Penktadienis, 23 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje)

Vytautas Baltrūnas, www.alkas.lt
2020 08 30 08:00
79
V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje)

P. Cvirkos paminklas Vilniuje | V. Baltrūno nuotr.

P. Cvirkos paminklas Vilniuje | V. Baltrūno nuotr.
P. Cvirkos paminklas Vilniuje | V. Baltrūno nuotr.

Neseniai žiniasklaidoje šmėstelėjo mintis, kad neverta nuversti P. Cvirkos paminklą Vilniuje, gal užtektų tik jo skulptūrą nukelti nuo postamento ir pastatyti šalia. Ši mintis verta dėmesio, ypač girdint (ir skaitant) aršių nuvertimo entuziastų bei ašarojančių paminklo išsaugojimo šalininkų pasisakymus.

Iš vienos pusės, tai būtų didele dalimi išsaugotas žymaus skulptoriaus Juozo Mikėno (architektas Ignas Laurušas) kūrybinis darbas (1959), skirtas talentingo rašytojo įamžinimui, iš kitos pusės, gan taiklus, gal ir ironiškas, buvusio iškilaus sovietinio kolaboranto, su bendraminčiais Lietuvai atnešusio Stalino saulę iš Maskvos, „nužeminimas“ iki postamento. Ant pastarojo, žinoma, tiktų ir lentelė su komentaru.

Bandymas rašytojo P. Cvirkos skulptūrą „pastatyti“ šalia postamento | V. Baltrūno nuotr.
Bandymas rašytojo P. Cvirkos skulptūrą „pastatyti“ šalia postamento | V. Baltrūno nuotr.

Alkas.lt skaitytojas atsiuntė paminklo P. Cvirkai šiandieninę fotonuotrauką ir savo bandymą rašytojo skulptūrą „pastatyti“ šalia postamento. Reikia manyti, kad šviesios atminties skulptorius dėl to per daug nesisielotų.

Nukeltas P. Cvirka | V. Baltrūno nuotr.
Nukeltas P. Cvirka | V. Baltrūno nuotr.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.P.Virbickaitė. Paminklas feminizmui ir Boleslovas Balzukevičius
  2. P. Cvirka įrašytas į „balvonų“ sąrašą
  3. Kas dedasi su Vilniaus viešosiomis erdvėmis?

ALKO TURINYS

Pastabos 79

  1. stasys says:
    8 mėn. ago

    aha dar vienas coloborantu anukų bandymas išsisukti nuo prievolės baigti desovietizuoti Lietuvos miestu viešasias erdvęs nuo sovietinio paveldo . O kuo blogai nukelti P.Cvirka nuo postamento ir komandiruoti jį į gimtine ? Kaip suprantu Vilniaus meras galės atiduoti ir tą garbinga postamenta ir tuos senus užrašus palikti , kaip pasoga išleidžiant ana į užtarnuatą poilsį .Lietuva demokrationė valstybė , bet ji neprivalo paisyti grupelės išsipusčiusios savivertės menininku nuomonės .Beje klausimas autoriui : o ka tamsta tada pasakis kitiems žimiems skulptoriams kuriu darbai prikomandiruoti Gruto parko adresu ? Ar ju ‘darbai’ , mažiau vertintgi žiurint iš istorinės perspektyvos ?

    Atsakyti
  2. > V.Baltrūnui says:
    8 mėn. ago

    Pusėtini sprendimai visada yra niekam tikę.Žinotina,kad kuo gabesnis rašytojas /veikėjas/,tuo didesnė jo atsakomybė prieš savo tautą ir valstybę.Nūdienos Lietuvos rašytojai,intelektualai,politikai daugeliu atveju politiškai ir morališkai yra pasimetę ir nesugeba atsikratyti tautos ir valstybės išdavikų.Tad, P.Cvirkos ir kitų nenaudėlių paminklus,atminimo ženklus neatideliojant būtina civilizuotu būdu pašalinti iš viešosios erdvės.Tai įvykdyti yra garbingos ir orios Tautos ir Valstybės šventa pareiga.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      8 mėn. ago

      Nesu įsitikinęs, kad P.Cvirka tada manė esąs tautos išdavikas… Tai labai subtilus klausimas! Beje, Šventame Rašte parašyta: “Neteiskite ir nebūsite teisiami”, “Kas yra be nuodėmės, tegul pirmas meta į mane akmenį”… Taigi… 😇

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        8 mėn. ago

        Domiesi arabų šalių pasakomis ir padavimais? Įdomu juk: palmės, kurpanugariai, Palestina, Egiptas… Egzotika!

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          8 mėn. ago

          Nežinojau, kad Šventą Raštą rašė arabai… Siūlau užpatentuoti šitą atradimą! 🤗

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            8 mėn. ago

            Senasis Testamentas (hebr.Tanach) – žydų biblinių knygų rinkinys, iš esmės apimantis Tanachą. Su Naujuoju Testamentu sudaro krikščionių Šventąjį Raštą. Jame atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Tanachas parašytas hebrajų ir aramėjų (arabų) kalbomis.

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            “aramėjų (arabų) kalbomis” (?!) 🙉 Neklaidink, Tamsta, skaitytojų!!! Aramėjų kalba niekada nebuvo arabų kalba!!!!! 🤯

          • Pajūrietis says:
            8 mėn. ago

            Tada tai viena iš semitų kalbų, kurioms priklauso ir arabų kalba.

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Žydų, aramėjų ir arabų kalbos priklauso semitų-chamitų kalbų grupei. Jos yra giminingos, bet nepanašios ir tą reikėtų skirti. Artimesnis mums pavyzdys: serbų ir kroatų kalbos yra ir giminingos, ir panašios, o, pvz., serbų ir rusų kalbos – giminingos, bet nepanašios. Dar artimesnis mums pavyzdys: lietuvių ir latvių kalbos. Giminingos? Taip. Panašios? Nepasakyčiau. Lietuvis, kuris nesimokė latvių kalbos, vargu ar gerai supras, ką šneka latvis (prašom – ludzu, ačiū – paldiez, gerai – labi, atleiskite – atvainojat, duktė – meitinia, kungs – ponas, macietais – kunigas, parduotuvė/krautuvė – veikals, man reikia – es gribu, kur tu teci? – kur tu bėgi? ir t.t.).

  3. daDad says:
    8 mėn. ago

    Ot protelis žmonių – Lietuvos valstybės išdaviko vieta – šali lauko tualeto.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 mėn. ago

      Nuo kada ponui Š. išdavystės nepatiko? 🙂 🙂
      O kada jam nepatiko erdvės, kurias galima paversti naujo pelningo NT objektu? Tik reikia ,,trukdžius” pašalinti, ir, jei įmanoma, tai kaip nors įteisinti komisijų nuomonėmis…
      Iš kiek narių sudaromos komisijos? Kiek kainuoja 1 nario kompetentinga nuomonė? Kiek tokių komisijų jau įvyko? Ar komisijoje yra senbuvių?
      Būčiau UŽ PC nukėlimą SU SĄLYGA – SKVERO nė vienu lapeliu, nė viena žolele, ne 1 kv. cm NESUMAŽĖS!!! Be jokių ,,o bet tačiau” ir pasakų, jog skvero žaluma komunizmo kvapu atsiduoda!!!

      Dėl skulptūrų –
      Mano nuomonė dar nuo Lenino ir Žaliojo tilto skulptūrų ta pati –
      mums reikia VILNIAUS ISTORIJOS PARKO,
      – kur būtų suvežtos bei sustatytos ir gerosios, ir piktosios jo dvasios (skulptūros);
      – kur dvasios naktimis iš Kitapus jau iš laiko perspektyvos pamatytų, ką Tautai, valstybei kainavo jų darbai, save pačius ir tuometes savo ambicijas, jų teisingumą įvertintų;
      – kur būtų vedami moksleiviai, savi ir svetimi turistai, ir išgirstų ją – žaizdoto Vilniaus istoriją.
      Tačiau to NEI ZUOKUI, NEI ŠIMAŠIUI nereikėjo ir nereiks.
      Jie tik SKUBĖJO nepavėluoti, kažkur SLAPČIOMIS nudanginti viską, kas Vilniaus praeitį liudijo – pradedant Pylimo ir kt. Senamiesčio gatvių ir gatvelių grindinio akmenimis, baigiant skulptūromis, senos architektūros pastatais ir jų puošybos elementais, brandžiais medžiais, skverais ir iki Zuoko dar BUVUSIA NEPAKARTOJAMA ir NEĮKAINOJAMA Vilniaus senosios architektūros panorama, darniai įsiliejusią į jį supusias kalvas, į žaliąjį kraštovaizdį.

      Atsakyti
      • Stebėtojas says:
        8 mėn. ago

        Manau, kad reikėtų ir nuo Katedros stogo nukelti tas “prorusiškas” skulptūras! Ne? 🤔

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          8 mėn. ago

          Manau, jog nereikia sukčiauti – mesti lauk skulptūrą, argumentuojant, jog tą, kam trukdė Škirpos alėja, Lietuvos vėliava moters rankoje, bet koks Laisvės kovotojų atminimas, piktina Cvirkos išdavystė… Nors tikroji priežastis – plotas miesto centre naujai statybai (o kai kam atlygis už posėdį bei kompetentingą nuosprendį)… Nereikia dangstantis kova su sovietmečio palikimu gudrauti, pasisavinti tą palikimą (žinant, jog skulptūrų kaina ateityje kils?). Brandenburgo vartai liko, kur stovėję, kad ir kaip keitėsi valdovai bei santvarkos. Skulptūros – laiko ženklai, primenantys mums tai, kas buvo. Vedžiodami anūkus po miestą, galime jiems pasakoti, o skulptūros padėtų jiems įsiminti išgirstas istorijas. Jeigu visgi nusprendžiama jas patraukti nuo žmonių akių, tada ne naikinti, ne gudručiui jas pasisavinti, o vis tiek panaudoti jas žmonių, miesto ir valstybės istorijai įamžinti – atminties parke-muziejuje. Tegu gyvena ten, kaip gyvi būdami gyveno – iš vienos pusės tokie, kaip mūsų partizanai, kaip sesuo Nijolė Sadūnaitė ir kiti Tiesai pasišventę Tautos šviesuoliai, iš kitos – partijos sekretoriai, dušanskiai, NKVD tardytojai, karjeristai…

          Atsakyti
  4. Getas says:
    8 mėn. ago

    Jei iškelti paminklą į P. Cvirkos gimtinę, tai svarbu kam pastatyti šioje vgražioje vietoje paminklą.
    Siūlyčiau pulkininkui ir diplomatui, birželio sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai. O galima būtų ir kitiems sukilimo įžymiems vadams gen. Vėtrai, Bikuličiui ir kt. Būtinai reikia išrunkti Lietuvai nusipelniusius ir čia statyti, nes yra gandų, kad nori šioje vietoje statyti stiklines būdas – namus. Kviečiu siūlyti.

    Atsakyti
    • Senis says:
      8 mėn. ago

      Ko gero, tai ne gandai. Panašu, kad šią aikštę (ir tam skirti nemaži pinigai neva situacijos “aptarimui”) numatoma paversti didele statybų aikštele, kurioje gali ir nelikti vietos bet kokiam paminklui, net ir tam “išdykėliui” P.C.

      Atsakyti
  5. albertas says:
    8 mėn. ago

    Pritariu straipsnio autoriui. Pastatyti P.C. šalia postamento. o ant postamento išsamią charakteristiką. Kol ginčysimės, į gimtinę ar į Gruto parką, lietuviškieji lukašenkos ras būdą, kaip palikti, nieko nekeitus.

    Atsakyti
    • stasys says:
      8 mėn. ago

      albertai > na neprotingai siūlote . Kam bausti mirusį žmogų už jo poelgius kai Jis pats apsiginti negali ? Nors P.Cvirka ir buvo coloborantu tarnas .. bet Jo poelgiai aiškiai turėjo įsitykinimus kuriais žmogus vadovavosi tuo metu taip elgdamasis . Negalima nuolaidžiauti moralėje , reikia iš viešu vietu galutinai patraukti ‘įdolus sovietinius’ ir leisti jiems grįžti į gimtine tik jau rašytojais .

      Atsakyti
      • Stebėtojas says:
        8 mėn. ago

        👍

        Atsakyti
  6. Antanas says:
    8 mėn. ago

    Manau, puikus sumanymas – būtų labai puiki proga gidams paaiškinti žmonėms apie rašytojo susidvejinimą, nesunaikinant skulptoriaus kūrinio.

    Atsakyti
  7. Stebėtojas says:
    8 mėn. ago

    Kai katinas neturi ko veikti, tai laižo savo konkolus… O mes? Ar nepatrūksime bekilnodami tuos paminklus?

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    8 mėn. ago

    Manyčiau, kad būtų galimas ir kiek išplėstesnis sprendinys – šalia postamento iš kitos pusės atitinkamo skulptūrinio stiliaus pastatyti ir Prezidento A.Smetonos skulptūrą.
    O ant postamento padaryti lenteles su komentarais:

    Paminklo A. Smetonai pusėje užrašant – Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1940 metais, neatlikęs valstybės vadovo pareigos ginti Lietuvos valstybės suverenumą nuo Sovietų okupacijos karine jėga, priėmė Sovietų okupacinį ultimatumą ir išvyko iš Lietuvos palikdamas ją likimo valiai.
    Paminklo P.Cvirkai pusėje užrašant – Talentingas, pripžintas Lietuvos rašytojas Petras Cvirka 1940 metais okupantui pasitelkus “liaudies valia” vyko į Maskvą “Stalino saulės” Lietuvai parvežti, t.y. kaip vienas iš Lietuvos atstovų atliko “jos pačios” prisijungimo į Sovietų Sąjungon procedūrą.

    Po šiais užrašais per vidurį atitinkamo dydžio raidėmis užrašant klausimą:

    K U R I S I Š J Ų I Š D A V I K I Š K E S N I S ?

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      8 mėn. ago

      O ką galėjo padaryti A.Smetona, jei ministeriai nusprendė nesipriešinti sovietams, kad tik Lietuvai nebūtų blogiau?… Pats, kažin, ar pultum su granatų ryšuliu po rusų tanku, jei tie pultu?! Labai abejoju…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        8 mėn. ago

        O kas ministrus ministrais pastatė, ar ne Smetona. Apskritai dar ir po 1939 m.spalio 10 d. sutarties susitvarkyti ministrus ir kariuomenę Prezidentui buvo laiko iki valiai. Tačiau Prezidentas savo pareigų tinkamai nevykdė ir 1940 metai jį užklupo priešintis nepasirengusį. Ar tai čia šalies Prezidentas!?… ,

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          8 mėn. ago

          Matau, kad pats labai tiktum būti prezidentu… Žinai viską, kaip turėtų būti… Gal pamėgink per kitus rinkimus į prezidentus iškelti savo kandidatūrą? Žiūrėk – pasiseks! Bet jei būdamas prezidentu “apsitapšnosi”, tauta tau neatleis – suės gyvą su visais š*dais! Pamąstyk apie tai. 🤗 Beje, valstybės prezidentas – tai ne Dievas ir jo galios dažnai būna labai apribotos. O dar reikia turėti omeny ir tarptautinę bei geografinę valstybės padėtį. Lietuvai tarptautinė ano meto padėtis buvo pasakiškai nepalanki, o geografinė padėtis – taip pat: nei kalnų kaip Kaukaze ar Afganistane, nei nepraeinamų pelkių ir tankių miškų kaip Suomijoje… Taigi.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Birželio 23-osios sukilėliai 1941 metais išvijo iš Lietuvos Sovietų valdžią ir atkūrė Smetonos be kovos prarastą Nepriklausomybę, partizanai po karo 10 metų kovojo su Sovietais dėl Nepriklausomybės neturėdami Lietuvoje nei Kaukazų, nei Afganistanų, nei Suomijų… Tarptautinė padėtis buvo dar labiau nepalanki, bet – nevertas laisvės tas, kas negina jos…

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Šiek tiek nukrypom nuo temos. Ne? 🤔 Nuo kolaboranto P.Cvirkos netikėtai peršokome prie prezidento A.Smetonos ir Birželio 23-ios sukilimo… 😲

        • Arūnas says:
          8 mėn. ago

          Čia kalbama apie P. Cvirkos paminklą, bet jeigu prisimintas ir A. Smetona, tai keletas žodžių ir apie jį.
          Apie valdžią, kaip apie viršininkus galima pasakyti, kad yra tokie: padeda, nepadeda, bet netrukdo ar trukdo veiklai. Todėl pažiūrėjus į 20 metų Nepriklausomos Lietuvos ir tame laike 13 metų A. Smetonos prezidentavimo laikotarpį net priešai pastebi, kad Lietuvoje įvyko dideli pokyčiai. Sakytum stebuklas, kada iš imperijos provincijos ir dar karų nuniokotos, susikūrė Lietuvos Valstybė. Niekas negali tvirtinti, kad prezidentas A. Smetona nesudarė sąlygų tokiam virsmui. Klaidų būta, ir mano požiūriu didžiausia klaida (kiti ras kitą)- primtas 1938.03.19 Lenkijos ultimatumas dėl diplomatinių santykių (1938.03.25 Vokietijos ar 1939.03.20 TSRS reikalavimai ir vėlesni jų ultimatuma sekė po nuolaidos Lenkiai, kad ji nepradėtų karo). O 1940.06.15 nuo 2 iki 7 val.nakties prezidentūroje vyko paskutinis vyriausybės posėdis, dalyvaujant naujajam (nuo 04.22) kariuomenės vadui gen. V. Vitkauskui ir 1935- 40 buvusiam- gen. S. Raštikiui. A. Smetona buvo už pasipriešinimą. Vadų ir daugumos ministrų nuomone, su 30 tūkst. kariškių neįmanoma pasipriešinti (nors Valstybės gynybos taryba gegužę buvo nusprendusi agresijai priešintis ginklu). A. Smetona apsisprendė: ,,Aš nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą”, todėl pagal Konstituciją valdžią perdavė ministrui pirmininkui A.Merkiui: ,,Man sunegalavus, prašau Tamstą pavaduoti mane Respublikos Prezidento pareigose”, bet neatsistatydino. Puikus ėjimas. Gaila, kad išvykęs nesudarė egzilinės vyriausybės. Pateikiami pavydžiai, kad reikėjo priešintis, kaip tai darė Suomija, ir dėl to smerkiamas A. Smetona. Gal būt, bet to nedarė nei Latvija, nei Estija, net Čekoslovakija…
          Prezidentą E.Hachą 1939.03.12 Hitleris iškvietė į Berlyną. Jam atvykus 03.15 1:30 nakties, geležinkelio stotyje Čekoslovakijos pasiuntinys pranešė, kad vokiečių daliniai peržengė sieną ir juda į Prahą. Hitleris vietoj karo pasiūlė šaliai autonomiją Reiche, Geringui tarus: ”būtų labai nemalonu bombarduodi nuostabų miestą- Prahą”, Hacha nutarė nesipriešinti, ir 04:30 tai paskelbė susisiekęs su Praha. Čekai jo nepasmerkė…
          Lengva teisti nebuvus tame kailyje

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            8 mėn. ago

            + + +

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            👍

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Tik nesipriešinimas vokiečiams dėl Klaipėdos lygintinas su čekų nesipriešinimu. Lietuviai taip pat Smetonos dėl to nesmerkia. Tačiau priešinimuisi Sovietams pavyzdžiu Lietuvai yra Suomija ir čia nuo pasmerkimo, kad jiems, taip pat ir Lenkijai 1938 metų ultimatumo atveju ne buvo pasipriešinta, Smetonai neišsisukti.
            Apskritai 1938 m. ultimatumo priėmimas, Vilniaus nevadavimas, kiti 1939 m. rugsėjo Smetonos kaip Prezidento veiksmai Lenkijos atžvilgiu rodytų galimą jo valdomos Lietuvos valstybės vasalystę Lenkijai.
            Beje, galima matyti ir kad tai, kas buvo pradėta, Smetonai valdant, 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos sutartimi su Sovietais: “Vilnius mūsų, o mes rusų”…, buvo Cvirkos su kitais užbaigta 1940 metais, jiems suprantant tai kaip 1939 metų spalio 10 d. sutarties valios vykdymą.
            Taigi gal ir Cvirką “lengva teisti nebuvus tame kailyje”…

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Neteisinam Cvirkos, neteisinkim ir Smetonos…

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Išgerk valerijono ir eik miegoti, Didysis Politike! Aiškiai pervargai…

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Veikiau, kad vis “bestebint” pačiam akys anka…

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Na, dar pradėk spjaudytis, trypti kojomis ir liepk eiti į savo smėlio dėžę… 😂

          • Arūnas says:
            8 mėn. ago

            mes turim įvykių virtinę, įvykių, kurie yra neginčijami (nors yra jėgų, kurios mėgina juos klastoti- prirašyti tai, ko visai nebuvo ar ištrinti tai, kas tikrai buvo). O toliau, mielas Kažin, seka tų įvykių interpretacijos- tiek Jūsų, tiek mano ar kitų komentatorių.
            Kiekvienas toje įvykių virtinėje išskiriam tai, ką suvokiame svarbiausiais. Iš 13 metų A. Smetonos prezidentavimo laikotarpio aš labiausiai vertinu tai, kad tauta galėjo kurti tautinę Lietuvos valstybę su išaugusia inteligentija, menininkais (gaila, kad kai kuriems didžiausia vertybe nebuvo tautiškumas), ūkininkais, kad įvairių tautų piliečiai gražiai sugyveno, kad išaugo pramonė, miestai. Manau, kad daugelis tai pripažįsta. Buvo nesėkmių ir klaidų, ir man labiausiai užkliuvo minėto agresyvios Lenkijos ultimatumo priėmimas. Todėl prezidentas A. Smetona yra nešlovinamas, o turi būti pagerbiamas pastatant jam paminklą, taip įprasminant šį Lietuvos Valstybės etapą .

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            👍👏

          • Žemyna says:
            8 mėn. ago

            Iš Tėvo pasakojimų įstrigo visai kitokia verslininkų nuostata, jų asmeniškai prisiimama atsakomybė už valstybės auginimą – kai jo darbuotojui gimdavo kūdikis, darbdavys padidindavo algą, nes darbininko šeimos išlaidos padidėdavo. Tačiau tie verslininkai ne iš brandaus socializmo buvo kilę, jų tėvai ir seneliai nepriklausė ,,partiniam-ūkiniam aktyvui”, jų moralės pamatai visai kiti, negu buv. komunistų anūkų. …

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Mano senelis buvo baldžius, išlaikė savo 4 vaikus ir nedirbančią močiutę. Nebuvo turtuoliai, bet nebuvo ir ubagai… Tai kažką reiškia?… 🤔

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Atsiprašau, bet sakysiu tiesiai šviesiai, kad paties Smetonos prezidentavimo vertinimas man atrodo panašus į vergo dėkavonę ponui – ačiū, kad leido gyventi… Bet, juk jis ne Dievas ir gyvenimas vyko ne iš jo malonės. Tai, kas tarpukariu buvo pasiekta, yra Tautos nuopelnas. Gal kitam valdant būtų dar daugiau pasiekta, bet tai spėliojimas. Pvz, tada, tarkim, Lietuva nebūtų laikyta 19 metų su išplėšta širdimi – Vilniumi. Jis būtų atsiimtas. Bet žiūrim, ką turime. O kas, ar ne Smetona Tautai sakiusiai: “Mes be Vilniaus nenurimsim”, atkirsdavo, kad jis “už lietuvišką Lietuvą”. Kas reiškė, kad jis – už Lietuvą be Vilniaus… Tas sakytų, kad iš principo jis buvo prieš tai, kad Vilnius priklausytų Lietuvos valstybei. Taigi paminklas Vilniuje taptų – gryniausia Lenkijos padėka jam…
            Apskritai, kaip žinoma, tarpukariu Tautos gyvavimui pagrindą davė ne Smetonos perversmas, o žemės reforma, kuri buvo atlikta dar iki 1926 m. gruodžio perversmo, t.y. dar iki jo prezidentavimo. Šia prasme jis atėjo, kaip sakytume, “ant gatavo”…
            Pats Smetonos prezidentavimas nei valstybei, nei lietuvybei garbės neatnešė, taigi šiems Lietuvos įprasminimams jo paminklas nedera.
            Apskritai Lietuvos valstybė tarpukaryje įprasmintina daugeliu paminklų vietose, susijusiose su vykusiais įvykiais, pvz. Lietuvos pergalėms prieš Lenkiją mūšiuose prie Giedraičių, Širvintų, Bobriškių (prie Varėnos), prieš bolševikus prie Alytaus, Kėdainių. Dariaus ir Girėno žygdarbiui Kaune ir t.t. ir pan.
            Smetonai paminklas jau yra gimtinėje ir to visiškai pakanka.

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            O, psichiatrinėje ligoninėje pajungė Internetą!

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Tai matai, ten jums discipliną yra įvedę kaip reikalas…

          • Arūnas says:
            8 mėn. ago

            Ačiū Kažin, apsikeitėm nuomonėmis apie A. Smetoną: vienas pasakėm už ką jį vertinam, kitas- už ką nevertinam. Kadangi straipsnis skirtas P. Cvirkos paminklo klausimui, tai rašydami apie A. Smetoną per daug nuklydom į lankas. Pasitaiko…

    • LosAngeles says:
      8 mėn. ago

      oi, tik nepatruk besipusdamas tamstele. kazkuo Smetona uzkliuvo, tokio buko nekentimo priezastis jums paciam aiski? dristu abejoti…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        8 mėn. ago

        Čia ne nekentimas, o rodymas ko jis vertas…

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          8 mėn. ago

          Neteiskite ir nebūsite teisiami! 😇

          Atsakyti
          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Nemeluokime sau ir būsime stipresni…

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            O ar galima meluoti sau? Ar čia ne diagnozė? 🤕

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Gal visgi paprasčiau, tai – žmogaus būdas…

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Nusipirk psichiatrijos vadovėlį! 🤗

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Tai, kad šiais laikais tų vadovėlininkų ir taip ant kiekvieno kampo – pilni portalai…

        • LosAngeles says:
          8 mėn. ago

          matote, abejoniu kad pats nesuprantate kodel taip kalbate neturejau ir neturiu. nepanasu jus esant troli tad kas belieka… tik neismanymas ir pagieza is visu jusu komentaru apie Smetona sklinda. ai, teisingai, yra Lietuvoje dar viena beda anot jusu: Kaunas. Vat nebutu to miestelio ant Lietuvos, suklestetu salele, dangus butu zydresnis, zolele zalesne… ajajai, kagi daryti, kur issigelbejimas, ajajai.

          Atsakyti
          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            🤣

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Kai argumentai neįkandami, tai tik “pakudakyti” pačiam ir belieka…

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            🤯

          • LosAngeles says:
            8 mėn. ago

            negaliu pavadinti jus turincius ‘visteles’ smegenis. kartais pakankamai idomiai ir argumentuotai parasote, bet tik ne apie Smetona ir Kauna… cia tik neismanymas ir pagieza… apgailetina.
            o argumentais vadinti ‘tapciano didvyrio’ pafantazavimus apie ‘paraka musio lauke’ negaliu. neabejotinai padetis buvo itemta, kurios tokie ‘didziavyriai’ akivaizdu ivertinti nesugeba, belieka tik pilnomis neapykantos akimis ‘pakudakyti’ apie padeti, kurioje pats niekada nebuvo… bet viska zino… labai ‘argumentuotas’ poziuris.

          • Kažin says:
            8 mėn. ago

            Kaip ką derėtų vertinti, išvadinti – paties problema, spręskite, jeigu dar lietuviškos (ne smetoniško – kauniško palikimo) nuovokos turite…
            Bet, matyt, kad jos nelabai esą, jeigu istoriniais faktais, jų logika grindžiamų argumentų neskiriama nuo Smetonos “uodegą išsuknėjančios” beletristikos…

  9. Mindaugas says:
    8 mėn. ago

    Petras Cvirka – mūsų literatūros klasikas. Juozas Mikėnas – didis skulptūros meistras.Paminklo nereikėtų liesti. Tik jeigu laimėtų mūsų laikų “politrukai” ir būtų nuspręsta būtinai nubausti P. Cvirką už jo politines pažiūras (!), siūlomas sprendimas tikrai vertas dėmesio. Tai geriau, negu paminklo perkėlimas į Grūto parką.

    Atsakyti
    • stasys says:
      8 mėn. ago

      o ka Tamsta siūlo daryti su tais paminklais kurie jau ilsysį Gruto parke ? ar jie kurti mažiau reikšmingų skulptorių ? Galu gale tas pats Leninas , kuo Jis nusikalto asmeniškai Lietuvai ? Likimą pabandyti dar atitolinti galima , bet tai tik laiko klausimas .

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        8 mėn. ago

        leninas „nusikalto asmeniškai“ tik krupskajai, būdamas jai neištikimas??? Ir viskas??? Nei leninas, nei stalinas, nei hitleris Lietuvai asmeniškai nenusikalto???

        Atsakyti
        • Stebėtojas says:
          8 mėn. ago

          Ką reiškia asmeniškai? Jie buvo ideologijų atstovai-lyderiai, bet asmeniškai nė vienas jų nenužudė nė vieno lietuvio! Mus naikino bolševikinė ir nacionalsocialistinė sistemos ir tai reikia skirti. 🤗

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            8 mėn. ago

            Sistema be vadovų ir vykdytojų? Tiesiog sistema? Niekas nekaltas, kalta sistema? Tai ir vykdytojai nekalti? Kalti. O kas jiems vadovavo kalti? Kalti. Dar kaltesni. Daug kartų kaltesni. Nes davė tiesioginius nurodymus. Įsakydavo. Asmeniškai kalti.

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Tamstai bažnyčioje pamokslus sakyti… O pats kartais nesi kunigas? 😇

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            P.S. Tarp kitko, Stalinas dažniausiai įsakymų raštu neduodavo. Taip pat ir Hitleris labai dažnai apsieidavo be raštiškų įsakymų… Tai kaip tada? Gal, sakau, baikime pilstyti iš tuščio į kiaurą? Juk nesame filosofų simpoziume! Tiesa? 🤗

          • Pajūrietis says:
            8 mėn. ago

            Oi, ne, ne, ne…

          • Pajūrietis says:
            8 mėn. ago

            Paaiškinimas: ne, ne, ne – tai ne joks ten kunigas, popas, rabinas ir pan. Visiškai priešingai.

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            Partinis sekretorius? 🤗

          • Pajūrietis says:
            8 mėn. ago

            Visą ilgą gyvenimą nepriklausiau jokiai gaujai.

          • Žemyna says:
            8 mėn. ago

            Na, taip, ,,delo” būna ,,carskoje” ir ,,ne carskoje”, ,,Ne carskoje” darbus atlieka PRIVALOMOSIOS karo tarnybos vaikinukai, net negalintys atsisakyti, nes bus apkaltinti tėvynės išdavyste ir gal net nužudyti. Ne ,,carskoje delo” ir Minske gulinčius žmones spardyti. (O jei, neduok, Dieve, kas nors atgal smogtų – geriau tegu kareivukas tai patiria).
            Čia išvardinto lygio ,,intelektualai”, sukūrę tokias sistemas, žinoma, netepė savo rankų – juk tai ,,ne carskoje delo”. Jie maloningai patikėdavo kitiems jas susitepti. Vadų laimei, nemaža dalis tų kitų netgi tapdavo bendraminčiai! O tada negali vien vado kaltinti – jis turi su kuo pasidalinti atsakomybę 🙂
            Kiti, pagal statusą patys negalėję kariams ar spec. pajėgoms oficialiai kruvinų užduočių skirti, galėdavo kilerių pasisamdyti. Jų rankos irgi ,,švarios” likdavo – juk ,,ne jie” žudė. Ypač, jei dar kitą pasamdydavo, kad jis nužudytų pirmąjį, nes jis užsakovo veidą matė… (Kažin, tie, kas ,,įvykdė užsakymą” dėl Pociūno, – ar liko gyvi? – Ir kas šioje istorijoje kaltesnis – kas įvykdė, ar kas ,,jį užsakė”)

          • Stebėtojas says:
            8 mėn. ago

            O P.Cvirka čia, kaip sakoma, prie ko?! 🤗

          • Žemyna says:
            8 mėn. ago

            Buvo komentaras apie politinių gaujų vadų asmeninę (ne)atsakomybę

  10. Socialistas says:
    8 mėn. ago

    Na taip nuverskite Cvirką ir pastatyite paminklą Kakei Makei – laisvos Lietuvos vaikų literatūros “šedevras”.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      8 mėn. ago

      🤣🤣🤣

      Atsakyti
  11. T0mas J. says:
    8 mėn. ago

    Susitaikykim su istorija, pavadinkim viską tikraisiais vardais ir nuverskim paminklą okupantų padIaižiui TSKPistui Cvirkai. Geras Cvirka – palaidotas Cvirka. Užkaskim jo paminklą šalia Brazausko lavono. Tai bendrapartiečiai, tautos išdavikai, tarnavę priešui okupantui.

    Atsakyti
  12. Bartas says:
    8 mėn. ago

    Aš balsuoju už – Cvirkų Petruką, namo . Gimtinėn, tai ne siberijon ir ne Grūtan . Klangiuose , sodelyje , prie senos trobelės , kokia ramybė. Atvažiuotų “raudonieji ” , pasidžiaugtų, apsiašaruotų, ” kvietkų “padėtų. Vietiniai verslinykai kioską pastatytų. Ledų , limonado – prašau. Na ar ne ūkišką sprendimą siūlau.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      8 mėn. ago

      Tamstos žodžius – Dievui į ausį!!! 😇

      Atsakyti
  13. stasys says:
    8 mėn. ago

    Pataisysiu ..G.Nausėdai į ausį ir kad koja gerai trepeteltu . Aš neprieštaraučiau ir tam jog ten atidarytų P.Cvirkos nedidelį muzieju atminčiai lavinti . Juk reikia kažkaip mirusį išlaisvinti iš tu sovietiniu simboliu ir vėl paversti į žmogu -rašytoją .

    Atsakyti
    • Bartas says:
      8 mėn. ago

      Stasy, Klangiuose muziejukas yra. Negi koks nenaudėlis jį sudegino. Buvau jame .Gal 15 metų atgal.

      Atsakyti
  14. Atviras pokalbis says:
    8 mėn. ago

    tema
    Ką daryti su Cvirkos ir kitais paminklais?
    – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/ka-daryti-su-cvirkos-ir-kitais-paminklais?video=1

    Atsakyti
    • Kažin says:
      8 mėn. ago

      Gal paminklą istoriškai tiktų kelti į Kauną, juk, kaip bežiūrėtum, tai Smetonos vykdytos Vilniaus neatsiėmimo politikos produktas…

      Atsakyti

Komentuoti: LosAngeles Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje)

V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

2021 04 09
R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

2021 03 23
Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Skulptoriui Antanui Mončiui –100

2021 02 17
L. Purlienė. Apie Zuzaną Pranaitytę ir bendravimą su vyresniaisiais

L. Purlienė. Apie Zuzaną Pranaitytę ir bendravimą su vyresniaisiais

2020 08 27
Vilniuje atidaryta Baltijos šalių simbolizmo dailei skirta paroda

Vilniuje atidaryta Baltijos šalių simbolizmo dailei skirta paroda

2020 07 28
Virš žiūrovų galvų kabančios skulptūros Europos parke „mėgdžioja“ lankytojus

Virš žiūrovų galvų kabančios skulptūros Europos parke „mėgdžioja“ lankytojus

2020 07 17
„Kuriu Vilnių“ projektas įamžino LDK laikų sostinę

„Kuriu Vilnių“ projektas įamžino LDK laikų sostinę

2020 03 20
Eduardo Balsio skveras | vilnius.lt nuotr.

E. Balsio skvero pertvarkos projektas laukia visuomenės vertinimų

2020 02 13
Vilniaus paveikslų galerijoje paroda apie kunigaikščius Oginskius

Vilniaus paveikslų galerijoje paroda apie kunigaikščius Oginskius

2020 01 30
M. L. Rėzos apdovanojimas bus įteiktas prof. R. Lesterovič

M. L. Rėzos apdovanojimas bus įteiktas prof. R. Lesterovič

2020 01 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Švietimas | emokykla.lt nuotr.
Lietuvoje

Ateityje švietimas turi būti suprastas ne kaip paslauga, o kaip sąveika (video)

2021 04 23
„Eglėje žalčių karalienėje“ atrastas pirmasis neapykantos nusikaltimas
Kalba

„Eglėje žalčių karalienėje“ atrastas pirmasis neapykantos nusikaltimas

2021 04 23
Apie miškuose vykdomus darbus praneš įspėjamieji stovai
Gamta ir ekologija

Apie miškuose vykdomus darbus praneš įspėjamieji stovai

2021 04 23
Stintapūkis Nidoje – ar stintas gaudysime ant ledo?
Etninė kultūra

EKGT susirūpino tradicinės žvejybos Kuršių mariose likimu

2021 04 23
Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?
Istorija

Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?

2021 04 23
Gydytojas atvirai: kaip atkurti dantis be skausmo, vos per kelis priėmimus?
Gamta ir žmogus

Gydytojas atvirai: kaip atkurti dantis be skausmo, vos per kelis priėmimus?

2021 04 23
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt
Lietuvoje

Kelininkai kauniečiams ruošia neeilinį išbandymą

2021 04 22
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Pastatų atnaujinimu užsiims naujas centras

2021 04 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Algimantas Končius apie M. Kundrotas. Blogis
  • Žemyna apie „Eglėje žalčių karalienėje“ atrastas pirmasis neapykantos nusikaltimas
  • Nušvitimas? apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Renkamės: apie Kaip atpažinti kokybišką vertimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ateityje švietimas turi būti suprastas ne kaip paslauga, o kaip sąveika (video)
  • Kaip atpažinti kokybišką vertimą?
  • „Eglėje žalčių karalienėje“ atrastas pirmasis neapykantos nusikaltimas
  • Apie miškuose vykdomus darbus praneš įspėjamieji stovai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1091; komentarų: 21
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 553; komentarų: 11
  • Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją peržiūrėta: 527; komentarų: 33
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 392; komentarų: 19
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 381; komentarų: 20
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 310; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
5
V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje)

Vis dar tebesvarstinėjama kas buvo Petras Cvirka (1909-1947)? Reikia ar nereikia jam paminklo Vilniuje? O tereikia atsiversti seną spaudą, ten...

Skaityti toliau

R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 23
2
R. Grigas. Skulptoriaus Juozapo Jakšto asmenybė ir… Lietuva

Vasarą  gavau iš bičiulio žinią, kad Švenčionių rajone Jukiškių kaime stovi didžiulis įspūdingas bareljefas. Jame didelėmis raidėmis išskaptuotas mano monografijos...

Skaityti toliau

Skulptoriui Antanui Mončiui –100

by Kristina Aleknaitė
2021 02 17
0
Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Šie metai pažymėti didele garbingų sukakčių puokšte, kurią puošia ir skulptoriaus modernisto Antano Mončio gimimo metinių minėjimo žiedai: šių metų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Algimantas Končius apie M. Kundrotas. Blogis
  • Žemyna apie „Eglėje žalčių karalienėje“ atrastas pirmasis neapykantos nusikaltimas
  • Nušvitimas? apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Renkamės: apie Kaip atpažinti kokybišką vertimą?
  • mvasionis apie Dž. Kempbelas. Nei mokslas, nei religija
Kitas straipsnis
Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

J. Brazauskas. Kaip sovietmečiu buvo juodinama lietuvių emigracija?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai