Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, Inija Trinkūnienė, www.alkas.lt
2020 10 23 21:17
25
Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.
Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 17 d. įvyko tradicinė senojo baltų tikėjimo išpažinėjų sueiga – „Baltų krivulė“. Į Krivulę kasmet renkasi prigimtinio baltų tikėjimo išpažinėjai, bendruomenių ir bendrijų atstovai iš Lietuvos, Latvijos ir kaimyninių šalių – Gudijos ir Lenkijos.

Šių metų Krivulė turėjo vykti Latvijoje, tačiau dėl koronaviruso užkrato buvo nutarta ją rengti nuotoliniu būdu – internetu. Krivulė prasidėjo giedant baltų šalių tautines giesmes. Sveikinimo žodžius tarė Latvijos Dievturių sandraugos didžvaduonis Andrejs Broks, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

„Krivulė vyko ypatingu laiku – vadinamu vėlių metu. Šių metų Krivulėje buvo kalbama apie protėvių gerbimo apeigas baltų kraštuose. Buvo įdomu klausytis pranešimų, palyginti kaimyninių protėvių pagerbimo papročius ir suvokti, kad mes, baltai iki šiol turime išlikusias žinias apie seniausius laidotuvių ir protėvių pagerbimo bei minėjimo papročius“, – sakė Krivė I. Trinkūnienė.

Krivulėje buvo perskaityti šie pranešimai:

Andris Žukovskis (Svetės dievturių draugijos narys) „Misterija, kuri gyvena per amžius“, Svetės Dievturių draugijos vadovo asmeninė patirtis ir apmąstymai apie pasirengimą Vėlinėms“.  vadovas.

Andrejs Broks (Latvijos Dievturių draugijos didžvaduonis) „Vėlių pagerbimo tradicija – laiko nepaliesti šeimos, giminės ir tautos savasties papročiai“.

Virginijus Kašinskas (Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ garbės vaidila) „Protėvių papročiai laidotuvių apeigose“.

Ala Sidarovič  (Svaikstos bendrijos narė, tradicinės kultūros tyrinėtoja) „Rudeniniai Dziedai Baltarusijoje“.

dr. Ignas Šatkauskas (Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vaidila) „Protėvių dūmos“.

Krivulės dalyviai priėmė bendrą nutarimą kuriame dar kartą paliudijo, kad Latvijos Dievturių sandrauga, Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Gudijos baltų „Svajksta“ yra „vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tesėjai“. Nutarime pažymimas bendras Krivulės dalyvių siekis „stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių tautų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas“. Raginama švenčiant baltiškas šventes gerbti protėvių atminimą, primenama, kad protėvių vėlės yra „nepakartojama baltų kultūros sąvoka, sauganti savyje protėvių atminimą, liudijanti mūsų – dabar gyvenančių žmonių – bendros savasties buvimą, nes protėvių savastis sudaro kiekvienos asmenybės savastį“, o vėlėms skirtos apeigos yra skirtos šios sąsajos palaikymui, perdavimui ir atnaujinimui.

„Kviečiame tęsti šią tradiciją šeimose bei per valstybės renginius ir taip stiprinti savo bei savo artimųjų priklausymą tautai ir bendrai baltų kultūrai“, – rašoma Krivulės nutarime, kurį pasirašė Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Dievturių didžvaduonis Andrejs Broks ir Svajksta vadovas Alesis Mikus (Aleś Mikus).

KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (1)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (2)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (3)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (4)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (5)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (6)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (7)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (8)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (9)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (10)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (11)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (12)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (13)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (14)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (15)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (16)-2400
KTIVULĖS DALYVIAI-2020-10-17 (17)-2400
P1790413-2400
P1790417-2400
P1790418-2400
P1790419-2400
P1790420-2400
P1790421-2400
P1790423-2400

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  2. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  3. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  4. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  5. Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)
  6. Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos)
  7. Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos)
  8. Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos)
  9. Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
  10. Jaunimo ramuva kviečia pagerbti protėvių vėlių atminimą (audio, nuotraukos)
  11. „Skylė“ pristatys vėlėms skirtą plokštelę „Dūšelės“ (video, nuotraukos)
  12. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją
  13. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  14. Švenčionėlių pilkapiuose skambėjo sutartinės Vėlėms (nuotraukos, audio)
  15. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  16. Romuva pagerbs protėvių vėles
  17. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  18. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  19. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  20. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 25

  1. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Gražu.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 m. ago

      Taip.

      Atsakyti
  2. Bartas says:
    2 m. ago

    Labai gražu, bet labai gaila , kad visą tai vyksta , kol kas, vos ne pogrindžio sąlygomis.

    Atsakyti
  3. Tadas says:
    2 m. ago

    pagonių suėjimas, ar ką aukos?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      O tai nežinote? Jums nesakė?
      Skubėkite, nes pavėluosite į vyruko vardu Tadas aukojimą, ir teks mums musę kandus išsiskirstyti …

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        🙂

        Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 m. ago

      Tadui: „Komunija mus tvirčiau suvienija su Jėzumi. Viešpats juk sako: „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn 6, 56). Kaip kasdieninis maistas duoda mūsų kūnui laikiną gyvenimą, taip Komunija nuostabiai teikia mūsų sielai amžiną gyvenimą. Prisikėlusio Kristaus kūno ir kraujo priėmimas palaiko, praturtina ir atnaujina per Krikštą gautą malonės gyvenimą. Taip pat Kristaus kūno ir kraujo priėmimas naikina mūsų lengvąsias nuodėmes bei apsaugo nuo sunkių nuodėmių.“ vievioparapija eu

      Atsakyti
      • Bartas says:
        2 m. ago

        Žmogėdros.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          2 m. ago

          Man – baisu.

          Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    2 m. ago

    Siūlyčiau vietoje to, kas dabar vadinama bendriniu žodžiu ‘tikėjimas’, vadinti tai reikšmei lietuviams artimesniu, senesniu žodžiu ‘laikymasis’.
    Šiaip tai derėtų visus pranešimus su vertimu, kaip mokslui vertingas žinias, publikuoti, pvz., “Būde”.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Gal žinote ką iš savanorių, kas to imtųsi?

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        2 m. ago

        Nurodžiau “Būdą” vildamasis, kad gal ten tokių interesų atsirasią…

        Atsakyti
    • Bartas says:
      2 m. ago

      Man artimiau skambėtų ; gyvenimo būdas.

      Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 m. ago

      Saulės Vilnai: paaiškinkite, prašau, ne humanitarui dėl „laikymosi“.

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        2 m. ago

        Čia ‘laikytis’ reiškia ‘turėtis’. Pvz.,: Vyrai turėkimės- vyrai laikykimės, lapai dar turisi (laikosi) ant medžių, kaip turies – kaip laikais, laiptų turėklai – už jų laikomasi lipant laiptais, suturėti – sulaikyti judantį.
        Latvių ‘dievtūra, dievtūriai’ šaknis ‘tūr-‘ yra gimininga, būtent, lietuvių ‘tur-ėtis’, reiškiančiam ‘laikytis’. ‘Tikėjimas’ yra naujesnis žodis tiek, liet. , tiek latv. kalbose. Atsižvelgiant į tai bei kad latvių ‘dievtūra’ sudaryta iš ‘turėtis’- ‘laikytis’, manytina, jog labiau derėtų senąjį lietuvių(baltų ar net indoeuropiečių apskritai) tikėjimą vadinti ‘laikymusi’ arba suprantamesniu sudurtiniu žodžiu ‘dievulaika’ – ‘laikymasis dievo’. ‘Dievas’ čia taip pat suprastinas senoviškai…

        Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Atitikmuo ,,sobliudatj” kažkaip natūraliau skamba. O ,,laikytis” – na, pžr.:
      Vienintelis rastas prasme ir kalbiniu požiūriu panašus pavyzdys –
      17. tr. Mž139 vykdyti, laikytis ko: Klauso Dievo žodį ir tą palaiko BPI292.

      Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      2 m. ago

      Visgi be senojo žodžio “dievas” čia turbūt neišsiversti. ‘Tikėti’ reiškia ‘laikytis dievo, dėvo’. Tokiu atveju ‘tikėjimą’ visiškai tiktų vadinti ‘dievialaika’ arba ‘dėvialaika’, o taip tikinčiuosius ‘dievialaikis, dievialaikiai’ arba ‘dėvialaikis, dėvialaikiai’. Tai gerai atitiktų latvių ‘dievtūra, dievtūriai’ žodžių sandarą ir senovinę ‘dievo (dėvo) laikymosi’ reiškinio prasmę.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Taip, latviškasis variantas tiesiog puikiai ir ausiai ir prasme tinka.
        O čia mūsų pakrapščiau:
        Dievagarbis, dievagarbystė, DIEVAITYSTĖ, dievamąstybė, dievotumas, diev(a)meldis/dievomeldis, dievogarba,

        O čia va, ką aptikau:
        dievóieška sf. (1) istor., fil. religinė-filosofinė srovė, ieškojusi socialinių prieštaravimų sutaikymo, sukuriant naują religiją: Kai kurie pasitraukusieji nuo socialdemokratijos inteligentai pasišovė kurti naują religiją ir drauge su inteligentija vieni ėmėsi „dievoieškos“, kiti – „dievostatos“ rš.
        dievóstata sf. (1); rš istor., fil. religinė-filosofinė srovė, bandžiusi marksizmą pakeisti nauja emocionalia pasaulėžiūra – „socialistine“ religija.
        Bet juk ir rado, pasiūlė – neoliberalizmą.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          2 m. ago

          Gerb. Saulės Vilnos išsireiškimas “Tikėti, tai reiškia laikytis dievo (taisyklių) ” savo gilumu yra giluminis, kadangi pirminiai baltai žinojo, jog “Tikėti, tai reiškia laikytis Aukščiausiojo dangaus Kūrėjo (Kūro, Kūrono) dievo taisyklių”, o Kristaus legendos paveiktų baltų dalis mano,jog”Tikėti,tai reiškia laikytis Prikalto prie Kryžiaus dievo taisyklių “.
          Pirminių baltų tikėjimas yra visaapimantis, o Kristaus legendos paveiktų baltų tikėjimas yra dalinis.
          Žydų tikėjimas su baltų tikėjimais nieko bendra neturi, nes jie legendinio Kristaus nepripažino ir nepripažįsta iki šiol. Baltai, gi, vieni bažnyčioje
          žegnojasi baltišku, o kiti maironišku kryžiumi, ir priešpriešos čia nėra. Dėkoju.

          Atsakyti
  5. Žemyna says:
    2 m. ago

    Rasa Čepaitienė. Atjautos koeficientas
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/rasa-cepaitiene.-atjautos-koeficientas

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 m. ago

      Pagalvojau, kad popiežius gal ir labai teisus, nes, mano manymu, tų žmonių gyvenimo būdo įteisinimas bažnyčioje galimai atneš Vatikanui papildomų įplaukų ir taip galimai kompensuos finansinius nuostolius dėl tikinčiųjų mažėjimo visame pasaulyje?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Na, bet ir praktiškas tamsta esate… 🙂
        Kai bažnyčia ne bet kur, kur trys susirenka kad pasimelstų, kai ji tokia, kokia yra, jos išlaikymas, žinoma, brangiai kainuoja.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          2 m. ago

          Ar žinote, kokie yra Vatikano turtai?

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            2 m. ago

            Matote, praeitų metų balanso dar nesuvedėme.Oo užpraeitų metų, kiek prisimenu…. prisimenu… Tfu! Vaje, ką reiškia senatvė! – Tik ką šmėkštelėjo galvoje, ir išnyko… Atsiprašau, bet šią akimirką tiksliai nepasakysiu.
            🙂

          • Pajūrietis says:
            2 m. ago

            Ir aš nepasakysiu: skaičiavau, skaičiavau, abstulbau ir pasimečiau.

Komentuoti: Pajūrietis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

2022 04 21
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

2022 04 15
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
J. Vaiškūnas. Žodis kaip žadas (I)

J. Vaiškūnas. Žodis kaip žadas (I)

2022 03 29
Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Romuvos Krive dar kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2022 03 21
Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio

Kviečia Pavasario lygiadienio žygis ir šventė ant Pūčkorių piliakalnio.
Švenčiama taip pat Kaune ir Panevėžyje

2022 03 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.
Lietuvoje

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja
  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 667; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 615; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 589; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 523; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 450; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 437; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
1
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 20 d. mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Lietuvos „Romuvos“ vaidila Vaclovas Mikailionis. Vaclovas Mikailionis gimė 1939 m. rugsėjo 28...

Skaityti toliau

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 23-24 dienomis baltų dvasinio paveldo puoselėtojai romuviai ir vėl švęs  pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Nors...

Skaityti toliau

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 21 d. 14:40-15:25 val. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje numatyta Seimo narių diskusija dėl Senovės baltų religinės bendrijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pašnekesiai VU apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Rimgaudas apie Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

Kitas straipsnis
Kiaurymėtosios perdangos plokštės | kaunogelzbetonis.lt nuotr.

Ką reikia žinoti apie kiaurymėtųjų perdangos plokščių montavimą?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai