Ne su viskuo, ką rašo Jonas Vaiškūnas, sutinku. Bet straipsnis geras. O nesutinku su tuo, kad Vaiškūnas mano (taip galima galvoti skaitant jo straipsnį), jog viskas priklauso tik nuo mūsų, tarsi viskas yra žmogaus rankose.
Kadangi istorinis vyksmas vyksta per žmogų (per žmogaus veiklą), tai žmogui ir atrodo, jog viską daro jis taip, kaip jis to nori. Kaip sakė vienas išmintingas filosofas, neabejotina, kad istoriją kuria žmogus. Tačiau jis nežino kokią istoriją jis kuria. Taigi, klausimas yra sudėtingas: kodėl žmogus nori to, ką jis daro? Kodėl jis viską daro būtent taip, o ne kitaip? Kitaip sakant – kokios nuo žmogaus nepriklausomos jėgos jį priverčia daryti (elgtis) būtent taip, o ne kitaip?
Akivaizdus pavyzdys. Visi matome – vyksta pasaulio globalizacija. Vaiškūnas ko gero nesutinka su tokiu nelietuvišku to proceso įvardijimu. Gal jis sakytų, kad vyksta pasaulio susivienodinimas. Tegul bus taip, kaip nori Vaiškūnas – susivienodinimas, arba, pasaulio suvienodėjimas. Kodėl jis vyksta? Ir, jei jau vyksta suvienodėjimas, tai ar gali visi išlikti skirtingais? Pagaliau, kai kas nenori (Vytautas Radžvilas), kad tas suvienodėjimas vyktų…
Aš nesakau, kad mes tapsime gerais lenkais ar gerais anglais. Bet mes visi, labai pamažu, beveik nepastebimai, suvienodėsime… Suprantama, ne iš karto visi priklausysime kokiai nors vienai rasei, bet kas ten žino kaip bus dar tolimesnėje ateityje, kada rasės ir toliau maišysis.
Taigi, kodėl viskas būtent taip, o ne kitaip, vyksta? Aš nežinau kodėl. Jei tai ir priklauso nuo mūsų noro (pastangų) siekiant geriau gyventi, tai kartu manau (tarsi matau), kad to dalyko (to noro) žmogus nevaldo. Nevaldo ne dėl to, kad žmogus netobulas ar blogas. Tas noras (geriau gyventi) yra tarsi nuasmenintas, tarsi tapęs savarankišku žmogaus atžvilgiu. Jis kaip giedrą dieną atskiras debesėlis padangėje, kuriam gal ir „atrodo”, kad jis ten nuo nieko nepriklauso, kad jis pats sau šeimininkas…
Taigi, pamažu visi tampame vienodais. Ir mūsų kalba bus gera toji, kurią mes kalbėsime būdami vienodais.
Šios mano mintys tarsi „nemobilizuojančios”, tarsi nutolusios nuo to ką regime šiandien Taip jau būna, kada mastoma ne dešimtmečiais, ir net ne šimtmečiais, o tūkstantmečiais… Žvelgiant per „šiandieninį langą”, ir tauta ir patriotizmas jau kita spalva nusispalvina…
Šiuo savo pamastymu nepretenduoju į pranašus. Gal visa tai tik burimas „ant (iš) kavos tirščių”… Bet jis toks įkyrus, nepaliekantis
Ar reketas: Arba skirkit už tai, kad kol kas tuo apsiriboju, jūsų neliečiu, arba…
Vladimiras Putinas nominuotas Nobelio taikos premijai
– lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2020/09/24/news/vladimiras-putinas-nominuotas-nobelio-taikos-premijai-16452065/
Betgi tikrai – ar premija kraują liejusiam Gorbiui nebuvo tam tikras kyšis arba išpirka?
Pirmą, jis siūlomas ne pirmą kartą. Antra, tik nesureikšminkite šios premijos, kaip ir visų likusių. Tiesa, finansiškai ji visai nebloga. O Greta gali gauti – už pamokų nelankymą.
Kaip nykiai. Brandumo ir išsilavinimo stoka?
A. Milašiau, keista kad suaugęs žmogus nežino, kokiam reikalui yra siekiame išlaikyti etnines tautas. Taigi, — žinok, kad siekiama išlaikyti nuo destrukcijos,– netik tautas, bet ir — visas stabilias ilgaamžes visuomenes, kadangi žmonija gali išlikti ateityje, — tik tuo atveju, jei bus federacija stabilių ( ir be policinio teroro tarnybų pastangų ) “tradicinio” europietiško pobūdžio visuomenių. Šiuolaikinę civilizaciją sukūrė žmonės, išugdyti “tradicinėse” europietiškose šeimose ir bendruomenėse. ” Liberastizmas” — tai infantilikų kvailiojimai, kuriuos būtina kuo greičiau pašalinti iš jaunimo ugdymo įstaigų ( ir nevien iš ten )
„Visi matome – vyksta pasaulio globalizacija“. Nejaugi? Ne viena ir ne dvi pasaulio valstybės palengva sukas nuo taip vadinamos globalizacijos. Gamyba, prekyba išliks, bet kiti reikalai…
Ta vadinama dabartinė “globalizacija” yra nesveikų (priedurnių, išsigimėlių) vykdoma prievartinė “blogalizacija”, dėl to ir toks pasipriešinimas. Nekiltų jokių klausimų jei tai būtų savaiminis ar protingai vadovaujamas žmonijos suartėjimas…
Čia klystate, suvienodėjimas neįmanomas. Pagalvokite logiškai, kaip galima sukryžminti visas žmonių rases, kad gautųsi viena vienoda? Tikrovėje, kai kažkas kryžminasi po tarprasinio sekso, tai moteris pastoja tik nuo vieno vyro, t.y. tik nuo vienos kitos rasės. Atitinkamai, jos vaikas bus ne visų rasių mišinys, o savitas 2 rasių mišrūnas. Tai nevirsta į nieką bendrą visiems, bet į naują rasę. Būtų galima teoriškai manyti, kad tas vaikas kryžminsis su visais atsitiktinai, bandydamas patapti “vienodu žmogumi”. Bet tai klaida. Niekad taip nebuvo, nėra ir matyt negali būti. Taigi visi pavyzdžiai rodo tą patį. Tarkim, ispanai su indėnais kryžminosi, gavosi nauja rasė – meksikonai. Ji labai vientisa genetiškai. Arba baltieji su juodžiais karibuose – gavosi karibų mulatų rasė, vėlgi vientisa nauja grupė, pavadinkim, pvz. “Puerto riko” . Ir tai tik didina rasių skaičių. Gali išnykti rasė, ar net porūšis, bet jų vietoje visada atsiranda nauja, kuri jau bus visai kitokia.
Tas įkyrus pamastymas, kad pasaulis suvienodės, atsiranda ne šiaip sau. Jums tą mintį primetė kartu su abstrakcija “viena rasė – žmonių rasė”. Tai yra utopija, kuri neįmanoma ir neturi prasmės, bet tie kurie ją siūlo, žino ką daro. Jie nori, kad jūs galvotumėte būtent taip, jų nurodyta kryptimi. Mano patarimas: nusiimkite tuos makaronus nuo ausų. Pailsės protas ir bus lengviau mastyti. Nes tikrovė sudėtinga. Iš tos globalios pusės taigi yra kryžminimo būdu “suvienodinama” tik viena rasė. Ir pagaliau tai nėra joks vienodėjimas. Tai yra išnykimas. Kitos rasės su niekuo nesivienodina. Priešingai, jų daugėja labai sparčiai, ir būtent tų “grynakraujų” individų.
Tikiuosi, šios mintys jums padės pailsėti nuo įkyrėjusio būrimo. Ideologijų ir utopijų yra daug. Dažniausiai jų kuriami pasaulio vaizdiniai yra neįmanomi, bet jas įgyvendinant jau šimtai milijonų žmonių mirė, pvz. komunizmą nešdami. Neneškime ne mūsų naštos. Sėkmės!
O šiaip, šitam straipsnyje pastebėtas itin svarbus dalykas. Žmonių veiksmai kyla iš norų. O norai yra įteigiami. Nesveikų norų jau prikurta ir įteigta daugybė. Koks pagrindinis noras, kuris leidžia mūsų sistemai gyvuoti ir priverčia veikti? Ar jūs norite turėti daugiau pinigų? 😉 jei pinigai pirminė vertybė, tai tas kas juos valdo, daro ką nori, nuperka bet ką. Pirmiausia kitų norus ir elgesį “laisva valia”. O pinigus šiais laikais sukuria keliais klavišų paspaudimais, neribotą kiekį trilijonų, kiek nori ir kada nori. Atidavus kažkam teisę tai daryt ir priėmus pinigus pagrindine vertybe, visi kiti norai bus įteigti labai greitai. Ko pinigų šeimininkai užsigeis.
