Leipalingio dvaro slėpiniai ir jotvingių dvasios dvelksmas

Rugpjūčio 21-ąją, Druskininkų rajone, Leipalingio dvare, M. K. Čiurlionio 145-ųjų metinių proga vyks 2-jų dalių muzikos ir etiudų spektaklis „Vasaros naktis miške“ pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (toliau – Čiurlionis) simfoninę poemą „Miške“.

Atsidėkodamas už kūrėjo dovanas, Čiurlionio miestas šįmet suskambės aukščiausiomis natomis – menininko gerbėjų laukia visas ciklas jo 145-osioms gimimo metinėms skirtų ypatingų renginių, atskleisiančių vis naujas genijaus daugialypės kūrybos puses.

Muzikinės impresijos Druskininkų miške

„Kaskart, vaikščiodama po Dineikos parką, svajojau surengti koncertą parko scenoje. Šita vieta, kaip ir visas parkas, dvelkia tokia ramybe, grožiu ir paslaptimi. Be galo nudžiugau, jog mano idėją ir pasiūlymą priėmė Druskininkų kultūros centro darbuotojai. Kartu pradėjom svajoti ir taip atsirado neeilinis, ypatingas, fantastiškas, magiškas koncertas-spektaklis „Vasaros naktis miške“, – sako garsi pianistė, druskininkietė Guoda Gedvilaitė.

Naktinės klajonės po didįjį Druskininkų mišką, kosmoso begalybė, linguojančių pušų šnaresiai ir kitos neįtikėtinai subtilios gamtos apraiškų pajautos savitai transformavosi Čiurlionio kūryboje, lengvais potėpiais išsiliedamos drobėse, įsiliedamos į jo muziką ir įamžindamos tą akimirką kilusį įspūdį, gamtos gyvastį.

„Simboliška, kad Čiurlionio muzika skambės miške, lydima vėjyje linguojančių pušų ritmo, mėnesienos šešėlių kalbos, šviečiant Zodiako žvaigždynams – aplinkoje, kurią taip mylėjo menininkas,“ – renginio detalėmis dalinasi renginio režisierė, Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė. Anot jos, iš pirmo žvilgsnio tradiciniai kūriniai persipins su šiuolaikinėmis technologijomis, netradicinės erdvės pasirinkimu bei išskirtiniu apipavidalinimu: atskiras koncerto dalis sujungs vaidybiniai etiudai, atspindintys Čiurlionio vaikystę, smėlio piešinių improvizacijos, šiuolaikinio šokio choreografinės kompozicijos, o šviesos ir vaizdo režisierių kūryba sustiprins įspūdį, panardindama į neaprėpiamo menininko vaizduotės pasaulio pajautas.

Simfoninė poema – fortepijonu

Dvi simfoninės poemos – M. K. Čiurlionio „Miške“ ir Otorinio Respigio (Ottorino Respighi) „Romos pušys“ bus atliekamos neįprastai – fortepijonu keturiomis rankomis. Jas atliks du talentingi, ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir neįprastais, veiksmingais muzikiniais bandymais bei išskirtiniu jų atlikimu garsėjantys Lietuvos pianistai – pianistė Guoda Gedvilaitė-Golė (Göhle) ir akademinės bei džiazo muzikos virtuozas Motiejus Bazaras kartu su broliais Mykolu ir Benediktu.

Išradingi menininkai žiūrovams ruošia įdomią staigmeną – visą koncertą atliks neįprasta akustinių bei elektroninių instrumentų sudėtimi, o 2-oje dalyje skambėsiančio sudėtingos klasikinės muzikos bei nuotaikingo Antonio Vivaldi ciklo smuikui bei kameriniam orkestrui „Metų laikai“ džiazo aranžuotės, atliekamos G. Gedvilaitės ir Bazarų Trio suskambės ypatingai ir nepamirštamai.

Guodos Gedvilaitės muzikiniai ieškojimai

Guoda Gedvilaitė-Golė (Göhle) – daugelio tarptautinių varžytuvių, tarp jų ir M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų, laimėtoja, koncertavusi žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kartu su smuikininku V. Čepinskiu debiutavusi „Weill Recital Hall at Carnegie Hall“ Niujorke. Atlikėjos programos visuomet originalios ir naujos, o interpretacijos pilnos fantazijos ir laisvės. Pianistė mielai bando ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai ne tik žymūs klasikos muzikai, bet taip pat ir aktoriai, baleto artistai bei džiazo muzikantai.

– Guoda, esate druskininkietė, pirmuosius muzikos žingsnius žengėte Druskininkų muzikos mokykloje, vėliau studijavote M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, 1995 m. tapote tarptautinio M. K. Čiurlionio varžytuvių nugalėtoja. Kada ir kaip įvyko pirmoji pažintis su šiuo genialiu kompozitoriumi?

– Man labai pasisekė, kad gimiau Druskininkuose, nes tai Čiurlionio miestas, kurio gatvelėmis vaikščiojo, su miškais ir ežerais bendravo, muziką kūrė ir tapė genialusis kompozitorius. Čia tvyro Čiurlionio dvasia. Lygiai po šimto metų gimiau aš, ir tai turbūt kažkaip magiškai persidavė mano meilei muzikai. O pirmuosius žingsnius žengiau kartu su savo abiem tėveliais, kai „rengdavau“ koncertinį ir kultūrinį gyvenimą Druskininkuose, po kiekvieno profesionalų koncertų lipdavau į sceną „parodyti“ savo gebėjimų. Muzikos mokslus Druskininkų muzikos mokykloje pradėjau nuo pirmos klasės su mokytoja O. Skairiene.

