Praėjusį kartą mes jau kalbėjome apie naują knygą „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“, kurią parašė Inga Baranauskienė.
Priėjome prie klausimo, nuo ko pradėjo savo veiklą Kęstutis? Vienas ryškiausių epizodų yra 1345 m. perversmas. Jau iškilo klausimas, kokį vaidmenį jame suvaidino žemaičiai? Dabar apie visa tai pakalbėsime.
Gruodžio 2 d., internetinėje svetainėje, Žemaitijos turizmo informacijos centras surengs „Žemaičių egzaminą“. Nuoroda aktyvi bus visą dieną, todėl dalyviai pasitikrinti...
Skaityti toliau
Naujoji Helsinkio grupė parengė atvirą laišką, kuriuo išreiškia paramą Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai. Laiške sveikinama Prezidento pozicija, ginant Tautos...
Skaityti toliau
Kretingos muziejuje trumpam vieši svečiai iš tolimos praeities – archeologijos ekspoziciją papildė keturi nepaprasti manekenai. Jie vaizduoja rytiniame Baltijos pajūryje...
Skaityti toliau
”Jau iškilo klausimas, kokį vaidmenį jame suvaidino žemaičiai?” Laimei Alkas turi , tipo, žemaitį. Jis ir išaiškins 🙂 Beje: O kokį vaidmenį Alke vaidina , tipo, žemaitis ?
Regis gryniausia ir dar lenkizuota Baranauskų beletritika – istorijos nė lašo…
Atmetus Gedimino, Algirdo laikotarpio Lietuvos istorijos lenkinimą yra pakankamai faktų, kurie patvirtina, kad Algirdas Lietuvos karaliui Kęstučiui buvo tuo, kuo Vytautas Jogailai, treniota Mindaugui, netgi Sirputis Traideniui.
Kas dėl žemaičių, tai pirmiausiai derėtų moksliškai išsiaiškinti, kas per socialinis – ūkinis lietuvių visuomenės sluoksnis tuo metu radosi vadinamas žemaičiais, kodėl istoriškai tas Lietuvos dalies pavadinimas prigijo būtent dabartinei vietai Žemaitija vadinamai ir t.t. ir pan., o tada jį naudoti kalbant istoriškai.