Vienodėja tik tie, kurie degraduoja, t.y. – ne visi.
Tokia ypatinga pavardė (mintyse iškyla Oskaras Milašius) ir tokie, labai švelniai, tariant paaugliški pamąstymai. Jūs tam ir atkeliavot į šitą žemę, kad kurtumėt, o tiksliau nuolatos pasirinkti tarp gero ir blogo. ŠV. Rašte parašyta “dauginkitės ir valdykite”.
Dauginamės be jokių raštiškų nurodymų, tam yra visagalis instinktas. Įdomu, kokiai tautai parašė, kad valdytų, nejaugi visoms? Oi, nemanau, nes, jei visos trokštų valdyti, karai nesustotų. Kažkas sau neblogai pasirašė.
Ar pastebėjote, kad šv. Rašto, įvairių religijų šventraščių kalba nėra tiesioginė, ten panaudoti išsireiškimai interpretuojami plačiai? “Valdyti” turi ne tik minimą pajūriečio prasmę.
Rašė, perrašinėjo, keitė, vertė, kaip norėjo, kaip kam tuo metu reikėjo (palyginkime vertimus į skirtingas kalbas, vertimus skirtingais laikmečiais), Šiaurės Afrikos ir Azijos (Artimųjų Rytų) visokios istorijos, to meto teisė, žydų tautos istorija ir t.t.
3. Žmonijai Dievas patikėjo atsakomybę rūpintis ribotais žemės resursais.
“Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo paveikslą. Pagal Dievo paveikslą jį sutvėrė; sutvėrė juodu, vyriškį ir moteriškę. Ir Dievas juodu palaimino ir tarė: VEISKITĖS IR DAUGINKITĖS, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite, ir viešpataukite jūros žuvims ir dangaus paukščiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta ant žemės. … “
O mane sutvėrė pagal dievo Perkūno paveikslą.
Tai reakcija į Rasos tekste esantį “dauginkitės ir valdykite”.
O dėl vertime panaudoto žodžio ,,paveikslas” – manau, čia iškreipta mintis – turėta galvoje Dievo Planą, Projektą, pagal kurį Jis lipdė savo Kūriniją. Kad ir kuo vardu Jis buvo.
Beje, Dievas gal irgi nori savo kasdienybę paįvairinti. Tad galimas dalykas, jog tamstos išvaizdą Jis tartum savo dvyno brolio sukūrė 🙂 Tad moteriškių akimis – gražus kaip Dievas esate… 🙂 . Kadangi tai išaiškėjo, tuoj pasigirs smarkus beldimas į Dangiškosios kanceliarijos Lygių galimybių Kontrolieriaus vartus. 🙂
Perkūną matau ir gerbiu. Gamta didinga ir nuostabi. O Mošė ant Sinajaus kalno manęs visiškai nejaudina. O buvo jis?
A byl li maljčik? 🙂
Dieviškas sutapimas. Diev as, skaitom iš kitos pusės veid as.
Įdomu. Ar kitose kalbose kažką panašaus galima rasti?
Bus saveid. Anglų kalba – seivd. Išgelbėtas! Gal dievas buvo anglas, bet Mozė ( tar. Mošė, arab. Musa) tai jau tikrai nebuvo anglas. Ir lietuvis tuo labiau.
Galūnę nesunku perkelti . O va ir dar lengviau troškulį malšina.
Įvyko klaida. Troškulį malšina ; “sula” ir antraip “alus”.
Žmonės kuria istoriją, bet jie nežino, ką sukurs. Teisingai pastebėta. Pratęsčiau. Istoriją kuria įvairaus pajėgumo žmonių grupės. Kuriame mes, kuria Lukašenka. Yra daug požymių, kad jam geriau seksis ir Lieta bus Minsko filialu. Omono apsilankymas Klonio gatvėje rodo daigelius. Visam gyvenimui įstrigo man kardinolo Sladkevičiaus žodžiai, pasakyti vieną tamsų vakarą susirinkusiai miniai prie dar užrakintos Katedros durų.: “Saugokite ir puoselėkite Nepriklausomybę, tą gležną daigelį, išdygusį Lietuvoje…” Jautriau nepasakysi. O kaip didėja Alko.lt skaitytojų skaičius? Tai svarbus rodiklis.
Globoti , globa, globalus. Ir iškraipytas – globalizacija. Ar man vienam lietuviškai skamba?
…apglėbė – globalizavo…
O kaip su populiacija? Kuo čia atsiduoda?
Man lotynais.
Man tai ne.
Tai tada – Apeninais.
Keista, kad tokio lygio nuomones publikuoja “alkas”, kaip ne kaip, o pretenduojantis į sveiką tautinę mintį. O gal kažką pražiopsojau? Gal jau kartelė nuleista iki žurnalo “Žmonės” diskusijų lygio?
Pačios didžiausios kvailystės daromos rimtu veidu.
Ar pergalvojote, kodėl dvi baltų tautos, šalia gyvenančios, taip ir nepajėgė suartėti pakankamai? Net kabinami ordinai nepadėjo. Jono Šliupo idėja taip ir užgeso po truputį.
Pergalvojau ir sakau. Mus “krikštijo” skirtingi “krikštatėviai”. Manau, Tamsta, supratai.
Ilgai skirtingų okupantų veikiami, ir patys įgijome skirtingų savybių, požiūrių, įpročių. Net mūsų kalbose tai skirtingus pėdsakus paliko.
Pergalvojau ir klausiu: ką gi reiškia „suartėti pakankamai“? Kiek būtų „pakankamai“ pagal tamsta? Tas „pakankamai“ yra toks jau subjektyvus reikalas, ypač, kai kalbama apie „suartėjimą“.
Globalizacija – supanašėjimas – žmonijos suartėjimas …
Šis reiškinys būtų daug suprantamesnis jeigu pažinotumėm simbolius, jų prasmę. Todėl įdėsiu gabaliuką savo “propagandos”:
Akis trikampyje
„Dievo akis“. Naudojama krikščionių ir masonų simbolikoje. Kodėl ne kvadrate, apskritime, o būtent trikampyje? Todėl, kad trikampis tiksliausiai atspindi šio pasaulio sandarą, jo dvasinį ir materialų dualumą. Trikampio viršūnė (taškas), tai Vienis (dvasia), o apatinė kraštinė – Daugis (materija). Materija ir dvasia – matoma ir nematoma, laikina ir amžina. Tai tos dvi dalys, kurios sudaro ne tik pasaulį, kuriame gyvename, bet ir mus pačius – žmones. Šių dalių tarpusavio sąveika, vienos ar kitos dominavimas nulemia ne tik atskiro žmogaus, bet ir tautų ir net didžiausių civilizacijų klestėjimą arba žlugimą.
Tai, kaip lazda su dviem galais. Materijos poliuje viskas atskira ir unikalu, nerasite dviejų vienodų akmenėlių, identiškų medžių ar žmonių. Jeigu kaimynas įsipjovė pirštą, aš to net nežinau. Žmona skausmuose – gimdo, o vyrui neskauda…
Iš materijos – atskirtumas, izoliacija, susvetimėjimas, visos egoizmo apraiškos.
Čia, fiziniam lygmenyje, individuali jauna siela, nusileidusi iš subtiliųjų dvasios pasaulių, pasijaučia vieniša, apleista ir pamiršta. Jai nelieka nieko kito, kaip pradėti gyventi iš savęs, su kiekvienu įsikūnijimu darantis vis savarankiškesne.
Dovydo žvaigždė
Ją sudaro du trikampiai. Vienas, viršūne nukreiptas į apačią simbolizuoja involiuciją. O kitas, kurio kryptis į viršų – evoliuciją. Involiucija, tai kryptis į materiją, o evoliucija – į dvasią. Iš esmės, tai du energijų-sielų srautai.
Kelionė prasideda iš pirminio šaltinio, „Tėvo namų“, „rojaus“, „keter“(kabalistinis terminas). Čia, amžinos palaimos ir meilės vandenyne viskas yra – Viena… Nei mažiausio šešėlio atskirtumo. Tik vėliau, pradėjus kelionę link materijos, per kelis etapus – (chochma, bina, tiferet) , palaipsniui pradeda reikštis atskirtumas, taip atsiranda individualios sielos. Paskutiniame lygmenyje – „malchut“ randasi fiziniai pasauliai, tokie, kaip mūsų. Tokiame grubios materijos „poligone“, kur viskas atskira ir unikalu, veikiamos aplinkos, jaunos, nesavarankiškos sielos, per daugelį įsikūnijimų, praeidamos įvairias gyvybės formas, vis labiau prisitaiko prie fizinio pasaulio. Tai ir yra involiucija, judėjimas į materiją. Šitame etape, su kiekvienu įsikūnijimu, vis daugiau įgaunama individualumo, savarankiškumo, užsiauginamos savos „šaknys“, savas „stuburas“.
Involiucijos pabaiga
Šį etapą individuali siela prieina turėdama žmogaus pavidalą. Involiucijos pabaiga reiškia evoliucijos pradžią. Protas, kuriuo žmogus išsiskiria iš savo „jaunesniųjų brolių“, suteikia galimybę ne tik pasiekti maksimalų individualumą, bet ir pakeisti vertybinę orientaciją iš materializmo į dvasingumą.
Anksčiau ar vėliau, net būdamas didžiausiu egoistu ir savanaudžiu, žmogus imantis, pajaus nepatogumą, gėdą, savo menkumą prieš tą, kuris duoda. Duoti yra dieviška. Duodama iš stiprybės, iš pertekliaus. Kodėl imti pasidaro nepatogu? Tam trukdo užsiaugintas orumas.
Sakoma: „Duoti – palaimingiau“. Palaimingiau todėl, kad duodant, galvojama apie kitus, o imant – tik apie save. Pirmuoju atveju plečiasi sąmonė. Iš to ir laimės pojūtis. Tuo labiau, jeigu apie tuos, kuriems duosi galvojama su užuojauta ar meile.
Ši riba, kada žmogus imdamas pradeda jaustis nepatogiai, o duodamas priešingai – patyria pakylėjimą, kabalistų vadinama „cimcum-alef“. Nuo jos prasideda pakilimas, evoliucija. Iki šios ribos žmogaus dar nėra, yra tik „padaras“ – „dvikojis padaras“.
„Turiu dvi kojas, o ypač – dešinę“. Ši frazė iš Vytauto Kernagio dainuškos ne tik šmaikšti.
Turime ne tik kūnus. Esame, kaip lazda su dviem galais. Kuris „galas“ storesnis, ką` turime „ypač“? Materija ar dvasia? Kam suteikiame prioritetą? Involiucija ar evoliucija? Kuriam sielų srautui priklausau aš?
Atsakymai į šiuos klausimus nulemia ir visuomenės būseną. Pakilime ji ar nuosmukyje.
Savaime kyla klausimas, kokia gi tokių „kelionių“ prasmė? Iš pradžių į materiją, paskiau atgal į dvasią. Matyt tame, kad į „Tėvo namus“ sugrįžtama jau savistoviu dvasiniu vienetu..
Ar čia iš delfio „Sekmadienio evangelijos“?
HENRIKAS SENKEVIČIUS “GUO VADIS” – “Pirmasis Nobelio premijos laureatas lenkų literatūroje”. . . Beja, “GUO VADIS” knygoje pagrindinė heroje yra ne lenkaitė, bet LIETUVAITĖ!
Mat, veiksmas vyko dar erų sandūroje – prieš 2000 metų!? Lenkija gi, pagal tų pačių lenkų CHRONOLOGIJA, gimė tiktai 1050 metais.! LIETUVAI gi, anot MACHATMOS GANDŽIO ir kitų šaltinių, YRA PER 50 000 metų! GARBĖ LIETUVAI IR SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!! O ką daryti su SENKEVIČIAUS “LIETUVAITĘ” – te sprendžia istorikai!!!
GUO VADI? – KUR EINI? LIETUVA?!
IŠTIKRŪJŲ! – LIETUVA! – KUR TU EINI?! MACHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ už INDŲI O TAI REIŠKIA KAD LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ BET KURIĄ EUROPOS VALSTYBĖS KALBĄ!!!
O štai baltų genialusis filosofas EMANUĖLIS KANTAS , dar prieš 200 metų buvo pareiškęs – LIETUVIŲ KALBA BŪTINA IŠSAUGOTI ATEINANČIOMS KARTOMS NES JI TURI RAKTĄ, KURIS AINIAMS PADĖS PAŽINTI – DABARTĮ ir ATEITĮ!
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PAGALIAU YRA ĮMINTA per 500 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ – ( indų, majų, inkų, graikų, japonų, Egipto, kinų, ir kitų) šaltinius, .kurių dėka yra ATRASTI – TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI!
DAR DAUGIAU – ŠIŲ ATRADIMŲ DĖKA – ĮMINTA – KAS ir KODĖL VYKO? KAS IR KODĖL VYKSTA? KAS IR KODĖL VYKS ATEITYJE?!!! TAČIAU nei ALKUI, NEI LIETUVOS MOKSLININKAMS ŠIŲ ATRADIMŲ NEREIKIA?!?!? KUR EINA ALKAS IR LIETUVA?Ą?Ą?