtį kovoje dėl investicijų ir talentų
  2. Ūkio ministras Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime diskutavo apie Lietuvos verslo išskirtinumą ir eksporto galimybes
  3. Indijos-Baltijos Prekybos Rūmai atidarė savo atstovybę Indijoje
  4. Į Lietuvą atvyks Turkijos Prezidentas
  5. Lietuva pripažinta geriausias verslo sąlygas paslaugų centrams siūlančia šalimi pasaulyje
  6. Estai žvalgosi į Lietuvą: kodėl pritraukiame daugiau užsienio inestuotojų nei Estija?
  7. Norvegija tampa vis svarbesne investuotoja Lietuvoje
  8. Didieji pasaulio verslai investuoja Lietuvoje
  9. Vyriausybė imasi veiksmų gerinti investicinę aplinką šalyje
  10. Didžiausias pasaulyje žaliųjų idėjų konkursas atviras ir lietuviams
  11. Sutelktinis finansavimas – naujos galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui
  12. Pasirūpinti geresne aplinkos apsauga verslui skirta beveik 100 tūkst. eurų
  13. Suomijos verslo milžinas pasirinko Vilnių (video)
  14. Mariaus Jakulio Jasono paramos fondo atidaryme – kvietimas kartu kurti Lietuvą
  15. Indėlių į ūkį kryptis – regionai, pirmauja – mažieji
  16. Lietuva – technologijų, sveikatingumo ir ekologiškos gyvensenos šalis?
  17. Prezidentas susitiko su naujai paskirtu valstybės kontrolieriumi
  18. Susitikime Prezidentūroje – išskirtinis dėmesys nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiajam verslui
  19. Šį savaitgalį Birštonas – pokalbių sostinė
  20. Pirmą kartą rinksis pasvaliečiai iš viso Pasaulio
  21. Prasidėjo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, didelių idėjų ir geros muzikos šventė
  22. Moksleiviai verslininkai pristatys savo sumanynus „Litexpo“ studijų parodoje
  23. Kultūros sostine tapę Telšiai sudomino ir investuotojus
  24. Paryžiuje surengtas Prancūzijos lietuvių bendruomenės susitikimas
  25. Visos žinios norintiems grįžti į Lietuvą – „viename langelyje“
  26. K. Masiulis. Kodėl šiauliečių atlyginimai tokie maži?
  27. LMA delegacijos susitikimas su Punsko lietuvių bendruomene
  28. R. Skyrienė. Trys investuotojų kvietimai valstybei 2020-aisiais
  29. Londone vyko metinis Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenių atstovų susitikimas (video)
  30. R. Karbauskis. Tragikomedija „130 kvailumo atspalvių arba nuo vilko ant meškos“

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Pajūrietis says:
    2 mėn. ago

    Pirmiausia p r i v a l o t e sudaryti visas sąlygas, kad sugrįžtų namo talentingi ir darbštūs lietuviai!!!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      + + + !!!

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 mėn. ago

      – Kad sugrįžtų namo v_i_s_i lietuviai.

      Atsakyti
  2. Vilnietis says:
    2 mėn. ago

    – – – !!!

    Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    2 mėn. ago

    Antraštė: „užsienEčių“.

    Atsakyti
    • Rasa says:
      2 mėn. ago

      Alke jau kuris metas tai raidės praleistos, tai kitos raidės, tai net klaidelės. Matyt dėl finansinių sunkumų nėra redaktoriaus…

      Atsakyti
      • Rasa says:
        2 mėn. ago

        Kaip gudriai vykdomas lietuvių išstumimas iš darbo rinkos ir šalies. Ir vėl, bent jau Vilnius, turės kalbėti rusiškai. Sostinėje jau nepirmi metai jaučiasi padaugėjus rusakalbių, matyt prie ukrainiečių dabar prisidės gudai. Mes nuvažiavę svetur laužom liežuvį, o šie užsieniečiai parduotuvėse ir kitur aptarnaujami be problemų…Vilnius rusifikuojasi.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          2 mėn. ago

          Jau gal 10 m. manajame ,,miegamajame” kiemuose dominuoja rusų k., kiemo vaikų būryje lietuviukai rusiškai kalba, šios kalbos mokosi, nes rusiukai šaukia ,,ne ponimaju”.

          Atsakyti
          • ŽEMAITIS says:
            2 mėn. ago

            Reiktų pradėti nuo mokyklų. Valstybinėse mokyklose turi būti dėstoma tik lietuvių kalba. Kad Lietuvoje vis dar yra mokyklų,kuriose dėstoma rusų ar lankų kalba – yra nesusipratimas.
            VALSTYBINĖSE MOKYKLOSE TURI BŪTI DĖSTOMA TIK VALSTYBINE KALBA. Gal kas man priekaištaus, “koks aš tuomet liberalas” ir pan. (jau yra tekę tokius priekaištus išgirsti). Tačiau tai nieko bendro su liberlizmu neturi. Tai yra sovietinis realiktas, kokio paprastai Vakarų visuomenėse nebūna. Visur dėstoma valstybinėmis kalbomis.
            Vienintelė išimtis – užsienio šalių diplomatų vaikams skirta mokykla, kurioje dėstoma anglų kalba.

          • Žemyna says:
            2 mėn. ago

            Panie Žemaitisie,
            truputį ne taip – svarbu ne mokyklos nuosavybė, bet lavinimo pakopa.
            T. y., konstitucijos, įstatymų nustatytas PRIVALOMAS VIDURINIS LAVINIMAS vykdomas TIK valstybine kalba. Tam valstybes įpareigoja ir ŽT bei TMAPK.
            Visi kiti papildomi, taip pat ir privatūs mokslai, jei jie nepažeidžia valstybės Konstitucijos, neprieštarauja jos įstatymams, nekenkia valstybei, kamieninei jos tautai (taip pat ir savaitgalinės kitataučių mokyklėlės), jei to reikia, gali vykti kitomis kalbomis.

          • Žemyna says:
            2 mėn. ago

            Na, ir vėl viskas pajuodavo, nors tik vienas žodis turėjo būti išskirtas – PRIVALOMAS.
            Pšeprašam, bet nepagaunu, kame cvekas .

      • Žemyna says:
        2 mėn. ago

        Taip, Alkui visada reikia savanorių pagalbos, o dabar juolab – juk reikia naująjį ,,fortepijoną suderinti”. Juolab iš jaukios kamerinės svetainės peršokus į gigantišką, darbų padaugėjo.
        Kiekvienas iš mūsų galėtų ištaisyti teksto, kurį perskaitė, klaidas: – nusikopijuoji tekstą, įsidedi į teksto redaktorių, ištaisai, taisytas vietas pažymi, pvz., raudona spalva (kad iš tolo į akis kristų), ir siunti Alkui… Kai proanūkiai po 100 m. ras močiutės/senelio rankelę čia pridėtą, labai didžiuosis, kad jų bočiai buvo tie, kieno dėka Lietuvos tautiškumas buvo (?iš)saugotas.
        Alkas svetainėje gal įrengs savotišką garbės lentą, kur ,,išneš” padėką nuoširdžiausiems, labiausiai prisidėjusiems savanoriams.
        Vienas toks savanorių darbu išlaikomas užsienio portalas dalina ,,ordinus” darbščiausiems savanoriams – tokį ženklą, kurį jie gali įsidėti į savo paskyras soc. tinkluose. Vieni per metus surenka jų keletą, kiti – vieną per keletą metų. ,,Nuo išdirbio” priklauso (turi atlikto darbo mato vienetą. Tekstų atveju tai būtų tikrintų tekstų suminis dydis, ženklų skaičius).

        Atsakyti
  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 mėn. ago

    Tautos budeliai dusina Tautą. Skaičiai viską pasako.
    (2020 kovo skaičiai)
    Karališkoje valstybėje darbininkas:
    – parsineša namo 1432.97e (iš MMA dydžio);
    – sumoka 182.45e mokesčių (nuo MMA dydžio).
    Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkas:
    – parsineša namo 447.23e (iš MMA dydžio);
    – sumoka 159.77e mokesčių (nuo MMA dydžio).
    Jei kitaip: Lietuvoje, surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
    P s: karalystėje ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
    ***
    Tai ko nėra karališkoje valstybėje,
    Lietuvoje nežmonišku plėšikišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
    1) privalomas sveikatos draudimas (PSD) plėšikiškai surenkamas iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų(!) – 1,264,013,917e (!), 2018 metais;
    2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę, (…) ;
    3) nuo 2018 plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos iš mažesnio nei MMA dydžio ir tai – lukašenkiškas dykaduonių mokestis (taip vadinamos sodros įmokų grindys), kai reik mokėti įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA;
    4) ir tt.
    ***
    Karališkoje valstybėje:
    – PVM – 20%;
    – PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (tai yra, valdžia nedaro biznio iš maisto prekybos);
    – PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (tai yra, valdžia nedaro biznio iš tėvų, auginančių vaikus);
    – PVM = 0 kitoms prekėms.
    Lietuvoje, bemaž visoms prekėms PVM – 21%.

    Atsakyti
  5. Rasa says:
    2 mėn. ago

    Kaip gudriai vykdomas lietuvių išstumimas iš darbo rinkos ir šalies. Ir vėl, bent jau Vilnius, turės kalbėti rusiškai. Sostinėje jau nepirmi metai jaučiasi padaugėjus rusakalbių, matyt ukrainiečių dabar prisidės gudai. Mes nuvažiavę svetur laužom liežuvį, o šie užsieniečiai parduotuvėse ir kitur aptarnaujami be problemų…Vilnius rusifikuojasi.

    Atsakyti
  6. ŽEMAITIS says:
    2 mėn. ago

    Didžiausia problema – tai siaubingai sumažėjęs gimstamumas. Šiandien Statistikos departamentas (žr. straipsnis DELFI) pranešė, kad gimusių vaikų skaičius par praeitus metus sumažėjo net 3 tūkstančiais. Jei 2019 gimė kažkur apie 27500, tai 2020 – apie 24500. Paskaičiuojam, kiek tai sudaro procentais? Ogi minus 11%…
    Abejoju, ar dėl to reiktų kaltinti valdžią. Kaip puikiai žinote, tikrai nebuvau buvosios valstiečių-žaliųjų valdžios gerbėjas. Tačiau problema jaunimo nenore turėti vaikų. Oi kaip tai akivaizdu. Ir kuo toliau, tuo to noro mažiau. Visi gyvena sau ir vargintis nenori. Taip ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
    Tad kas mūsų laukia ateityje???

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Švenčia laisvę.
      Jei tėvui mokamo atlyginimo nepakanka šeimai išlaikyti, ir moteris priversta kitų, ne savo šeimos gerove rūpintis, darbo kitiems stažą kaupti, jei vaikas ne šeimos vertybėmis ugdomas, jei jis nuo darželio svetimų eksperimentatorių triušiuku paverčiamas, o šeimos namai – svetimų ,,pažangeivų” bet kada pažeidžiama teritorija (Konstitucijos straipsnių apie šeimą nelaužo?) – ar reikia stebėtis, kad vieni, nerasdami gyvenimo tikslo, pajutę savyje tuštumą, ,,švenčia laisvę”, o kiti tiesiog BIJO turėti vaikų, kol tokios ,,vaikų teisės” šalyje nebaudžiamai siautėja. Tikiu, ateis laikas, ir tokia ,,pažanga” bus paskelbta kriminaliniu nusikaltimu tautai.

      Atsakyti
      • ŽEMAITIS says:
        2 mėn. ago

        Bet yra toks dėsningumas – kuo šalyje gyventi materialiai geriau, tuo mažiau vaikų gimsta. Ir atvirkščiai – kuo šalis skurdesnė, tuo gimstamumas didesnis. Tai tiesiogiai susiję.
        Iš čia mokslininkai jau padarė išvadas, kad gimstamumas rodiklių kaita yra atvirkščiai proporcinga gyvenimo gerbūvio augimui.
        Tad visas, Žemyna, ne taip paprasta. Svarbiausiais išlieka psichologiniai motyvai. Vyro, o ypač – moters noras kuo ilgiau išlikti laisvai ir daryti karjerą. Tad vengiama įsipareigijimų. Ir tai yra totalus reiškinys.

        Atsakyti
        • Del kalbos says:
          2 mėn. ago

          Tuos atvykelius reiketu prverstinai mokinti lietuviskai
          Kalbeti

          Atsakyti
          • ŽEMAITIS says:
            2 mėn. ago

            Tikrai taip. Jei tokios demografinės tendencijos ir toliau išiks, kas visai realu, nes nematau jokių prielaidų, kad jos galėtų kesitis, Tuomet išties taps labai svarbu asmiliuoti imigrantus. Būtent – ASIMILIUOTI. Tai nėra joks blogas procesas. Net Vokietijos A. Merkel kartą išsprūdo, kad atvykėlius reikia asimiliuti. Jie (tiksliau – jų palikuonys) turi save laikyti lietuviais, lietuvių kalbą – gimtąja, o mūsų kultūrą – sava. Jei iš tiesų nebeturime jokių demografinių resursų, būtent tai išlieka vieninteliu pozityviu sprendimu, vieninteliu sprendimu siekiant išlaikyti mūsų tapatumą.
            Beje, tiesioginės prievartos čia nereikia. Tiesiog atvykėliai patys turi suprasti, kad kito kelio nėra. Kad tik išmokus lietuvių kalbą bus įmanoma pilnaverčiai gyventi šioje visuomenėje. O dėl to turėtų labai pasistengti valstybė.

    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Pons Žemaiti, pats kaltas, kam tą temą pajudinote. Dabar skaitykite.
      Žmonės nusprendė, jog gyvenimas gamtos nustatyta tvarka jų netenkina, jog nori pagal savo, o ne pagal gamtos taisykles gyventi. Gaila, bet jie nesusivokė, jog negalima atmesti visko, ką gamta davė – kai ką buvo ir visada bus būtina iš gamtos motinėlės perimti, iš jos mokytis.
      Visų pirma to, kad gamtoje viskas suderinta – kiekvienas gyvis visu kuo pritaikytas prie aplinkos, kurioje gyvens, o aplinka turi, parūpina jam visko, ko reikia, kad normaliai išgyventų čia, kur jo rūšiai gamta skyrė gyventi. Ko reikia gamtos gyventojams? – Tinkamų klimato sąlygų (todėl kiekviena rūšis savo platumoje gyvena ir dauginasi), atitinkamos kokybės ir dydžio gūžtos, tinkamo maisto, tam tikrų saugumo garantijų. T.y., tie organizmai, kam gyventi būtini vandenys, gimsta upėje, ežere, vandenyne, t.y., jis gimsta ir gyvena jam būtinoje aplinkoje; kam reikia šalčio – jo natūrali aplinka tokia ir buvo duota nuo gimimo. Kam reikia sliekų, to ,,gimtinėje” jų bus. Kam reikia oloje gyventi, bus žemė, leidžianti be didelio vargo ir be didelių laiko sąnaudų ją išsikasti, o kam skirta lizde gyventi, bus šakų ir medžių (ar aukštų uolų), iš ko ir kur tą lizdą susisukti. Jei kokios nors genties paukščiams privaloma raudona plunksna uodegoje, gamta jiems ją duos, ir gentis žinos, jog tai savi, ir nė vienas jų nesijaus nuskriaustas, visi turės savo gūžtą, maisto ir tą plunksną. (Žinoma, atsitinka apsigimimų, bet taisyklė tokia). Ir dar – kiekvienas gimęs gamtos gyvis gauna tokio paties turinio ir lygio gyvenimo aplinkoje, kurioje gimė, mokyklą ! Kiek-vie-nas. Vieni išmokomi skraidyti, kiti plaukti, šliaužti, vaikščioti … Nebūna taip, kad koks paukštelis ar driežiukas to neišmokomas, nes jo tėveliai ,,ne to burbulo”. Gamta kiekvienam duota tokias pat starto galimybes.
      O žmonių civilizacija, besididžiuojanti savo pažanga, toli pralenkė gamtą šioje srityje ? 🙁
      Ar kiekvienas Europos kūdikis, ten, kur gimė, turi viską, ko reikia jam lygiaverčiai su kitais augti, lavintis, dirbti, savo šeimą kurti, vaikus gimdyti, juos ugdyti ir gyventi – gūžtą, maistą, būtino dydžio neliečiamą gyvenamąją erdvę, tokios pat kokybės, kaip visų kitų, išsilavinimą?
      Jei žmonija nusprendė, jog pati protingiau už gamtą tvarkysis, tai ji turi suvokti, jog yra pamatiniai dalykai, kurie turi būti be didesnio vargo prieinami kiekvienam gimusiam, kad nė vienas neturi likti neišsilavinęs dėl šeimos lėšų ir sąlygų stokos, kad nė vienas neturi viso gyvenimo skirti skolos už butą grąžinimui, visą gyvenimo uždarbį skirti, kad… savame mirtų. Nuo šeimos sukūrimo turi savame gyventi. Nes, kai 1-o kambario bute gyvena 3 šeimos kartos, nereikia stebėtis, kad jaunieji negimdo vaikų, prasigeria, kad psichologinis klimatas klaikus, kad žmonės pikti, smurtauja.
      Būtina suvokti, jog kiekvienoje civilizacijos pakopoje visuomenė turi būti aprūpinta tuo, ko reikia, kad kiekvienas lygiaverčiai joje dalyvautų. Jei atėjo IT technologijų era, vadinasi, kiekviename statomų namų bute turi būti ne tik elektros, šilumos, vandens, bet ir interneto įvadas. O jei mieste skraidyklėmis bus judama, vadinasi, kiekvieno namo kieme (ar ant stogo) turi būti aikštelė ir skraidyklių garažas.
      Taip pat civilizacija turi suvokti, jog gyventi pagal vietos klimato diktuojamas sąlygas neturi būti nedaugeliui prieinama prabanga – kur reikia – aušinti, kur reikia – šildyti būstą, darbo vietą. Kitaip bus, kaip dar jaunystėje man vietos rusė (ne kolonistė) paaiškino, kodėl antro vaiko nenori: ,,Ne sobirajusj niščetu razvoditj”. Mat, jos darbovietės darbuotojams skirti tik kooperatiniai butai, vadinasi, visą gyvenimą dalį algos teks už butą mokėti, todėl antro vaiko geru išsilavinimu neturės iš ko pasirūpinti.
      Jei žmonija nori sužibėti savo civilizacija, žmogaus gyvenimas turi būti kūrybai skirtas, t.y., kasdienės duonos rūpesčiai neturi jo nuo kūrybos atitraukti. Valstybei, žmonijai svarbu, kad kiekvienas jos narys ne susikūprinęs vien rūpintųsi maistu ir pinigais komunaliniams susimokėti, ir tik visi drauge gali tokiu savo visuomenės gyvenimu pasirūpinti.

      Atsakyti

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Vytautas Bakas | Penki.lt nuotr.

Seimo nariai, ministrai ir Dzūkijos regiono merai tariasi, kaip spartinti krašto augimą

2021 02 23
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
Daugiausia paramos pasiekė prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei gamybos įmones

Daugiausia paramos pasiekė prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei gamybos įmones

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
ukmin.lt nuotr.

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

2021 02 18
Susitikime Prezidentūroje – apie pasiruošimą kovai su nedarbu

Susitikime Prezidentūroje – apie pasiruošimą kovai su nedarbu

2021 02 18
A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Oro uostas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimą dėl COVID-19 keliautojai jau gali atlikti prie Vilniaus oro uosto

2021 03 01
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
Lietuvoje

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?
Lietuvoje

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
  • Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
  • Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1755; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1089; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 782; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 771; komentarų: 46
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 715; komentarų: 10
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 592; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

by Ditė Česėkaitė
2021 02 26
2
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, savo iniciatyva susitikęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Žydrūnu Bartkumi ir generaline prokurore Nida Grunskiene,...

Skaityti toliau

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

by Ditė Česėkaitė
2021 02 25
2
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su „PKN Orlen “ koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir AB „Orlen Lietuva“ generaliniu direktoriumi Michalu...

Skaityti toliau

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

by Ditė Česėkaitė
2021 02 25
1
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

Verslas jau gali pradėti testuoti savo darbuotojus ir rinkti sąskaitas už asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktus testus, už kuriuos vėliau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • AR NEKYLA ĮTARIMAS, jog apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija? (video)

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai