Ketvirtadienis, 14 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Kapinės – archyvas po atviru dangumi

Jūratė Mičiulienė, www.xxiamzius.lt
2020-11-02 11:00:07
2
Kapinės – archyvas po atviru dangumi

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė dr. Silva Pocytė Šilutės kapinėse | Autorės nuotr.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė dr. Silva Pocytė Šilutės kapinėse | Autorės nuotr.

Išsamų pranešimą apie istorinių kapinių Klaipėdos krašte tyrimus, apskaitos ir išsaugojimo problematiką paveldosaugininkų mokyme Šilutėje šį rudenį skaičiusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė dr. Silva Pocytė pabrėžė, kad saugoti žmogus visada labiau yra linkęs, kai supranta prasmę.

„Kartais pasigirsta nuomonių, kad Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos kapinės yra vokiečių kapinės ir mums jos tarsi svetimos“, – sakė su tuo nenorinti sutikti mokslininkė.

Kodėl svarbu saugoti kapines

Pasak istorikės, o kartu ir Klaipėdos krašto gyventojos S. Pocytės, padėtis po Antrojo pasaulinio karo sukūrė svetimumo šiam kraštui požiūrį. „Kodėl Klaipėdos kraštas, Mažoji Lietuva – išskirtinis, savitas, specifinis regionas? Tai suvokus bus lengviau suvokti ir Klaipėdos krašto kapinių išskirtinumą, – sakė ji. – Kai norime kažką saugoti, turime suvokti tos vertybės svarbą. Saugojimas dėl mados ar prievolės nieko gero neduos. Pirmiausia reikia suvokti, kodėl Klaipėdos kraštui, visai Lietuvai kapinių pažinimas yra svarbus“.

Kaip teigė S. Pocytė, Klaipėdos krašto istorija patyrė ryškius lūžius, šio krašto kapinės – taip pat. „Galima sakyti, iš šukių dabar dėliojamos čia gyvenusių žmonių istorijos. Daug jų glūdi kapinėse. Deja, kai kurių kaimų kapinaitės jau visiškai sunykusios, – sakė mokslininkė. – Klaipėdos krašto kapinės – tam tikras paveldo paprotys. Jį kuria dvi vertybių grupės – liuteronų bažnyčios ir kapinės. Kodėl mums tai svarbu saugoti? Tai – paprotys, kuris susikūrė šiame krašte per kelis šimtus metų iki Antrojo pasaulinio karo. Klaipėdos kraštas – šiaurinė Prūsijos, Mažosios Lietuvos, dalis. Mažoji Lietuva dabar atsidūrusi dviejose valstybėse – Lietuvoje ir Rusijoje, Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Šis etnografinis regionas savo istorine, kultūrine praeitimi labai sodrus ir spalvingas, nenusileidžiantis kitiems Lietuvos regionams praeities tyrinėjimuose. Klaipėdos kraštas kelis šimtus metų priklausė prūsiškai, vokiškai valstybei. Atskaitos taškas yra Prūsijos kunigaikštystė (nuo XVI amžiaus pradžios). Nuo XVIII amžiaus Klaipėdos kraštas, Mažoji Lietuva priklausė Prūsijos karalystei ir Vokietijos imperijai. Vadinasi, kelis šimtus metų mūsų krašto išskirtinumą formavo protestantizmas. Kapinių atveju tai yra labai svarbu“.

Mažajai Lietuvai būdingi lieto metalo kryžiai ir tvorelės | Autorės nuotr.
Mažajai Lietuvai būdingi lieto metalo kryžiai ir tvorelės | Autorės nuotr.

Liturgija – vietinių žmonių kalba

Pasak S. Pocytės, pagal pagrindinį protestantiškos ideologijos sumanymą bažnytinė liturgija privalėjo būti leidžiama vietinių tautinių grupių žmonių kalba. „Prūsijos kunigaikštystėje, kai ji tapo protestantiška, gyveno vokiečiai, lietuviai, lenkai, mozūrai. Kunigaikštis privalėjo leisti skelbti leidinius tų žmonių, kurie gyveno valstybėje, kalbomis. Taigi čia ir pirmoji lietuviška knyga atsirado. Ir visa religinė rašto istorija susijusi su lietuviškų, ypač bažnytinių tekstų spauda“.

Dviejų svarbių gyventojų grupių – lietuvių ir vokiečių – gyvenimas, mokslininkės teigimu, puikiai atsispindi iki šiol išlikusiuose Mažosios Lietuvos, arba Klaipėdos krašto, kapinėse. „Bene svarbiausi du Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos skirtumai – Mažosios Lietuvos gyventojai yra protestantai, Didžiosios – katalikai, – sake ji. – Ir, žinoma, rašto bruožai. Mažojoje Lietuvoje naudojamas gotiškas šriftas, Didžiojoje – lotyniški rašmenys. Tai mes galime pastebėti ir kapinių užrašuose“.

Nutrūko papročių tęstinumas

Po Antrojo pasaulinio karo vietiniai gyventojai buvo iškraustomi, atsikėlė naujieji, nutrūko krašto istorinės, kultūrinės religijos tęstinumas. Į šį kraštą naujieji gyventojai atkeliavo iš visos Lietuvos, taip pat daug rusakalbių iš visos Sovietų Sąjungos. „Su gyventojų pasikeitimu nutrūko ir krašto kultūrinio, ypač religinio papročio tąsa. 1939 metais krašte gyveno 159 tūkstančiai gyventojų. 1945 metais buvo priskaičiuojama apie 10–15 tūkstančių gyventojų. Dalis jų – pirmaisiais pokario metais atsikėlę naujieji gyventojai, – pasakojo S. Pocytė. – Neliko didžiosios vietinių gyventojų daugumos. Tai, kas vietiniams gyventojams buvo svarbu kelis šimtus metų – kapinės, bažnyčios, visas kultūrinis paveldas – pasikeitus socialinei ir ypač politinei padėčiai, tapo jau antraeiliais dalykais. Tie sunaikinimai, kurie įvyko per sovietinius metus, jau yra mūsų palikimas, kurį gavome paskelbus Nepriklausomybę. Deja, ir šiais laikais mes naikiname tai, kas buvo pradėta naikinti anksčiau“.

Kaip pasakojo S. Pocytė, pasitraukus didžiajai šio krašto gyventojų daliai, dingo ir dalis Klaipėdos krašto archyvų, ne visi yra išlikę bažnytiniai archyvai. „Todėl kapinės tampa labai svarbiu žinių šaltiniu. Kur pirmiausia vyksta išeivių palikuonys, ieškodami savo kultūros pėdsakų, savo šaknų? Į kapines, nes ten jų tėvai, protėviai. Kapinės – archyvas po atviru dangumi“, – teigė istorikė.

Pasak jos, negalima dabar tiksliai pasakyti, koks yra kapinių sugriovimo mastas. „Klaipėdos krašte galima priskaičiuoti apie tūkstantį senųjų kapinių. Dalies jų jau negalima rasti, tačiau pagal senuosius žemėlapius įmanoma nustatyti jų vietą. Kapinių išnykimas ar išlikusių paminklų nustatymas yra svarbu, – teigė ji. – Yra be galo įdomių išlikusių paminklų. Jie svarbūs vietovių, giminių, šeimų, karšto ekonominio, socialinio, kalbinės, kultūrinės raidos pažinimui. Istorikams, kalbininkams tai – nuostabus tyrinėjimų šaltinis“.

 Mažajai Lietuvai būdingi lieto metalo kryžiai ir tvorelės | Autorės nuotr.
Mažajai Lietuvai būdingi lieto metalo kryžiai ir tvorelės | Autorės nuotr.

Ką byloja užrašai kapinėse?

Senosios kapinės susiduria su šių laikų problemomis: dalis jų nepateko į žemės registrus, kai kurios pateko į privačių žemių plotus, nėra laikomasi kelių privažiavimų servitutų. Pasak mokslininkės, kapinių vieta labai svarbi, kai aplink plečiasi miestai. Kai kurios kapinės šiais laikais yra patekusios į rekreacines, kultūrines vietas. „Jei jos sunykusios, jas vis tiek reikėtų aptverti, įprasminti, – teigė S. Pocytė. – Kokias žinias mums perteikia senosios kapinės? Pavyzdžiui, Šilutės rajone vienose kapinėse pirmą kartą teko nustatyti, kad ant slenkstinio akmens prie vartų į kapines yra užrašyti kapinių įrengimo metai – 1848-ieji. Kapinės ypač išraiškingai atspindi krašto protestantiškojo tikėjimo papročius ir lankstumą. Deja, iki šiol tenka išgirsti, kad Klaipėdos karšto kapinės – vokiečių kapinės, vadinasi, mums svetimos“.

Kaip pastebėjo mokslininkė, Didžiojoje Lietuvoje katalikiški papročiai kryžiaus centre būna krucifiksas, o įrašas – postamento apačioje. Protestantiškoje tradicijoje kryžiaus centre visada būna epitafija. Kitoje pusėje būna giesmių ištraukos, kurios yra neatsiejamos nuo protestantiškos liuteroniškos liturgijos. Nors jos naudojamos ne ant visų kryžių, tačiau tai – svarbi protestantiško tikėjimo išraiškos dalis.

„Lietuvių ir vokiečių kalbos kapinių užrašuose naudojamos be jokio tautinio priešiškumo. Dar svarbu, kad įrašuose galime atsekti, kaip nyksta lietuvių kalba. Kalbininkams čia daug dirvos tyrinėjimams“, – sakė istorikė. Kaip pastebėjo S. Pocytė, žinios kapinėse atskleidžia daug, pavyzdžiui, būdavo populiaru užrašyti, kuo žmogus užsiėmė gyvenime. „Vienose kapinėse yra užrašas apie dragūnų sargybos viršininką, apie girininką, mokytoją. Būdavo garbinga užrašyti mirusiojo profesiją. Išlikę paminklai rodo žmogaus socialinį statusą. Tokių įrašų radau Plaškiuose, Norkaičiuose, – pasakojo S. Pocytė. – Pagal įrašus buvo galima atsekti, iš kur žmogus kilęs. Pavyzdžiui, Ventės kapinėse buvo laidojami žmonės ir iš Minijos kaimo, kur kapinės atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje. Ant paminklų tai būdavo užrašoma, todėl antkapiniai užrašai suteikia daug žinių tyrinėjant giminių istorijas“.

Pasak S. Pocytės, ir Didžiojoje, ir Mažojoje Lietuvoje ant paminklo galima rasti gamintojo pavadinimą. Tai svarbu tyrinėjant krašto ekonominį išsivystymą, infrastruktūros lygį. „Man tyrinėjant teko nustatyti 26 gamintojus nuo Klaipėdos iki Tilžės. Paklausius šiame krašte lietus metalo kryžius gamino tikrai daug kur, – sakė S. Pocytė. – Antkapinių paminklų sutvirtinimas pagal gamintojus leidžia kalbėti ir apie krašto infrastruktūros, geležinkelių tinklą, vandens transporto išsivystymą krašte. Tyrinėti kapines yra be galo įdomu. Iš įrašų galime pasakyti daug ką. Labai gaila, kad daug kur kapinės apleistos, neprižiūrimos, prie daugelio netgi nėra kelių, kai kurias niokoja besiplečiančios pramoninės zonos. Bene liūdniausias pavyzdys – senos Kebelių kapinaitės Šilutės rajone, atsidūrusios dabartinėje Vilkyčių motokroso trasoje. Kiekvieną kartą, kai išgirstu, kad Vilkyčiuose vėl bus motokroso varžybos, pagalvoju, kodėl gi tie palaidoti žmonės turi dalyvauti motokroso varžybose“.

 Mažajai Lietuvai būdingi lieto metalo kryžiai ir tvorelės | Autorės nuotr.
Mažajai Lietuvai būdingi lieto metalo kryžiai ir tvorelės | Autorės nuotr.

Jūratė Mičiulienė, „XXI amžius“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie galimybę perkelti Balandiškių dvarą ir karių kapines
  2. Vilniuje, siekiant apginti Klaipėdos paveldą, rengiamas piketas prie KPD
  3. G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai
  4. M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva?
  5. Baltarusijos vyriausybė LDK pilių restauravimui skyrė 41 milijoną litų
  6. Varėniškiai aptartė paveldo objektų išsaugojimo klausimus
  7. Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą
  8. Paminėta Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena
  9. V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“
  10. Lietuva siekia prisijungti prie „Faro konvencijos“
  11. J. Jurevičienė: Viešumas ir jaunoji karta keičia paveldosaugą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    3 metai ago

    Labai teisingai pastebėta – šios parapijos/vietovės gyventojų istorijos archyvas. O ypač įdomu, kai kapinės lyg ir vienos žmonių grupės, supolitkorektintos pavardės antkapiuose kitką liudija. Skaitai, ir matai, kiek kartų ,,grožio chirurgas” su ta pavarde pasidarbavo

    Atsakyti
  2. Rupeikis Nijole says:
    2 val ago

    Sveiki. Norėčiau daugiau sužinoti apie Ventės kapines. Nesenai ten lankėmės, vaizdas baisus, kapai išniekinti. Gal archyvuose turite nuotraukų iš senesnių laikų kai kapinės dar nebuvo išniekintos. Taip pat idomu būtų sužinoti koks užrašas buvo ant kapinių vartų

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Budrys ir Regina Budrienė, 1958 m. Iš laikraščio „Dirva“ | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Polovinskas-Budrys – žmogus, padėjęs žengti vieną svarbiausių žingsnių Lietuvos istorijoje

2023 09 14
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

2023 09 03
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

2023 09 03
Apžvelgtos paveldo vertybės Aukštaitijos ežerų krašte | kpd.lrv.lt nuotr.

Apžvelgtos paveldo vertybės Aukštaitijos ežerų krašte

2023 09 01
Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas | LGGRTC nuotr.

Prisimintas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto šviesuolis Enzys Jagomastas

2023 08 29
Šienpjovių čempionatas, Rupkalviai | Rengėjų nuotr.

Šienpjovių čempionatas kviečia pažinti Mažosios Lietuvos istoriją

2023 07 27
Šienpjovių čempionatas | V. Ščiavinsko nuotr.

Šienpjovių čempionatas sugrįžta!

2023 07 26
Pažymime kunigo Česlovo Kavaliausko 100-metį

Pažymime kunigo Česlovo Kavaliausko 100-metį

2023 07 20
Nacionalinis-šienpjovių-čempionatas | V. Ščiavinsko nuotr.

Šienavimo dalgiu paprotys ir romantika

2023 07 19
Paminklo atidengimo iškilmės, 1936 m. liepos 17 d. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dariaus ir Girėno paminklas Pščelnike (II)

2023 07 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasas, pilietybė| lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus

2023 09 14
Jau veikia intelektinei nuosavybei skirta svetainė
Lietuvoje

Pasirūpinti intelektine nuosavybe – paprasčiau

2023 09 14
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM: didės dienos stacionarų skaičius

2023 09 14
Miškas | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Dar 2 miškuose skelbiama stichinė nelaimė

2023 09 14
Orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos atidarymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus oro uoste – žingsnis tvarumo link

2023 09 14
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.
Istorija

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

2023 09 14
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS traukiasi iš susitarimo dėl švietimo

2023 09 14
Pareigūnai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Parengtos Vidaus tarnybos statuto pataisos

2023 09 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Pajūriečiui apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Vidmantas Bo apie V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj
  • Jį jau naudoja! - apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Seimas svarsto Pilietybės įstatymo pakeitimus
  • Pasirūpinti intelektine nuosavybe – paprasčiau
  • SAM: didės dienos stacionarų skaičius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Polovinskas-Budrys – žmogus, padėjęs žengti vieną svarbiausių žingsnių Lietuvos istorijoje

by Kristina Aleknaitė
2023 09 14
3
Jonas Budrys ir Regina Budrienė, 1958 m. Iš laikraščio „Dirva“ | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Rugsėjo 22-ąją uostamiestyje, bėgant Klaipėdos krašto metams, numatomas vienas svarbiausių atmintinų metų bruožų – Jono Budrio palaikų perlaidojimas. Šis įvykis...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 03
2
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

Vienas žymus praeityje buvęs politikas iškėlė tikėjimo ir netikėjimo Rusijos demokratija klausimą. Esą, netikintys Rusijos demokratija, yra Kremliaus režimo propagandos...

Skaityti toliau

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

by Kristina Aleknaitė
2023 09 03
1
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

Rugsėjo 4–8 d. Vilniuje vyks 20-oji Europos religijotyrininkų asociacijos (European Association for the Study of Religions) konferencija „Religijos ir technologijos“,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Pajūriečiui apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Žemynai apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Vidmantas Bo apie V. Apžvalgininkas. Gudijos fašistai atidarė filialą Vilniuj
  • Jį jau naudoja! - apie Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Rupeikis Nijole apie Kapinės – archyvas po atviru dangumi
Kitas straipsnis
Kompiuteris, internetas | sproutsocial.com nuotr.

Lietuva prisidėjo prie tarptautinio pareiškimo, smerkiančio smurtą prieš žiniasklaidos darbuotojus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai