K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

Rubrikoje „Mini interviu” kalbamės su kalbininku, „Vilnijos” draugijos pirmininku, hab.dr. Kazimieru Garšva.

– Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų įtvirtinti asmenvardžių rašybą Lietuvos valstybės dokumentuose ne lietuvių kalba, parašėte laišką Vyriausybei, prezidentui, pavadinęs jį „Europos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja”. Ar sulaukėte atsakymo?

– Iš prezidentūros gavau standartinį atsakymą: ačiū, kad esate pilietiškas. O kalbant apie Vyriausybę, esame labai nusivylę teisingumo ministre Evelina Dobrovolska.

– Tarp pirmųjų jos darbų – ir asmenvardžių rašybos nelietuviškomis raidėmis „X”, „W”, „Q” dokumentuose įteisinimas…

– Būtent. Ir pavardės nelietuviškais rašmenimis norima pirmame paso puslapyje rašyti.

Dar būdama advokatės padėjėja E.Dobrovolska, atstovaudama Lenkijos senato palaikomam „Europos žmogaus teisių fondui”, Lietuvos administraciniuose teismuose nuolat kėlė bylas, siekdama įteisinti piliečių asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba.

Tačiau norisi priminti, kad dar 2015 metais, pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą” nariai Seimui pateikė svarstyti kompromisinį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekėme išsaugoti Konstitucijos ginamą principą, kad piliečių asmenvardžiai oficialiuose valstybės dokumentuose būtų rašomi valstybine kalba, bet taip pat siūlėme paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje leisti įrašyti piliečio vardą bei pavardę ir kita kalba, tai yra nelietuviškais rašmenimis. Tokia tvarka yra ir kaimyninėje Latvijoje, kurios raštvedyboje nuosekliai laikomasi fonetinės rašybos ir asmenvardžių formos valstybine kalba. Deja, šis pasiūlymas dūla Seimo stalčiuose.

– Ar savo poziciją jūs, taip pat visuomenininkai iš grupės „Talka” galėjote išsakyti kokioje nors LRT diskusijų laidoje, juk tai visų mūsų pinigais išlaikomas kanalas?

– Tokių galimybių jau kokie 10 metų beveik nebėra. Nuo tada, kai liberalai užvaldė televiziją. Dabar nacionalinio transliuotojo eteryje ir per televiziją, ir per radiją visokie pranašai kalba, skelbia visokias nesąmones. Kalbant apie asmenvardžių rašybą, liberalai aiškina, jog vardas yra žmogaus nuosavybė ir kiekvienas turi teisę į vardą originalo kalba. Bet juk Lietuvos, kaip ir bet kurios valstybės, įpareigojimas asmenvardį dokumentuose rašyti valstybine kalba nepanaikina asmens teisės į vardą. Evelina ir Ewelina skamba taip pat – vardo užrašymas lietuviškomis raidėmis jo neiškraipo.

Tačiau manantiems kitaip nei liberalai LRT nesuteikia progos pasisakyti. Aš, pavyzdžiui, esu vardyno specialistas, tokių nedaug, bet mano nuomonės ir argumentų nereikia.

Jei jiems reikia kalbininko diskusijoje, pakalbina mano bendradarbę Loretą Vaicekauskienę. (Ji pasisako už nelietuviškas raides pasuose, už tai, jog nereikia didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, ir priešdėlis „da” – nieko baisaus, nes jis dažnas žmonių šnekamojoje kalboje, vadinasi, reikalingas, ir panašiai – red. past.). Kitų kalbininkų LRT nekviečia – L.Vaicekauskienė ne kartą per radiją ir televiziją šnekėjo, kai būdavo rengiamos diskusijos valstybinės kalbos tema. Ir mes žinome, ką ji šnekės, ir LRT žino. Todėl tik ją ir kviečia. Bet juk Lietuvių kalbos institute yra 100 mokslininkų, respublikoje – maždaug 300 kalbininkų. Ir dauguma kalbininkų jai daug kontrargumentų turėtų.