Siekiant šalyje stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir pagrindinės šios kontrolės institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) – veiklą, imtasi priemonių jo veiklos trūkumams šalinti.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui ir Teisės ir personalo skyriui atlikti su AAD veikla susijusius tarnybinius patikrinimus. Pastaruoju metu gaunama daug skundų – pačių AAD darbuotojų, taip pat kitų ministerijai pavaldžių institucijų.
Ministras taip pat pasirašė įsakymą keisti AAD administracijos struktūrą. „Bus atsisakyta perteklinių etatų. Visų pirma didelius atlyginimus gaunančių AAD vadovybės patarėjų, kurių balandį atsirado net trys. Vėliau buvo įsteigtas ministerijos lygmens Komunikacijos skyrius“, – sako Simonas Gentvilas. Ministro žodžiais, iš Valstybės kontrolės audito ataskaitos matyti, kad AAD tebeturi dar 70 laisvų inspektorių etatų. Tačiau pernai, atėjus naujai AAD vadovybei, labai padaugėjo tik vadovaujančių darbuotojų.
Į Ministrą dėl susidariusios padėties kreipėsi Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS). Ji prašo kuo skubiau spręsti kritines aplinkosaugos sistemos Lietuvoje problemas, susijusias su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovybės veikla.
Aplinkosaugininkai prašo ministro S. Gentvilo nušalinti AAD vadovę Olgą Vėbrienę nuo einamų pareigų, pradėti tarnybinį patikrinimą AAD direktorės pavaduotojui Jurgiui Kazlauskui. Be to, LAASDPS reikalauja, kad būtų įvertintas AAD direktoriaus patarėjų pareigybių įsteigimo pagrįstumas, esamų pavaduotojų tinkamumas vykdyti pareigas, skyrimo teisėtumas ir galimas jų interesų konfliktas dėl darbo keliose tarnybose.
LAASDPS ir aplinkosaugininkų nepasitenkinimą esama padėtimi lemia įsisenėjusios AAD problemos: nepotizmo įsigalėjimas, visiškai sužlugdytas socialinis dialogas, kolektyvinės sutarties pažeidimai, esamos vadovybės neįgalumas spręsti sistemines problemas (AAD finansavimo panaudojimas, vienašališkas darbo užmokesčio likučio panaudojimas, menkas aplinkos apsaugos inspektorių darbo užmokestis, neužpildyti etatai, nepakeliamas darbo krūvis, neatlyginamas darbas savaitgaliais).
Visgi galutinai aplinkosaugininkų kantrybės taurę perpildė departamente vis dažniau pasitaikantys ir jo vadovybės vis dažniau naudojami kitaip galvojančių ir drąsiai savo nuomonę išsakančių darbuotojų persekiojimo atvejai. Paskutinis iš pavyzdžių – AAD vadovės ir jos komandos sprendimas susidoroti su AAD Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiuoju specialistu Donatu Bagočiumi, kurį departamentas kaltina pranešus apie neseniai vykusį incidentą Būtingės terminale ministrui S. Gentvilui ir jo komandai.
O ar taip dirbantys neturėtų kartu su teršėju finansiškai atsakyti už gamtai darytą žalą? Juk tai nusikaltimas valstybei! Dirbo jo naudai ne už ačiū? Tuos pinigėlius atiduos, o kiek trūksta – pasiskolins ir irgi atiduos.
Prisiminkime visiškai nesigaudančių nei erdvėje, nei laike liberalų (ir ne tik jų) šūkį mažinti administracinę naštą, netikrinti verslo kurį laiką jam įsisteigus (kai priežiūra ypač reikalinga). Toks, atsiprašau, lindimas verslui į vieną šiuo metu labai garbinamą vietą pirmiausia kenkia pačiam verslui. Dar daugiau: ilgą laiką netikrinamas verslas gali smagiai prasukti visokių nešvarių reikaliukų. Bendra kalbant, tam tikros sritys yra Bendrijos kompetencijos, tų sričių priežiūra reglamentuojama reglamentais (gėda, kaip čia baisiai parašiau), todėl privaloma tikrinti taip, kaip tuose reglamentuose nurodyta. Ir dar: nejaugi skauduliai yra tik ADD, o visos kitos krašto priežiūros institucijos dirba šauniai? Netikiu.