Įstabūs Lietuvos archeologiniai radiniai keliasi į pajūrį: grįžta ten, kur ir buvo rasti

Liepos 10 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“, kuri suteiks lankytojams unikalią galimybę susipažinti su tūkstantmečius menančiu pajūryje gyvenusių medžiotojų ir žvejų palikimu. Į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių. Tarp jų – ir 5 tūkstančius metų skaičiuojanti apeiginė lazda su briedės galva.

Pusės centimetro eksponatai

Kuršių nerijos istorijos muziejuje įsikūrusioje kilnojamojoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje lankytojams pristatoma žemės sluoksniuose išsaugota pajūrio akmens amžiaus gyventojų kasdienybė: ūkinės veiklos įrankiai, su tikėjimais ir estetiniais protėvių poreikiais susiję amuletai iš žvėrių dantų, patys seniausi Lietuvoje dailės siužetai ant puodų sienelių, mažosios antropomorfinės ir zoomorfinės dailės plastika, sukurta iš kaulo, rago ir gintaro.

„Šioje parodoje pristatome eksponatus, kurie visuomenei dar niekad nebuvo rodomi, kuriuos galėjo matyti tik archeologijos konferencijų dalyviai. Dauguma eksponatų rasti būtent čia, pajūryje. Kai kurių eksponatų, pavyzdžiui, gintarinių sagučių, dydis siekia vos pusę centimetro, o didžiausi yra rekonstruoti Pamario kultūros puodai iš archeologinių tyrinėjimų Nidoje, kuri visoje Lietuvoje išsiskiria čia randamų puodų dydžiu. Jiems apie penki tūkstančiai metų“, – sako parodos kuratorė archeologė Dalia Ostrauskienė.

Tarp beveik 200 eksponatų pristatomi ir specifiniai, tik šiam kraštui būdingi akmens amžiaus archeologiniai radiniai.

„Pajūrio gyventojai medžiojo ne tik miškuose, bet ir jūroje. Į ruonių medžioklę leisdavosi nešini tinklais ar žeberklais. Iš sumedžiotų ruonių ir miško žvėrių panaudodavo viską: mėsą – maistui, kaulus – įrankiams ir ginklams gaminti, sausgysles – siūlams, kailius – drabužiams ir būstui apšildyti, o iš dantų ir ilčių pasidirbdavo kabučius ir amuletus, kurie puošė ir saugojo“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė D. Ostrauskienė.

Parodoje – ir išskirtinis restauratorių atkurtas eksponatas

Pajūryje pristatomoje parodoje eksponuojami archeologės dr. Rimutės Rimantienės, šiemet švęsiančios 100-to metų jubiliejų, radiniai, rasti 1966–1990 metais tyrinėjant pajūrio akmens amžiaus gyvenvietes. Čia buvo rasta ir vadinamoji Briedžių Briedė – įstabioji apeiginė lazda su išpjaustyta briedžio galva. Parodoje pristatoma jos kopija, kurią atkūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius Jonas Petuchovas.

„Tarpuakyje esantis gumburėlis, šnervės, žandikaulis, įtaigiai pavaizduota povyza… Nepasakysi, kad vilkas ar lapė, iš karto akivaizdu, kad briedė. Galva neišneša bandant suvokti, kaip anų laikų darbo priemonėmis – gremžtukais ir titnaginiais raižikliais – žmogus sugebėjo sukurti tokį meno kūrinį. Net dabar, turint pačias geriausias priemones – skalpelius, grąžtus, mikroskopus, –  buvo ką veikti, siekiant idealiai atkartoti apeiginę lazdą“, – kopijos gamybos akimirkas prisimena J. Petuchovas.

Restauratorius pripažįsta, kad darbo įdėta daug. Briedės kopiją gamino iš gipso, nors originalas padarytas iš briedės rago. Su kolegomis net diskutavo, ar verta ir ar nepavojinga kurti kopiją, visiškai analogišką originalui. 

„Dailinimui galo nėra. Padarei, bet atrodo, kad gali dar ir dar tobulinti. Kolegos sakė, kad gal geriau tegu šiek tiek skiriasi, nes bus pavojinga, jeigu negalėsim atskirti kopiją nuo originalo“, – juokaudamas sakė restauratorius.

Paroda „Pajūrio akmens amžius“ yra to paties pavadinimo archeologijos dienų, Nidoje vyksiančių liepos 10–12 dienomis, renginio dalis.

Parodos atidarymas įvyks liepos 10 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Nidoje paroda veiks iki liepos 28 dienos. O liepos 31 d., kartu su išskirtine šviečiamajame programa, paroda bus atidaryta Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje Palangoje.