– Ar į Jūsų repertuarą dažnai įtraukiami M. K. Čiurlionio kūriniai?

– Savo repertuare turiu gerą dešimtį Čiurlionio preliudų, Fugą b-moll ir simfoninę poemą „Miške“ keturioms rankoms, viską labai mielai skambinu ir namie, ir koncertuose.

– Kaip Čiurlionio muziką priima klasikos mėgėjai užsienyje? Ar užsienio muzikantai noriai į savo programas įsitraukia Čiurlionio kūrinius?

– Manau, kad Čiurlionio melancholiškų spalvų muzika yra geriausiai suprantama mums, lietuviams. Mes ją geriausiai pajaučiame, nes žinome, koks buvo Čiurlionis, interpretuodami galime giliai prasiskverbti į kompozitoriaus vidinį pasaulį. Čiurlionio vardą, jo muziką ir dailę pasaulyje garsiname būtent mes – lietuvių atlikėjai. Be abejo, yra ir užsienio atlikėjų, kurie nuostabiai jaučia ir atlieka Čiurlionio kūrinius, pavyzdžiui, Rusijos įžymybė, Gnesinų muzikos akademijos profesorė Vera Nosina.

– Garsėjate kaip klasikinių muzikos standartų „laužytoja“, ieškote naujų pateikimo formų, atliekate bandymus su kitų muzikinių žanrų atlikėjais. Rugpjūtį irgi metate iššūkį: Čiurlionio simfoninę poemą atliksite fortepijonu, keturiomis rankomis kartu su džiazo muzikos virtuozu Motiejumi Bazaru, irgi garsėjančiu neįprastomis improvizacijomis. Kodėl pasukote tokiu keliu?

– Ne, klasikinės muzikos standartų „nelaužau“ ir „nesprogdinu“, dažniausiai groju visiems gerai žinomus klasikinius fortepijoninius rečitalius, tačiau tenka pripažinti, kad man dažnai norisi kažko naujo, todėl ieškau naujų muzikos išraiškos formų, bandau, rizikuoju, atrandu ir dalinuosi. Taip atsirado mano Klaros Šuman (Clara Schumann) Salonai, kuriame susitinka 19 a. kompozitoriai – atlikėjai. Didelį džiaugsmą ir įkvėpimą jaučiau dirbdama su vaikais, studentais, taip pat su aktoriais, šokėjais bei klasikinės bei džiazo muzikos kolegomis. Taip gimė mano režisuoti koncertai-spektakliai apie Čiurlionio šeimą, Pelenę Niujorke arba – „Meilės daina“ apie Klaros ir Roberto Šumanų muzikinį gyvenimą.

– Koks naujausias Jūsų projektas ir kuo jis ypatingas, kitoks?

– Naujausias, šiomis dienomis ruošiamas ir repetuojamas projektas – „Miškas miške“.

Mane labai žavi simfoninė muzika. Džiaugiuosi pasirinkusi fortepijoną, nes juo galiu paskambinti bet kokią simfoniją, parašytą orkestrui, tik kartais dviejų rankų neužtenka, reikia keturių ar dar daugiau. Todėl, norėdama su žiūrovais pasidalinti dviem įspūdingais simfoniniais kūriniais, šį koncertą skambinsiu ne viena, o kartu su puikiaisiais multiinstrumentalistais iš Kauno – broliais Bazarais. Motiejus – genialus klasikos ir džiazo atlikėjas-pianistas, kiti du broliai, baigę fortepijono specialybę, puikiai valdo bosinę gitarą ir perkusinius instrumentus. Taigi, ieškodami orkestrinių spalvų ir siekdami galingo orkestro pompastikos, šiam projektui pasitelksime ne tik akustinį fortepijoną, bet ir elektronikos garsus. Na, o mūsų muzikines fantazijas pagyvins vaikai – lyg miško elfai, kaukai, vaiduokliai ir mūzos, kartu su muzika pasileidę skraidyti po Čiurlionio mišką…

– Ko dar gali tikėtis žiūrovai minėtame renginyje Druskininkuose? Kodėl šito vakaro jokiais būdais negalima praleisti?

– Klausytis nuostabios klasikinės muzikos miške, kur paukščių čiulbėjimas natūraliai susilieja su gyva muzika, turėtų būti magiška ir paslaptinga, todėl tiek Čiurlionio simfoninė poema „Miške“, tiek Otorino Respigio (Ottorino Respighi) „Romos pušys“, pasakojanti apie įspūdingo aukščio itališkas pušis, pramintas skėčiu, puošiančias gražiausias Romos gatves ir tapusias miesto simboliu, skambės miško scenoje, pritariant tikriems paukščiams ir pušų ošimui.

O antroje koncerto dalyje džiazuosime italų kompozitoriaus Antonio Vivaldžio žinomiausio kūrinio „Metų laikai“ temomis kartu su ekscentriškaisiais broliais Bazarais.