Viešas klausimas Kalbos komisijai ir Seimui
Gal pamenate, o gal ir ne, „Respublikoje“ šių metų kovo pradžioje (2020 m. Nr. 10, p. 8) buvo paskelbtas senolio viešas klausimas „Ar tikrai lietuvių kalba valstybinė?“ Tikėjosi žmogelis, kad klausimą išgirs kas nors iš aukštosios valdžios ir pastaroji paaiškins visiems abejojantiems, kas iš tikrųjų dedasi su ta vargše lietuvių kalba. Apsiriko… Paaiškėjo, kad aukštieji pareigūnai nemato reikalo aušinti burnos, jeigu tiesiai į juos nesikreipiama.
Sumanė tada pilietis prašyti Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) pirmininkės Alvitos Armanavičienės tarpininkauti. Ačiū jai, kad sutiko padėti. Kalbos komisija atsiliepė…
Beviltiškas atsakymas
VLKK pirmininko Audrio Antanaičio atsakymo rašte (2020-05-18) skaitome: „Kalbos komisijos nuostatos dėl kitų kalbų asmenvardžių rašybos, o būtent galimybė teksto rengėjui pasirinkti (pagal teksto pobūdį, skaitytojų gebėjimus ir poreikius) vartoti sulietuvintą rašybą ar autentišką (iš šaltinio lotyniškais rašmenimis), pridedant reikiamas galūnes, nesikeičia – nustatyti principai galioja visus tris valstybės dešimtmečius. Atitinkamai vartotojai pasirenka, kuriuo principu rengiamus žiniasklaidos šaltinius skaityti, kur skelbti savo autorinius straipsnius.
Verstinių leidinių autorių vardai ir pavardės knygų viršeliuose, antraštiniuose puslapiuose paprastai yra vartojami autorių teisių saugomomis originaliomis formomis (pagal tarptautinį susitarimą 1961 m., Paryžiuje.), tačiau Kalbos komisija skatina leidėjus greta originalių formų nurodyti ir sulietuvintas (adaptuotas) formas. Tam skirta 2006 m. rugsėjo 26 d. rekomendacija.“
Štai toks viltį teikusios Kalbos komisijos beviltiškas atsakymas. Dabartinei nuostatai galiojant, skaitytojas turėtų galimybę rinktis tik tuo atveju, jeigu visi vieši lietuviški tekstai būtų lygiagrečiai skelbiami su ‚,autentiška“ ir lietuviška svetimvardžių rašyba. Bet tai būtų per daug brangiai kainuojanti kvailystė. Todėl skaitytojai jokio pasirinkimo neturi. Jie priversti srėbti Kalbos komisijos išvirtą jovalą.
Protinga išeitis yra. Kodėl ji atmetama?
Ją prieš 130 metų nurodė mūsų Tautos žadintojas Vincas Kudirka „Statrašos ramsčiuose“ (rašybos taisyklėse, 1890 m.). Jos esmė tokia: svetimvardžius rašome pagal tarimą lietuviškais rašmenimis, o jų tikrai autentišką, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą formą, atitinkamos kalbos rašmenimis prireikus pateikiame čia pat skliausteliuose arba rodyklėse.
LNVF lydraštyje buvo pabrėžtinai prašoma Kalbos komisijos paaiškinti, kodėl ji atsisako nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti pagal šią V.Kudirkos išmintingą taisyklę. Deja, nepaaiškino, tik pakartojo seną giesmelę apie pasirinkimą, kurio skaitytojas neturi ir neturės, kol galios dabartinė Kalbos komisijos nuostata. Pasirinkimo laisvę turi tik kalbos darkytojai.
Sektinu pavyzdžiu mums galėtų būti latviai. Svetimvardžių rašybos klausimu jie nesiblaško. Atlaiko europintojų spaudimą. Mūsų Kalbos komisija (visų ligšiolinių kadencijų), deja, turi pernelyg išlavėjusį mėgdžiojimo instinktą. Argumentų kalbos nesupranta…
Labai patogu būti „autentiku“, prof. Vinco Urbučio žodžiais, „nurašinėtoju“, nes gali savo naštą perkelti ant skaitytojo pečių. Paraidžiui persirašai svetimvardį, „papuoši“ jį lietuviška galūne, visiškai negalvodamas apie tartį, o tu, skaitytojau, žinokis: linksniuok į sveikatą lietuviškas galūnes! Štai kokia jų „vakarietiškumo“ ir „autentikos“ esmė. Jiems nesvarbu, kad pridėdami lietuvišką galūnę prie autentiškai rašomo svetimvardžio, jį sudarkome, kartais net sukarikatūriname (iš Trampo atsiranda Trumpas ir pan.).
Laimė, kad dar turime sąžiningų, ne mažesnės, net didesnės, kvalifikacijos kalbininkų, lituanistų, apskritai mokslo ir kultūros žmonių, tarp jų – teisininkų, kurie seniai reikalauja nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti būtent pagal minėtą kudirkišką taisyklę.
Šiemet sukako 20 metų, kai „Dienovidyje“ 2000 m. vasario mėn. buvo paskelbtas net 158 kultūros ir mokslo veikėjų viešas prašymas tai padaryti. Po to buvo dar ne vienas panašus kolektyvinis prašymas ir žinomų teisininkų (dr.Algimanto Dziegoraičio, dr. Stasio Šedbaro, prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos ir kt.) išvada, atskleidžianti antikonstitucinį minėtos VLKK nuostatos pobūdį. Išvadai (įteikta LR Seimo valdybai ir Vyriausybei 2004-06-21) pritarė Lietuvos teisininkų draugijos valdyba ir Lietuvos advokatų taryba. Už kudirkišką problemos sprendimą buvo pasisakyta taip pat Lietuvos kultūros kongreso tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo 2008 m. spalio 7 d. surengtos konferencijos „Lietuvių kalba XXI a. pradžioje“ priimtoje deklaracijoje, daugeliu kitų atvejų, tačiau visų jų likimas vienodas. Kalbos komisija, piktnaudžiaudama savo įgaliojimais, tuos prašymus, siūlymus atmetė, dorai nepaaiškindama, kodėl.
Lietuvos Respublikos Seimas, kuris tvirtina Kalbos komisijos sudėtį ir kuriam komisija yra atskaitinga, į šią jos savivalę žiūri pro pirštus. Netenka stebėtis, nes pačiame Seime nesiliauja mėginimai net Lietuvos piliečio pase įteisinti asmenvardžių įrašus kitomis kalbomis lietuviško įrašo sąskaita.
Ne iš gero gyvenimo 2017 m. rugsėjį Vilniuje buvo įkurta piliečių organizacija „Talka kalbai ir tautai“. Tik jos surengtos visuotinės piliečių apklausos dėka anuomet pavyko apginti asmenvardžių įrašus valstybine lietuvių kalba Lietuvos piliečio pase, taigi ir kituose asmens dokumentuose. Ši piliečių organizacija 2020 m. gegužės 27 d. viešai kreipėsi į visas Lietuvos politines partijas prašydama, kad jos savo programose užsibrėžtų tikslą ir numatytų būdus, kaip stiprinti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas. Deja, panašu, kad ir naujojo Seimo valdančiąją koaliciją sudariusios partijos šio raginimo neišgirdo…
Piliečių konstitucinė teisė – valdžios pareiga
Kodėl piliečiams tenka nuolat sukti galvą, kaip perskaityti vieną ar kitą svetimvardį ar viešą informacinį užrašą? Kodėl sistemingai pažeidžiama jų konstitucinė teisė visą viešą informaciją gauti taisyklinga valstybine lietuvių kalba? Valstybės pareiga – šią piliečių konstitucinę teisę nepriekaištingai įgyvendinti. Šį darbą atlikti tiesiogiai įpareigotos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bet jo deramai neatlieka.
Štai išsirinkome naują Seimą. Dvi naujosios valdančiosios koalicijos narės – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, – konservatoriams neprieštaraujant, yra užsibrėžusios tikslą Lietuvos piliečio pase įteisinti autentišką svetimvardžių rašybą lietuviško įrašo sąskaita.
Iš kur tokia nepagarba valstybinei kalbai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Konstitucinio Teismo 1999-10-21 išvadoje aiškių aiškiausiai parašyta: „Asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas valstybinės kalbos statusas.“ Tokia yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostata.
Prisiminkime V.Kudirkos kadaise išmintingai suformuluotą svetimvardžių rašymo taisyklę. Pasirodo, ji puikiausiai tinka ir asmens dokumentams! Tai įrodė Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu išaiškindamas, kad „Lietuvos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.“
Manyčiau, kad tai būtų galima puikiausiai padaryti pirmame paso papildomų įrašų puslapyje. Atvertę dokumentą, iš karto matytume abi asmenvardžio formas.
Taigi išvada ir siūlymas toks: Seimo, Vyriausybės nariai, prieš duodami priesaiką, privalėtų būti išlaikę aukščiausio lygio Konstitucijos egzaminą. Atitinkamo lygio Konstitucijos egzaminą turėtų išlaikyti visi, kuriems tenka duoti priesaiką. Iš Kalbos komisijos narių kažkodėl priesaikos nereikalaujama, bet tai neatleidžia jų nuo pareigos savo nutarimais nuosekliai įgyvendinti piliečių konstitucinę teisę visą viešą informaciją gauti taisyklinga (ne bet kokia) valstybine lietuvių kalba.
Gerbiamieji, gal TALKA (ar su VLKK, ar be jos) galėtų kreiptis į visus tinklalapius, tiklalaidžius (nežinau, kaip lietuviškai pavadinti portalus ir platformas), kviesdama ištrinti nelietuviškai parašytus komentarus?
Žmonės dėl lietuvių kalbos kalėjimuose sėdėjo, į katorgas ėjo, o mes net pasikeisti klaviatūrų negalime? Juk rašome be ė raidės, kurią turime vieninteliai pasaulyje, be nosinių, be š ir ž. Tai kokie gi mes lietuviai?
O kaip su angliškais kavinių, parduotuvių, įmonių užrašais, rėžiančiais akį kiekviename žingsnyje?
Gal, sakau, tiesiog neiti ten?
Būtent.
Nežinau, kaip dabar yra, bet prieš kažkiek metų ieškojau Skandinavijoje ir kt. Europos šalyse, ar ir kas priima į iškabas svetimą kalbą arba raides. Nebeprisimenu kitų šalių, Tačiau Suomijos parduotuvė pavadinta Maksima, dar kitokių pavadinimų paieškojau, bet radau užrašus tik jų kalba . Ir nieko – nebankrutuoja… 🙂
Nepadėjo LRyto laidoje JK Prekybos rūmų vado išsakyta nuostaba dėl to, kad jis nejaučia einantis Lietuvos sostinės gatve, kadangi visos iškabos ne lietuviams rašytos, ne lietuvius kviečia. Jis taip ir klausė – na, kiek anglų per dieną praeina šia gatve 2? 5? O lietuvių MINIOS eina, bet tavo iškaba į juos nesikreipia, jų nekviečia?
Esą, Vilniuje nejaučiamas skirtumas, ar eini Lietuvos, ar kokios nors buv. kolonijos Azijoje, kitame žemyne miesteliu, jokios orientacijos. Turistas ne to ieško. Jis ieško to, kas ne taip pat, kaip pas juos, jis egzotikos ieško…
Bet ar ne mūsų primityvumas leidžia verslui taip elgtis? Ar pagaliau išmoksime iš Vakarų to, kas iš tiesų naudinga – savo principingumu daryti įtaką tam, kas ir kaip čia vyksta? Vakarų klientai surengia boikotą, ir verslui tenka rinktis, ar ir toliau rodyti nepagarbą vietos klientams, ar apsigalvoti. Užtektų imtis boikotuoti vieną po kitos kelias kavines, ir jų kišenė jas priverstų deramai elgtis. O kitų nė nereiktų, kai pamatytų, jog gyventojai rimtai nusiteikę. Pačios ,,persikrikštytų”
O dabar paklausykime, kaip aukščiausieji sako šnekose, kurios kažkodėl vadinamos kalbomis, „tolerantiškai paraleliai kvestionuoja populiacijos inovatyvią edukaciją…“ Nyku, kaip niekada…
Pradėkime nuo McDonalds ir panašių ‘restaurant’.
Ačiū jums už šį straipsnį.
Geriausia tvarka – kitų tautų žmonių vardus ir pavardes rašyti naudojant tik lietuviškus rašmenis ir pan., o originalų variantą (kad ir heroglifais) pateikti skliaustuose.
Tad dar V. Kudirkos siūlyta tvarka yra teisingiausia.
P.s., Neįsivaizduoju, kaip mano tėviškės žmonės ištartų kad ir tokį lenkų kalbos priebalsių junginį, kaip “sz”. Pvz., aš taip pat nesu užtikrintas, berods tariama “č”. Tačiau paprasti kaimo žmonės tikrai to nežinotų ir “laužydami liežuvį” tartų taip, kaip parašyta 🙂
Dėl tos pačios priežasties LIETUVIŠKUOSE DOKUMENTUOSE IR SPAUDOJE kitų tautų žmonių asmenvardžiai oficialiai turi būti rašomi TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS. O daugiau – juk pasuose atskirame lape arba spaudoje – skluastuose galima pateikti originalų variantą bet kokiais rašmenimis.
Taisyklės to ir reikalauja
– plačiajam skaitytojų ratui skiriamuose tekstuose (spauda, romanai ir pan.), svetimvardžiai rašomi lietuviškai pagal skambesį.
– Specialistams, mokslininkams skirtuose bei teisinės paskirties tekstuose rašoma irgi lietuviškai, pagal skambesį, bet teksto pradžioje VIENĄ kartą skliaustuose parašoma ir originaliai (palengvinimas tiems, kas naudojasi tekstais ir originalo kalba – kad žinotų, ko ieškoti).
Laikantis šios taisyklės, mes aprūpinami ABIEM originalais – ir skambesio, ir rašytiniu. Toks parašymas padeda ir besimokantiems, besidomintiems, ir nemokantiems tos svetimos kalbos. (Juk vien anglų k., pvz., I bei A raidės mums rodo, jog lotyniškos raidės savaime dar negarantuoja, kad žinosime, kaip turi skambėti žodis, kad vienu atveju ji žymi vieną, kitu – kitą garsą. O kitose kalbose dar daugiau raidės ir garso nesutapimo atvejų – net ir toje pačioje kalboje raidės skambesys būna skirtingas, priklausomai ir nuo šalia esančių kitų raidžių.)
Atsiverčiu Ėlėrtėo tinklapį. Štai kaip “nacionalinis” rašo nelietuviškus asmenvardžius.Čia pavyzdžiai iš vieno straipsnio:
1 būdas-Dave`as Prowse`as
2 būdas-Thomas Bowingtonas
3-būdas- Liukas Skaivokeris
Kodėl „nacionaliniu“ save tituluojantis transliuotojas nelietuviškus asmenvardžius visur rašo iškreipta originalo forma (Trumpas, Trzaskowskis) ir asmenvardžius, užrašytus nelotyniško pagrindo rašmenimis, lietuviškame tekste pateikia suanglinta iškreipta forma (Qamaras Javedas Bajwa)?
Kitų kalbų asmenvardžius rišliame tekste LRT rašo sugramatintai (originali forma su lietuviška galūne) todėl, kad lietuvių kalba yra fleksinė (t. y. sintaksiniai ryšiai tarp žodžių reiškiami galūnėmis), vadinasi, nėra griežtos žodžių tvarkos sakinyje. Pvz., Trump Macron pasiūlė susitaikyti. Veiksnys gali būti ir Trump, ir Macron, todėl būtų neaišku, kas kam – ar Trumpas Macronui, ar Macronas Trumpui pasiūlė susitaikyti.
LRT žiūrovai turėtų pastebėti, kad titruose (kai yra vardininko forma) galūnės nepridedamos.
Su asmenvardžiais tų kalbų, kuriose vartojami ne lotyniški rašmenys, situacija tokia: TV žinių titruose rašome lietuviškomis raidėmis pagal tarimą (Kim Čong Inas, Mun Džeinas). LRT portalas pasirinko rašyti pagal anglakalbių perrašą dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties: kad į interneto paieškos sistemą įvedus pavardę (dažniausiai tie, kurie domisi pasauline politika, tikėtina, skaito užsienio žiniasklaidą, todėl tuos asmenvardžius atpažįsta būtent pagal anglų kalbos perrašą), kaip siūlomų šaltinių patektų ir LRT portalas.
VLKK į užklausą dėl žodžio “komunikacija” vartojimo atsakė teigiamai ir dar nurodė, kad jau nuo kokių 2005 yra taip siūloma. Tai gi, lietuvių kalbos jau NEBĖRA ir tik KOMUNIKACIJA.
Mes dabar komunikuojame komunikuojant (važiuojant) transporto komunikacijomis (keliais) komunikuojam (bendraujam) namuose komunikuojam (susirašinėjam) ir klausydami komunikacijos (tv) ir sėdėdami ant puodo, kuris komunikuoja su centralizuotomis miesto komunikacijomis.
Ką bepridurti, net prezidentūra jau nebeturi atstovo spaudai, tik komunikuojančią komunikaciją.
Šaunuolis Audrys!
Tik ši radijo stotis dar rengia laideles kalbos klausimais. Nedažnai, bet visgi.
VLKK jau seniai joks autoritetas. Joks!
Tautiškai “nacionalinis” LRT net per kultūros laidas skleidžia panašią “komunikaciją”. Jei Audrys tik galėtų bent nebijoti bauduoti viešų institucijų.
Baisiausia, kad šia liga jau serga ir mūsų “kontaktinės” mokyklos ir jų ministerijos.
Vaikų darželiai čia tai išvis palikti be priežiūros vaikai nebesupranta apie ką kalba “neformaliosios edukacijos” atstovai. Vaikai grįžę skundžiasi, kad daug jiems pasakojo, bet kažkokia nesuprantama kalba.
Verstinių leidinių autorių vardai ir pavardės knygų viršeliuose, antraštiniuose puslapiuose paprastai yra vartojami autorių teisių saugomomis originaliomis formomis (pagal tarptautinį susitarimą 1961 m., Paryžiuje.)
Lietuvių kalbos priešininkai mėgsta mulkinti žmones kažkokiais tariamais tarptautiniais reikalavimais, susitarimais, normomis. Tačiau pažiūrėkime kaip autorių pavardės rašomos knygų viršeliuose Latvijoje, pvz.:
Ērihs Maria Remarks. Rietumu frontē bez pārmaiņām.
Džordžs Orvels. Dzīvnieku ferma
Herberts Velss. Laika mašīna
Arturs Konans Doils. Bāskervilu suns
Irsa Sigurdardotira. Parāds
Kažkodėl latviams rašyti latviškai netrukdo jokie tarptautiniai susitarimai ir autorių teisės…
O latviai – ne “katolikai” ir jiems nereikia “kulokais” daužyti krūtinės už nepadarytas nuodėmes .
O mūsų “šviesuomenės” pagrindinis bruožas; “tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas”.
Ir pirmame įžanginiame, bei galiniame puslapiuose jiems nieks netrukdo įrašyti ®originale.
Gal broliai latviai mažiau baudžiauninkais buvo? Ir katalikybės ten nėra.
Brolių latvių “krikšto tėvai” – ne “strateginis partneris”.
+++
Knygų leidėjams ir pardavėjams tai ,,mažiausiomis sąnaudomis didžiausias įmanomas pelnas”.
Verslas…
vIArslas
Markėtyngas 🙂
Labai geras pastebėjimas.
“Kas blogai su lietuvių kalba – verslo prasme ji nėra pelninga. Kalbėtojų – vos trys ar penki milijonai, taigi čia juokas! Kai kokioje konferencijoje pristatydavome, ką darome, tai publika rimtai žiūrėdavo, bet kai paklausdavo, kiek yra tos lietuvių kalbos vartotojų, ir išgirsdavo, kad trys milijonai, – visas verslas tuo ir baigdavosi.
Bet noriu pabrėžti, kad jei neišsaugosime lietuvių kalbos – sunaikinsime savo valstybę.”
L. Telksnys. Mokslininkas . (technologijos lt.)
Būtent! Iš rinkos, ūkio, gamybos logikos žiūrint, jei neturime nieko savito, nėra logikos išlaikyti atskirą (juolab, nedidelę) valstybę. Tai lėšų švaistymas. Jei esi toks pat, tai nesi kitoks ir kitas – lįsk į bendrą maišą.
Įdomi kalbamalės šalininkų logika: šaukia apie savo teisę būti savimi, tačiau tautai tos teisės nepalieka, ir savo tautinio išskirtinumo kratosi.
Svarbus faktas, kad pasisakantys prieš papildomą įrašą kita kalba ar rašmenimis (nepaliekant lietuviško), kovoja ne už savo teises ar tautinę tapatybę. Jie kovoja prieš lietuvių kalbą.
Liberanalmarksistglobalistai.
Tauta siūlo įsteigti prizą ilgiausio ir išradingiausio žodžio autoriui.
Ar dar neskyrė? Tauta susirauks 🙂
Audrys Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?
Vaje! Delfis įsileido ,,talibaną”, ,,kalbaj…” ir t.t.?!
Yra toks straipsnis, bet tai tik Delfis, kuriame talpinamos vietinių politikierių šnekos, rusų oligarchų mergaičių nuotykiai, virtuvės receptai, Rusijos naujienos, patys intymiausi sekso patarimai, sekmadienio evengelija, ašaromis aplaistyti „skaitytojų laiškai“ ir t.t.
Dabar atrado naują būdą antraštes šia tema į patį viršų kelti – į Defi+. Nuo pat ryto antroje naujų straipsnių eilutėje švyti visu grožiu ir netrukdomai. Kodėl? Ar vykdo ŠMSM moksleivių ,,švietimo” programą?
Povilas Gylys. Kai vaikai tampa mažiau išsilavinę nei tėvai
– tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/povilas-gylys.-kai-vaikai-tampa-maziau-issilavine-nei-tevai
Mane apima siaubas, kai lyginu pažįstamų rate senelių, tėvų, vaikų ir jau anūkų protines galias – viskas tik bendra silpnėjimo kryptimi. Išimčių tiek nedaug.
Komentatoriai, Jūs esate šaunuoliai. Tik lietuviškos kabutės yra „“, bet ne ,,” ar “”.
Man jau seniai kilusi tokia idėja: išgirdus iš LRT nelietuvišką žodį ar kalbos klaidą parašyti jiems laišką ir nurodyti savo sąskaitos numerį prašant sumokėti 10 eurų kompensaciją už patirtą moralinę žalą iš LRT pusės. Nesumokėjus šios kompensacijos mes pasiliekame sau teisę kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo.
Jeigu masiškai juos tokiu būdu atakuotume tai gal rimčiau žiūrėtų į klaidas. Toks pats būdas tiktų ir Seimo nariams.
Teisybę pasakius, kabutės tai rusiškos, perimtos iš rusų 20 a. pradžioje. Kaip ir sakiau, šios svetainės komentatorių bukumas – beribis, žinios – nulinės.
O vieno komentatoriaus bukumas ne beribis, bet begalinis. Jis net savo vardą ir pavardę pamiršo. Tai komentatorius Šiaip
Nuo durnumo vaistų nėra. Deja.
Netaisyklingas ,,…” aš dedu, nes esu priversta ne savo kompiuteriu rašyti. Kai savuoju rašau (deja, retai), tokių dalykų nebūna.
Pasiūlymas geras ir tikrai vertas dėmesio.
Na, kad straipsnio autorius nusišneka – pusė bėdos: ir kalbos diletantas, ir gyvenime nesiorientuoja… Tiek to, pamaniau, nerašysiu iš pagarbos amžiui. Bet jau komentatoriai – „šaunuoliai“ – išvis be ribų ir išves iš kantrybės ką tik nori: durnumo kreivė šauna tiesiog aukštyn. Ir čia jau nebe amžius. Ryškiausia bukumo gija – sovietgalviai. Ir sugebėk tu man per trisdešimt metų išlikti, o kai kuriuos net laisva Lietuva sugebėjo išsiugdyti. Serga mūsų visuomenė, oi serga…