Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Leipalingio dvaro slėpiniai ir jotvingių dvasios dvelksmas

www.alkas.lt
2020-08-18 07:00:34
0
Leipalingio dvaro slėpiniai ir jotvingių dvasios dvelksmas

Broliai Bazarai ir Guoda | Druskininkų kultūros centro nuotr.

Broliai Bazarai ir Guoda | Druskininkų kultūros centro nuotr.
Broliai Bazarai ir Guoda | Druskininkų kultūros centro nuotr.

Rugpjūčio 21-ąją, Druskininkų rajone, Leipalingio dvare, M. K. Čiurlionio 145-ųjų metinių proga vyks 2-jų dalių muzikos ir etiudų spektaklis „Vasaros naktis miške“ pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (toliau – Čiurlionis) simfoninę poemą „Miške“.

Atsidėkodamas už kūrėjo dovanas, Čiurlionio miestas šįmet suskambės aukščiausiomis natomis – menininko gerbėjų laukia visas ciklas jo 145-osioms gimimo metinėms skirtų ypatingų renginių, atskleisiančių vis naujas genijaus daugialypės kūrybos puses.

Muzikinės impresijos Druskininkų miške

„Kaskart, vaikščiodama po Dineikos parką, svajojau surengti koncertą parko scenoje. Šita vieta, kaip ir visas parkas, dvelkia tokia ramybe, grožiu ir paslaptimi. Be galo nudžiugau, jog mano idėją ir pasiūlymą priėmė Druskininkų kultūros centro darbuotojai. Kartu pradėjom svajoti ir taip atsirado neeilinis, ypatingas, fantastiškas, magiškas koncertas-spektaklis „Vasaros naktis miške“, – sako garsi pianistė, druskininkietė Guoda Gedvilaitė.

Naktinės klajonės po didįjį Druskininkų mišką, kosmoso begalybė, linguojančių pušų šnaresiai ir kitos neįtikėtinai subtilios gamtos apraiškų pajautos savitai transformavosi Čiurlionio kūryboje, lengvais potėpiais išsiliedamos drobėse, įsiliedamos į jo muziką ir įamžindamos tą akimirką kilusį įspūdį, gamtos gyvastį.

„Simboliška, kad Čiurlionio muzika skambės miške, lydima vėjyje linguojančių pušų ritmo, mėnesienos šešėlių kalbos, šviečiant Zodiako žvaigždynams – aplinkoje, kurią taip mylėjo menininkas,“ – renginio detalėmis dalinasi renginio režisierė, Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė. Anot jos, iš pirmo žvilgsnio tradiciniai kūriniai persipins su šiuolaikinėmis technologijomis, netradicinės erdvės pasirinkimu bei išskirtiniu apipavidalinimu: atskiras koncerto dalis sujungs vaidybiniai etiudai, atspindintys Čiurlionio vaikystę, smėlio piešinių improvizacijos, šiuolaikinio šokio choreografinės kompozicijos, o šviesos ir vaizdo režisierių kūryba sustiprins įspūdį, panardindama į neaprėpiamo menininko vaizduotės pasaulio pajautas.

Guoda Gedvilaitė | Druskininkų kultūros centro nuotr.
Guoda Gedvilaitė | Druskininkų kultūros centro nuotr.

Simfoninė poema – fortepijonu

Dvi simfoninės poemos – M. K. Čiurlionio „Miške“ ir Otorinio Respigio (Ottorino Respighi) „Romos pušys“ bus atliekamos neįprastai – fortepijonu keturiomis rankomis. Jas atliks du talentingi, ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir neįprastais, veiksmingais muzikiniais bandymais bei išskirtiniu jų atlikimu garsėjantys Lietuvos pianistai – pianistė Guoda Gedvilaitė-Golė (Göhle) ir akademinės bei džiazo muzikos virtuozas Motiejus Bazaras kartu su broliais Mykolu ir Benediktu.

Išradingi menininkai žiūrovams ruošia įdomią staigmeną – visą koncertą atliks neįprasta akustinių bei elektroninių instrumentų sudėtimi, o 2-oje dalyje skambėsiančio sudėtingos klasikinės muzikos bei nuotaikingo Antonio Vivaldi ciklo smuikui bei kameriniam orkestrui „Metų laikai“ džiazo aranžuotės, atliekamos G. Gedvilaitės ir Bazarų Trio suskambės ypatingai ir nepamirštamai.

Guodos Gedvilaitės muzikiniai ieškojimai

Guoda Gedvilaitė-Golė (Göhle) – daugelio tarptautinių varžytuvių, tarp jų ir M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų, laimėtoja, koncertavusi žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kartu su smuikininku V. Čepinskiu debiutavusi „Weill Recital Hall at Carnegie Hall“ Niujorke. Atlikėjos programos visuomet originalios ir naujos, o interpretacijos pilnos fantazijos ir laisvės. Pianistė mielai bando ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai ne tik žymūs klasikos muzikai, bet taip pat ir aktoriai, baleto artistai bei džiazo muzikantai.

 Guoda Gedvilaitė | Druskininkų kultūros centro nuotr.
Guoda Gedvilaitė | Druskininkų kultūros centro nuotr.

– Guoda, esate druskininkietė, pirmuosius muzikos žingsnius žengėte Druskininkų muzikos mokykloje, vėliau studijavote M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, 1995 m. tapote tarptautinio M. K. Čiurlionio varžytuvių nugalėtoja. Kada ir kaip įvyko pirmoji pažintis su šiuo genialiu kompozitoriumi?

– Man labai pasisekė, kad gimiau Druskininkuose, nes tai Čiurlionio miestas, kurio gatvelėmis vaikščiojo, su miškais ir ežerais bendravo, muziką kūrė ir tapė genialusis kompozitorius. Čia tvyro Čiurlionio dvasia. Lygiai po šimto metų gimiau aš, ir tai turbūt kažkaip magiškai persidavė mano meilei muzikai. O pirmuosius žingsnius žengiau kartu su savo abiem tėveliais, kai „rengdavau“ koncertinį ir kultūrinį gyvenimą Druskininkuose, po kiekvieno profesionalų koncertų lipdavau į sceną „parodyti“ savo gebėjimų. Muzikos mokslus Druskininkų muzikos mokykloje pradėjau nuo pirmos klasės su mokytoja O. Skairiene.

– Ar į Jūsų repertuarą dažnai įtraukiami M. K. Čiurlionio kūriniai?

– Savo repertuare turiu gerą dešimtį Čiurlionio preliudų, Fugą b-moll ir simfoninę poemą „Miške“ keturioms rankoms, viską labai mielai skambinu ir namie, ir koncertuose.

– Kaip Čiurlionio muziką priima klasikos mėgėjai užsienyje? Ar užsienio muzikantai noriai į savo programas įsitraukia Čiurlionio kūrinius?

– Manau, kad Čiurlionio melancholiškų spalvų muzika yra geriausiai suprantama mums, lietuviams. Mes ją geriausiai pajaučiame, nes žinome, koks buvo Čiurlionis, interpretuodami galime giliai prasiskverbti į kompozitoriaus vidinį pasaulį. Čiurlionio vardą, jo muziką ir dailę pasaulyje garsiname būtent mes – lietuvių atlikėjai. Be abejo, yra ir užsienio atlikėjų, kurie nuostabiai jaučia ir atlieka Čiurlionio kūrinius, pavyzdžiui, Rusijos įžymybė, Gnesinų muzikos akademijos profesorė Vera Nosina.

– Garsėjate kaip klasikinių muzikos standartų „laužytoja“, ieškote naujų pateikimo formų, atliekate bandymus su kitų muzikinių žanrų atlikėjais. Rugpjūtį irgi metate iššūkį: Čiurlionio simfoninę poemą atliksite fortepijonu, keturiomis rankomis kartu su džiazo muzikos virtuozu Motiejumi Bazaru, irgi garsėjančiu neįprastomis improvizacijomis. Kodėl pasukote tokiu keliu?

– Ne, klasikinės muzikos standartų „nelaužau“ ir „nesprogdinu“, dažniausiai groju visiems gerai žinomus klasikinius fortepijoninius rečitalius, tačiau tenka pripažinti, kad man dažnai norisi kažko naujo, todėl ieškau naujų muzikos išraiškos formų, bandau, rizikuoju, atrandu ir dalinuosi. Taip atsirado mano Klaros Šuman (Clara Schumann) Salonai, kuriame susitinka 19 a. kompozitoriai – atlikėjai. Didelį džiaugsmą ir įkvėpimą jaučiau dirbdama su vaikais, studentais, taip pat su aktoriais, šokėjais bei klasikinės bei džiazo muzikos kolegomis. Taip gimė mano režisuoti koncertai-spektakliai apie Čiurlionio šeimą, Pelenę Niujorke arba – „Meilės daina“ apie Klaros ir Roberto Šumanų muzikinį gyvenimą.

2-jų dalių muzikos ir etiudų spektaklis „Vasaros naktis miške“ | Druskininkų kultūros centro nuotr.
2-jų dalių muzikos ir etiudų spektaklis „Vasaros naktis miške“ | Druskininkų kultūros centro nuotr.

– Koks naujausias Jūsų projektas ir kuo jis ypatingas, kitoks?

– Naujausias, šiomis dienomis ruošiamas ir repetuojamas projektas – „Miškas miške“.

Mane labai žavi simfoninė muzika. Džiaugiuosi pasirinkusi fortepijoną, nes juo galiu paskambinti bet kokią simfoniją, parašytą orkestrui, tik kartais dviejų rankų neužtenka, reikia keturių ar dar daugiau. Todėl, norėdama su žiūrovais pasidalinti dviem įspūdingais simfoniniais kūriniais, šį koncertą skambinsiu ne viena, o kartu su puikiaisiais multiinstrumentalistais iš Kauno – broliais Bazarais. Motiejus – genialus klasikos ir džiazo atlikėjas-pianistas, kiti du broliai, baigę fortepijono specialybę, puikiai valdo bosinę gitarą ir perkusinius instrumentus. Taigi, ieškodami orkestrinių spalvų ir siekdami galingo orkestro pompastikos, šiam projektui pasitelksime ne tik akustinį fortepijoną, bet ir elektronikos garsus. Na, o mūsų muzikines fantazijas pagyvins vaikai – lyg miško elfai, kaukai, vaiduokliai ir mūzos, kartu su muzika pasileidę skraidyti po Čiurlionio mišką…

– Ko dar gali tikėtis žiūrovai minėtame renginyje Druskininkuose? Kodėl šito vakaro jokiais būdais negalima praleisti?

– Klausytis nuostabios klasikinės muzikos miške, kur paukščių čiulbėjimas natūraliai susilieja su gyva muzika, turėtų būti magiška ir paslaptinga, todėl tiek Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, tiek Otorino Respigio (Ottorino Respighi) „Romos pušys“, pasakojanti apie įspūdingo aukščio itališkas pušis, pramintas skėčiu, puošiančias gražiausias Romos gatves ir tapusias miesto simboliu, skambės miško scenoje, pritariant tikriems paukščiams ir pušų ošimui.

O antroje koncerto dalyje džiazuosime italų kompozitoriaus Antonio Vivaldžio žinomiausio kūrinio „Metų laikai“ temomis kartu su ekscentriškaisiais broliais Bazarais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Režisierius Gytis Padegimas: prieš 100 metų žmonės buvo ne vartotojai, bet kūrėjai
  2. I.B. Juozapaitytė: Ateina malonus ir darbingas laikas
  3. Naują Klaipėdos lėlių teatro sezoną nuspalvins svečiai iš užsienio
  4. Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros
  5. Muzikantai nori atkreipti politikų dėmesį į miškų išsaugojimą – Seime bus atlikta simfonija „Miške“
  6. Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė
  7. Viktoras Paukštelis – tapytojas, grojantis garsiausiose pasaulio salėse
  8. „Auksiniam scenos kryžiui“ atrinktas Herkus Mantas – išbandymas Mindaugui Rojui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Leidyklos „Alma littera“ apdovanojimas už geriausią 2021 m. knygą paaugliams „Sulaukti aušros“ | Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos nuotr.

Rašytoja Agnesa Kenešytė-Gricė: Noras rašyti kilo, kai radau Pranės Dundulienės knygą „Pagonybė Lietuvoje“

2023 05 23
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

Pasodink vietinį ąžuolą – sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. Pasodink atvežtinę eglę – sukursi dykumą

2023 05 15
„Jaris Ink“ - lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį | jarisink.com nuotr. | jarisink.com nuotr.

Lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį

2023 05 04
Nika Ganga | I. Adamonytės nuotr.

Prasideda LMTA jaunųjų scenos meno kūrėjų šventė „Pulsas“

2023 04 11
Miškininkas-buriuotojas Kęstutis Dikšas – kurėnų papročio puoselėtojas | am.lrv.lt nuotr.

Miškininkas-buriuotojas Kęstutis Dikšas – kurėnų papročio puoselėtojas

2023 04 08
Antonelo D’Onofrio ir Klaudio Soviero | rengėjų nuotr.

„Dialogai su Čiurlioniu“ siūlo kelionę į XX amžiaus pradžią

2023 04 05
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete. Roma, 1921–1923 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys

2023 03 15
Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ rodomas jau ir lietuvių kalba | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ jau ir lietuvių kalba

2023 03 02
Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?

2023 03 02
Spektaklio „Tėtis“ plakatas (rež. Jonas Vaitkus) | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Aktorius V. Anužis: Šis vaidmuo man – dovana

2023 02 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Klaipėdos paplūdimys | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdoje prasideda vasara!

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
  • „Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Rašytoja Agnesa Kenešytė-Gricė: Noras rašyti kilo, kai radau Pranės Dundulienės knygą „Pagonybė Lietuvoje“

by Kristina Aleknaitė
2023 05 23
1
Leidyklos „Alma littera“ apdovanojimas už geriausią 2021 m. knygą paaugliams „Sulaukti aušros“ | Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos nuotr.

Palangoje gyvenanti Agnesa Kenešytė-Gricė į literatūros pasaulį įžengė 2021 metais, kai jos romanas „Sulaukti aušros“ tapo leidyklos „Alma littera“ paauglių...

Skaityti toliau

Pasodink vietinį ąžuolą – sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. Pasodink atvežtinę eglę – sukursi dykumą

by Kristina Aleknaitė
2023 05 15
1
Ažuolas, miškas | am.lt nuotr.

„Svarbu ne tik tai, kiek medžių atsodinama, bet ir kokių. Pasodink vietinį ąžuolą – ir sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių....

Skaityti toliau

Lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį

by daiva
2023 05 04
0
„Jaris Ink“ - lietuvis tatuiruočių menininkas, stebinantis pasaulį | jarisink.com nuotr. | jarisink.com nuotr.

„Jaris Ink“ - tai vardas, kuris gerai žinomas tatuiruočių pramonėje. Jis kilęs iš Kauno ir yra savo amato meistras, garsėjantis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Kaune bus atidaryta E. Nalevaikos tapybos paroda

Kaune bus atidaryta E. Nalevaikos tapybos paroda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai