Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Lietuvos kariuomenės atstovas: melui apie pandemiją skleisti pasitelkiami ir tušti karstai

www.alkas.lt
2020 10 22 08:00
4
Lietuvos kariuomenės atstovas: melui apie pandemiją skleisti pasitelkiami ir tušti karstai

Mažvydas Kunevičius | LR SAM nuotr.

Mažvydas Kunevičius | LR SAM nuotr.
Mažvydas Kunevičius | LR SAM nuotr.

Pavasarį pasaulyje pasklidus koronavirusui kartu su juo užgriuvo ir melagingų naujienų srautas. Lietuvos kariuomenės atstovų pastebėjimais, melagienų šiemet esant pandemijai nustatoma keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, todėl nuo jų apsisaugoti visuomenė gali tik pati tapdama keturis kartus budresne ir atsakingesne.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. žinovo, atstovo SAM melagingų žinių valdymo klausimais karantino metu, Mažvydo Kunevičiaus teigimu, koronaviruso krizė, kaip ir kiti pasaulinės reikšmės įvykiai, suaktyvino melagienų kūrėjus.

„Koronavirusas svarbus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas – nepasiduoti jausmams, atsakingai dalintis žiniomis ir atidžiai tikrinti bei pertikrinti jos šaltinius“, – pataria M. Kunevičius.

Jo teigimu, koronavirusas išnaudojamas kuriant melagienas įvairiomis temomis, viena dažniausių – noras suklaidinti valdžią ir valstybę. „Tuo siekiama žmonėms įskiepyti mintį, kad mūsų jauna valstybė, kuri eina teisingu keliu, nieko verta. Lietuva paprastai lyginama su kitomis šalimis ir parodoma kaip prastesnė, blogiau valdanti padėtį.

Beje, kalbant apie melagienų kilmę – mūsų šalyje didžioji dalis klaidinančių žinių skleidžiama rusų kalba, cituojant Rusijos naujienų šaltinius“, – teigia pašnekovas, kuris savo patirtimi valdant melagingas žinias esant pandemijai dalinsis ketvirtadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengiamoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.

Skatina nepasitikėjimą valstybe

Kariuomenės atstovas sako, kad melagienos yra kuriamos siekiant skirtingų tikslų. Vienos jų tiesiogiai susijusios su koronavirusu – jomis siekiama labai konkretaus poveikio, tarkime, sukelti žmonių nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Kitu atveju koronavirusu pasinaudojama kaip įrankiu, kėsinantis į strateginius, valstybių lygio klausimus.

„Pandemijos pradžioje buvo prikurta aibė su virusu susijusių melagienų, taip pat ir apie kaukių dėvėjimą, prigalvota nebūtų sąvokų ar negalavimų, pavyzdžiui, kad dėvint kaukes žmonės prisikvėpuoja per daug CO2, dėl kurio apsinuodija. Gydytojai kalbėjo, kad to nėra, tačiau melagiena sėkmingai plito visame pasaulyje.

Puikus strateginis melagingų naujienų pavyzdys galėtų būti humanitarinė Rusijos pagalba Italijai. Dabar jau žinome, kad siųstos priemonės buvo nekokybiškos, tačiau už šio poelgio slypėjo žinutė, kad Europos Sąjunga (ES) saviškių negelbėja, o štai Rusija ištiesė pagalbos ranką, nors ES jai ir taiko baudas. Žinutė tikslą pasiekė, nes labai daug žmonių Europoje piktinosi tuo, kad ES laukia ir nepadeda vienai iš savo narių“, – pasakoja M. Kunevičius.

Jo teigimu, nors mažiausiai melagienoms atsparūs yra lengviau pažeidžiami, pykstantys ant valdžios, įvairių skaudulių turintys žmonės, tačiau niekas nėra apsaugotas. „Išsilavinimas, išmintis, įžvalgumas niekada iki galo žmogaus neapsaugos, nes kiekvienas turime savo silpnybių, pažeidžiamų sričių, o melagingos naujienos apima labai daug temų“, – sako žinovas.

Būtina vadovautis patikimais šaltiniais

Melagingų žinių valdymo žinovas kaip vieną iš įdomesnių melagienų kūrimo būdų įvardija atvejus, kai vaizdinė medžiaga iš vieno konteksto panaudojama kitame.

„Man įstrigo atvejis su tuščiais karstais. Prieš kurį laiką Brazilijoje buvo išsiaiškinta, kad laidojimo įmonės, siekdamos neteisėtai gauti išmokas, laidojo tuščius karstus. Ir štai viena tokia nuotrauka pravertė melagingų naujienų skleidėjams koronaviruso kontekste – ji buvo panaudota iliustruojant melagieną, kad valdžia visame pasaulyje meluoja apie mirštančių žmonių skaičių, gąsdina mus masinėmis kapavietėmis, o iš tikrųjų laidoja tuščius karstus“, – sako M. Kunevičius.

Paklaustas, kaip atskirti melagieną nuo tikros žinios, žinovas pabrėžia žinių tikrinimą. Jo teigimu, būtina patikrinti, ar užkabinusią žinutę skelbia ir kiti patikimi žinių kanalai, didieji naujienų portalai ar dienraščiai.

„Be abejo, būna atvejų, kaip su garsiąja delfinų sugrįžimo į Veneciją melagiena, kai „užkimba“ net ir didieji naujienų portalai. Tačiau pagrindinė taisyklė vertinant naujieną – išsiaiškinti, ar kiti patikimi šaltiniai taip pat skelbia panašias žinias. Taip pat patarčiau netikėti tuo, kas rašoma socialiniuose tinkluose – jie nėra patikimas žinių šaltinis.

Juk jei studentai, rašydami savo darbus, naudotųsi socialiniais tinklais kaip žinių šaltiniu, toks jų žingsnis tikrai nebūtų pateisinamas, todėl jie eina į bibliotekas ir skaito mokslinę literatūrą“, – šypsosi kariuomenės atstovas.

Nerašykite to, ko nesakytumėte

Už naujienų tikrinimą ne mažiau svarbus atsakingas įrašų skelbimas socialinėje medijoje bei dalijimasis internete pastebėtomis naujienomis. „Jei kuriame įrašus ar dalijamės jais neapsvarstę, ar tai tikrai tiesa, prisidedame prie melagingų žinių platinimo.

Žmonės turi prisiimti atsakomybę už tai, ką patys rašo ir kuo dalinasi socialiniuose tinkluose. Įrašų skelbimas socialiniuose tinkluose – tas pats, kas tekstą pasakyti garsiai stovint ant scenos prieš šimtus žmonių. Jei nuo scenos to pasakyti nedrįstumėte, tai ir nerašykite bei nesidalinkite socialinėje medijoje“, – pataria M. Kunevičius.

Žinovas primena, kad socialiniuose tinkluose yra įdiegti mechanizmai, skirti pranešti apie melagienas, neapykantą kurstantį ar kitokį netinkamą turinį, todėl kiekvienas vartotojas gali pranešti apie įtartinas paskyras, komentarus ar įrašus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rengiama konferencija „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“ vyks spalio 22 d., ketvirtadienį, 13.30 val.

Konferencija bus rengiama tiesiogiai transliuojama NVSC „Facebook“ paskyroje adresu http://bit.ly/NVSC-COVID-19.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Radviliškis mini Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus 100-metį
  2. Lietuvos narystės NATO dešimtmetis pažymėtas bėgimu Aviacijos bazėje (10-mečio minėjimo programa)
  3. G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas
  4. Lietuvos pastangomis kova su melu tapo nuolatiniu ES darbotvarkės svarbiausiu klausimu
  5. Seime vyks konferencija „Piliečio galimybės gintis ir ginti valstybę“ (tiesioginė transliacija)
  6. Į Vilniaus oro uostą greitosios pagalbos automobiliai skubėjo daugiau nei 20 kartų
  7. VU fizikas sukūrė vieną iš penkių COVID-19 statistikos Lietuvoje žemėlapių
  8. „Facebook“ ir Europos žurnalistikos centras steigia fondą, kuris rems Europos vietinę žiniasklaidą koronaviruso krizės metu
  9. Seime vyks konferencija, skirta Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms paminėti
  10. Kibernetiniai nusikaltėliai platina apgaulingas koronaviruso naujienas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Albinas Vaškevičius says:
    2 metai ago

    Konferencijos įrašas
    https://www.facebook.com/Nacionalinisvisuomenessveikatoscentras/videos/1008455626307566/
    Konferencija prasideda tik nuo 16:16.
    2020-10-22 21 valandą konferencijos peržiūrų skaičius jau 5100.
    Aš šią konferenciją žiūriu kaip gerą meninį filmą. Gero žiūrėjimo.

    Atsakyti
  2. Kraujo grupės says:
    2 metai ago

    Įžvalgos: kaip koronavirusas veikia skirtingų kraujo grupių žmones?
    — diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/koronavirusas-ir-kraujo-grupes-kurie-zmones-serga-sunkiau-992148

    Atsakyti
  3. Tiesa ar melas? says:
    2 metai ago

    Pavojaus varpai iš Černobylio: saugi radiacijos zona mutuoja, pradeda kelti neigiamas pasėkmes
    – lrytas.lt/gamta/fauna/2020/10/21/news/pavojaus-varpai-is-cernobylio-saugi-radiacijos-zona-mutuoja-pradeda-kelti-neigiamas-pasekmes-16795237/

    Atsakyti
  4. Skolnieciņš says:
    2 metai ago

    Kovid (Covid-19) laiks ir smags katram no mums. Par spīti grūtībām un pārbaudījumiem mūsu dzīvēs nezaudēsim cerību mūsu sirdīs. Domāsim gaišas domas. Vairosim pozitīvo enerģiju sev apkārt. Apzinīgi ievērosim visus kovid-19 pandēmijas laika ierobežojumus. Valkāsim sejas maskas un ievērosim 2 metru distanci. Sargāsim savu un savu tuvinieku veselību. Aizlūgsim Latvju Dievus, lai Latvju Dievi aizsargā mūsu dzimto zemīti. Latvju Dievi vienmēr uzklausa savu bērnu lūgšanas. Tāpēc lūgsim Latvju Dievus no visas sirds, lai mūsu tauta būtu vesela un spēka pilna. Turēsim cieņā senlatvju zīmes. Iedegsim zaļu svecīti par godu Dabas Mātei. Lūgsim Dabas Mātes svētību, lai Dabas Mātes svētība ienāk katrā namā! Aizdegsim krāsainas svecītes par godu Latvju Dieviem. Lūgsim Veļu Mātei ilgu mūžu. Lūgsim Laimai labu veselību. Lūgsim Pērkonu, lai Pērkons – Debesu Tēvs – patriec šo sērgu no mūsu zemītes! Būsim stipri un izturīgi! Lai Latvju Dievi mūs svētī! Lai Latvju Dievi stāv mums klāt!
    Sirsnīgi, Skolnieciņš no svētbirzs [Latvju Skaudības Dievs]
    #DabasMāte #Pērkons #VeļuMāte #Laima #LatvjuDievi #PozitīvāEnerģija #lūgšanas #LatvjuDievuSvētība #ZemesSpēks

    Atsakyti

Komentuoti: Kraujo grupės Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Savanorystė moksleiviams: pažinti Klaipėdos uosto specifiką ir kurti kartu | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Savanorystė moksleiviams: pažinti Klaipėdos uostą

2022 06 13
Žemaičių muziejaus Alka kolektyvas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Žemaičių muziejus „Alka“ švenčia 90-metį!

2022 06 13
Nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą pradėjo dar puspenkto šimto šauktinių

Numatoma didinti šauktinių ir kariūnų skaičių

2022 06 08
Minimos brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osios vardo suteikimo metinės

Minimos brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osios vardo suteikimo metinės

2022 06 06
Alkas.lt ekrano nuotr.

„Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi

2022 05 24
Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)

Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI

2022 05 12
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
3 dalykai, kuriuos verta bei reikia žinoti prieš kuriant elektroninę parduotuvę

Ar gebame internete atpažinti melagienas?

2022 05 09
Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinių minėjimas 2019 m. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Visuotinis šaukimas nesustiprins Lietuvos gynybos

2022 05 08
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Ledai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vasaros gaiva: pagaminti ledus ilgai neužtruks

2022 06 24
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Drabužių garinimas | fabula.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Drabužių garinimas – kam to reikia?

2022 06 24
Kaip išsirinkti pleistrą ir jį užsiklijuoti?
Įvairenybės

Vasaros sužeidimai ir pirmoji pagalba

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24
Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas
Įvairenybės

Vandenyje trūksta ir pasitikėjimo, ir žinių

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  • Kalinino gradas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai
  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vasaros gaiva: pagaminti ledus ilgai neužtruks
  • Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą   peržiūrėta: 1140; komentarų: 5
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 835; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 793; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 687; komentarų: 4
  • F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra peržiūrėta: 626; komentarų: 20
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 623; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Savanorystė moksleiviams: pažinti Klaipėdos uostą

by Kristina Aleknaitė
2022 06 13
0
Savanorystė moksleiviams: pažinti Klaipėdos uosto specifiką ir kurti kartu | Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Šiuos mokslo metus grupė Klaipėdos Baltijos gimnazijos moksleivių kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mentore kūrė skaitmeninį žemėlapį ir...

Skaityti toliau

Žemaičių muziejus „Alka“ švenčia 90-metį!

by Kristina Aleknaitė
2022 06 13
0
Žemaičių muziejaus Alka kolektyvas | Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuotr.

Kartais būna, kad pats muziejus yra tarsi įdomus eksponatas su išskirtine savo istorija. Kaip tik toks – Žemaičių muziejus „Alka“,...

Skaityti toliau

Numatoma didinti šauktinių ir kariūnų skaičių

by Kristina Aleknaitė
2022 06 08
0
Nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą pradėjo dar puspenkto šimto šauktinių

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma didinti šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  • Kalinino gradas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • Global-Kapitalistas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

Kitas straipsnis
Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo naujo trojano viruso

Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo naujo trojano viruso

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai