Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

N. Jačėnienė: Šviesa į Lietuvą nuo seniausių laikų ateina iš Mažosios Lietuvos

Fausta Augustaitė, www.ve.lt
2020 06 14 18:30
11
Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.
Nijolė Jačėnienė | asmeninė nuotr.

Televizijos režisierė Nijolė Jačėnienė šiuo metu kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

„Mes turime tiek daug, esame tokie turtingi, tačiau dažnai ieškome turtų kažkur toli, nematome esančių šalia“, – sako radijo ir televizijos laidų režisierė, teatrologė Nijolė Jačėnienė, kuri jau daugiau kaip penkerius metus gilinasi į senosios baltų kultūros palikimą. Šiais metais režisierė kuria Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“, kuriame supažindina žiūrovus su tautodailininkais ir senųjų amatų meistrais.

– Nijole, anksčiau dirbote Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kūrėte radijuje kultūros laidas. Kaip Jūsų kelias vėl pasuko į televiziją?
– Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą palikau ir išvykau į Vilnių, nes labai susirgo mama. Ją reikėjo slaugyti. Tai buvo sunkus laikotarpis. Praėjusią vasarą mamytė mirė. Mano šeima, šeimos draugai palaikė ir ragino neužsidaryti. Iš tiesų, darbas padėjo šiek tiek atitrūkti nuo rūpesčių. Iš pradžių kūriau ir vedžiau radijo laidas: „Laisvosios bangos“ eteryje rengiau kultūros laidų ciklus „Kultūros pasažai“, „Savaitgalio pasažai“, radijo stotyje „Extra FM“ – radijo laidų ciklus „Etnoratilai“, „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, „Supa tėtis ir mama“. Televizijoje – laidų ciklus apie senąją baltų kultūrą.

– Sukūrėte net tris televizijos laidų ciklus apie senąją baltų kultūrą: „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“, „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“, „Baltų šventadieniai“. Kuo jus patraukė baltų tema?

– Nuo mažens domėjausi senosiomis civilizacijomis, mitologija, skaičiau knygas apie šumerus, etruskus, toltekus, senovės Kiniją, Graikiją ir pan., tačiau beveik nieko nežinojau apie mūsų praeitį, apie baltus. Studijuodama teatrologiją Klaipėdos universitete, lankiau lyginamosios mitologijos paskaitas, kurias dėstė prof. Rimantas Balsys. Tada ir supratau, kad reikia gilintis į šią temą. Kurdama laidas, susipažinau su daugybe įdomių žmonių: filosofais, archeologais, etnologais, literatūrologais, dailėtyrininkais, mitologais, kurie yra pasišventę baltų temai, tačiau užsienyje apie jų tyrinėjimus žino daugiau, negu Lietuvoje.

Laidų ciklą apie senuosius baltų padavimus ir mitus pavadinau „Skrajojantys ežerai“ pagal padavimą (jų yra kelios versijos), kuriame pasakojama, kad vieną kartą dangumi skrido ežeras, o žmonės norėjo, kad jis nusileistų. Kai po kelių bandymų atspėjo jo vardą, ežeras nusileido. Vadinasi, jeigu atspėji arba žinai vardą-žodį ir jo reikšmę, gali įgyti galią valdyti. Laidos buvo skirtos semiotiko Algirdo Juliaus Greimo metams.

– Atrasti ir parodyti vietas, apie kurias pasakojami padavimai. Toks buvo jūsų laidų ciklo „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ tikslas. Įsivaizduoju, kiek nuotykių patyrėte bandydama jį pasiekti, kiek klajonių už kadro liko. Pasidalinkite.

– Daiva Vaitkevičienė ir Vykintas Vaitkevičius išleido nuostabią knygą „Lietuva. 101 legendinė vieta“. Ši knyga ir įkvėpė sukurti „Padavimų žemėlapį”, surasti aprašytas vietas. Tą padaryti buvo ne taip jau paprasta. Su operatoriumi Sauliumi Gudu įsitikinome, kad kiekviena senovės šventvietė turi savo charakterį, kai kurių prireikė ilgai ieškoti, susidurti su įvairiais netikėtumais. Pavyzdžiui, dėl remontuojamo kelio, aplinkkeliais, penkis ratus sukome iki Džiugo piliakalnio, kol iki jo privažiavome. Vienas iš išskirtinių šio ciklo laidų bruožų buvo tas, kad mūsų aplankytas vietas filmavome ir dronu. Todėl, kai kitą kartą patraukėme prie alkakalnio netoli Salantų ir lauke snyguriavo, pamanėme, kad nieko nenufilmuosime. Sningant drono nepakelsi. Tačiau vos tik mes atvažiavome prie alkakalnio, tiesiai virš jo debesys išsisklaidė ir išlindo saulė.

Operatorius pakėlė droną, nufilmavo. Reikėjo surasti ir kitus objektus, parodančius, kad čia yra šventvietė. Neradome dubenuotojo akmens. Netikėtai atvažiuoja  žmogus su dviračiu. Pasirodo, vietos gyventojas, Beniušis. Jį patraukė neįprastas vaizdas: saulė virš alkakalnio debesuotą dieną. Jis mums ir dubenuotąjį akmenį parodė, ir legendų papasakojo, ir prie užakusio šaltinėlio nuvedė. Vos tik viską nufilmavome ir palikome alkakalnio prieigas, dangus vėl užsitraukė ir pradėjo snigti. Tokių netikėtumų buvo daug. Beje, laidas kūrėme įvairiais metų laikais, nė vieno filmavimo neatšaukėme dėl blogo oro.

– Baltų šventadieniai – viena sudėtingesnių religijotyros temų. Kaip sekėsi ją nagrinėti?

– Iš tiesų, sudėtinga tema, nes senasis baltų kalendorius, jo šventės užklotos krikščioniškuoju sluoksniu. Patys mokslininkai dėl daugelio švenčių, jų tradicijų nesutaria tarpusavyje, rašytinių šaltinių mažai arba iš viso nėra, laiko skaičiavimas pasikeitęs… Daug padėjo apie senąsias baltų šventes sužinoti Romuvos žmonės, etnologai, mitologai, įvairių kultūros sričių tyrinėtojai. Kitą projektą apie tautodailininkus parašiau lengva ranka.

– Pristatykite plačiau Tautodailės metams skirtą laidų ciklą „Saulė sodą sodino…“

– Tradiciškai tautodaile vadinama liaudies meno kūryba nuo XIX a. Sovietmetis tautodailei uždėjo negatyvų antspaudą, tarsi nuvertino, nubrėždamas griežtas ribas tarp profesionaliojo ir liaudies meno. Tačiau tautodailininkai yra menininkai, savo amato meistrai. Jie turi meno kūrėjo statusus ir tautinio paveldo sertifikatus. Be to, mane domina ir proistorės, ir baltų genčių laikai, senieji amatai. Ar Jūs ką nors girdėjote apie pintus drabužius? Apie juos, senuosius pluoštus iš augalų, drabužių rekonstrukcijas laidoje pasakos archeologė, amatininkė Virginija Rimkutė iš Vilniaus. Jau parodytos laidos apie paveikslų iš medžio drožėją, audėjas, prieverpsčių drožėją, keramikus, juvelyrą, tapytoją, klumpių meistrą, šį sekmadienį pristatysime tautodailininkę, grafikę, karpinių kūrėją Odetą Tumėnaitę-Bražėnienę. Iš viso planuojame parengti ir parodyti 32 laidas apie įvairių tautodailės sričių meistrus. Šios laidos – jų kūrybiniai portretai.

– Jūsų laidos rodomos per „Balticum“ televiziją. Nejaugi nesudomino nacionalinės televizijos, kurioje anksčiau dirbote?

– Pirmasis televizijos laidų ciklas buvo siūlytas nacionalinei televizijai ir buvo priimtas. Tačiau po to, kai laimėjome konkursą ir gavome dalinį finansavimą laidų rengimui, nacionalinės televizijos politika netikėtai pasikeitė. Taip jau yra, kad šviesa nuo seniausių laikų į Lietuvą ateina iš Mažosios Lietuvos, tad nenuostabu, kad laidas sutiko rodyti Klaipėdoje įsikūrusi „Balticum“ televizija. Po parodymo laidos įdedamos į internetą, jas galima bet kada pasižiūrėti mano ir mano vyro Sigučio Jačėno kūrybos svetainėje http://www.sukasiplanetos.net

– Dėkoju už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  2. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  3. Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
  4. Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video)
  5. Mažosios kultūros sostinės Naisių bendruomenei malonūs iššūkiai
  6. Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva (video)
  7. „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie mitinius milžinus (video)
  8. „Po baltų Lietuvą: Padavimų žemėlapis“: Apie orų spėjimus ir Alkos kalną (video)
  9. Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva: Baraučiznos Kukovaits ir Saulės krėslas (video)
  10. „Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video)
  11. I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video)
  12. „Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui (nuotraukos)
  13. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  14. Rengiama nuotraukų knyga, pristatanti iškiliausius Lietuvos žmones
  15. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  16. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  17. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  18. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
  19. M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką
  20. Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    KU saulės žara ir Jūs, p. Nijole, šviečiate toli į rytus. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Nijolė says:
      2 m. ago

      p. Rimgaudai, iš tiesų? Matyt, esate gerai informuotas… beje, gimiau tremtyje.

      Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 m. ago

    Nežinau, ar girdėjote, bet tik ką per LRT Radiją kalbėjo ŽT damos, kurios imasi TAISYTI(!!!) LKŽ, kad EDUKUOTŲ mus visus ir įtrauktų į LKŽ SAVĄJĄ žodžių, susijusių su rasizmu, tarp jų ir „negras” sampratą, nes dabar „neteisingai” aiškinama…

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    2 m. ago

    2020 06 15 21:15 komentare po str. – alkas.lt/2020/06/11/j-vaiskunas-kalba-yra-stipriausias-musu-tapatybes-pagrindas/?comments#comment-315105
    cituojamas LKŽ žodžio „elkas” išaiškinimas, o teksto gale yra santrumpa BB1Kar14,23, reiškianti:
    Biblia tatai esti Wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai perguldytas per Jana Bretkuna Lietuvwos Plebona Karaliauvziuie (1590 rankraštis).
    Ar senuosius kalbininkus EDUKUOTI siekiantiems jauniesiems bei vidurinės kartos visų mokslų žinovams, ničnieko nepakužda
    str. Autorės ANTRAŠTĖ?
    Išaiškinimo, kas yra Biblija, tekstas su jame pavartotais žodžiais, jų kilmė?
    To teksto rašmenys?
    Šis trumpas sakinys daug ką turėtų pakuždėti apie lietuviško rašto radimąsi ir apie aną laikmetį – KODĖL būtent taip rašyta. Toks sakinys galėtų akylesnio edukatoriaus mintis nušviesti – gal suvoktų, kodėl jam ir jo „vakarietiškai moderniems” bendraminčiams nedera sprausti į dabartinę LK abėcėlę bei rašybą QWX-ių (juolab, „grindžiant” tuo, kad tarpukario bei ankstesniuose tekstuose tokių raidžių būta).
    Gal ir apie žodyną, iš kurio brukte lauk brukami lietuviški žodžiai, staiga suvoktų? O jei įvyktų stebuklas, gal net patys pastebėtų, kaip šio meto „šviesuolių” akys ir kojos į priešingą pusę nuo jų įvardinamo tikslo (kalbos „tobulinimo”) juos neša…

    Atsakyti
    • Nijolė says:
      2 m. ago

      Pirmoji LIETUVIŠKOJI knyga yra Martyno Mažvydo KATEKIZMAS, išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Lietuvos kultūros paveldas. Vaikus moko visose Lietuvos mokyklose. Todėl, jeigu būtumėte nuosekli, turėtumėte atsisakyti lietuviškai skaityti ir rašyti… skaityti Jūsų parašytus aiškinimus apie tikslą apmaudu.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Apgailestauju, kad visiškai priešingai mane supratote. Vadinasi, nesugebėjau parašyti taip, kad suprastų ir tie, kas gal nestebėjo ir nestebi trolių komentarų temų, ne vienerius metus aiškinusių, jog iki Jablonskio jokios LK apskritai pasaulyje nebuvo (mat, raštai rašyti slavų kalbomis ir rašmenimis), kad ji dirbtinai sukurta, nevykusi, atsilikusi ir pan., bei tų, kas, TROLIŲ ĮKVĖPTI, imasi mūsų kalbą „moderninti” – piršdami LK sistemai nereikalingas, svetimas raides, keisdami žodžius angliškais, lietuviškus žodžius vartodami svetima prasme, sakinius dėliodami pagal svetimos kalbos logiką, paversdami jų reiškiama mintis paviršutiniškomis, nebe tokiomis tiksliomis, kaip tai leidžia LK – ir ne tik turtingas žodynas, bet ir jos gramatikos priemonės..
        Apsidžiaugiau šį straipsnį ir antraštę radusi. Ji tikra dovana tiems, kam įdomi tiesa, o ne bet kokia kaina įsirašyti į istoriją tarp pavardžių tų, kas LK pribaigė.
        Dar kartą atsiprašau, kad sunervinau, užmiršau, jog ne sau rašau, jog reikia galvoti, ar skaitantiems bus aišku.

        Atsakyti
  4. Bartas says:
    2 m. ago

    Čia tai bent . Prūsijos karalystėje , pasirodo, antra valstybinė kalba – LIETUVIŲ. (L.N. Rasimavičius – Rasimas . Nepriklausomybės skelbėjas).

    Atsakyti
  5. Ėjau pro šalį says:
    2 m. ago

    Labai jums ačiū, p. Nijole, nežinojau, kad esama tokių puikių kūrėjų. Jau spėjau pažiūrėti laidą apie šventumą bei pradėjau laidos apie ugnį peržiūrą. Panašu, kad pastaroji jūsų laida pagaliau privers mane atsiversti D.Senvaitytės knygą apie ugnį.
    Tiesa, jūsų laidose pasigedau vieno gero dalyko – transkripcijos. Ar būtų per didelis prašymas transkribuoti esamas ar bent jau būsimas laidas?

    Atsakyti
    • Nijolė says:
      2 m. ago

      Dėkoju. Gal galėtumėte patikslinti – ką transkribuoti? Gal turėjote mintyje titruoti, t. y. užrašyti pokalbių tekstus taip, kaip daroma verčiant iš užsienio kalbos? Tokios galimybės, deja, neturime, nes vos spėjame rengti kas savaitę naują laidą. Titravimui reikėtų dar mažiausiai dviejų papildomų dienų, už tai atsakingų žmonių ir technikos.

      Atsakyti
  6. Ėjau pro šalį says:
    2 m. ago

    Atsiprašau, kad netyčia jus suklaidinau. Turėjau omenyje būtent transkripcijos darymą, t.y. kalbos vertimą rašmenimis kurį Jūtūbas (Youtube) moka daryti automatiškai, naudodamasis kalbos atpažinimo algoritmu. Deja, pasirodo lietuvių kalbai tokios galimybės nėra.

    Atsakyti
  7. Kitas praeivis says:
    2 m. ago

    Pagrindinis Vokiečių ordino karo grobis kelis šimtus metų dabartinės Lietuvos teritorijoje – belaisviai , žmogiški resursai . Pagrindinė ekonominės ir socialinės emigracijos kryptis 500-600 metų – Rytprūsiai. Lietuvos teritorijoje baudžiava , įvesta 14-15 amžiuje , panaikinta tik 1861m. Kur bėgo įvairaus plauko nusikaltėliai , sukilimų dalyviai , vengiantys karinės rekrutų tarnybos carinėje armijoje , nelaimingos meilės aukos , dėl religinių įsitikinimų ir tt ? Skrido lėktuvais į Angliją ar Norvegiją ?
    Ne , tuo laikotarpiu jie emigravo į labiausia isivysčiusį ekonomiškai kraštą 1000 km spinduliu nuo dabartinės Lietuvos teritorijos – Rytprūsius. Ir tai tęsėsi 500- 600 metų.
    Iš čia tie mistininiai Lietuvininkai, kurie realiai buvo žemiausias socialinis sluoksnis. Kitaip ir negalėjo būti , nes taip susiklostė istorinės aplinkybės.

    Atsakyti

Komentuoti: Rimgaudas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

2022 05 19
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Darnos vientisumas virtuvėje: susipažinkite su paklausiausių virdulių gamintojais

Kaip seną virtuvę pakeisti neatpažįstamai?

2022 05 08
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

2022 04 21
Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris

Muziejus prisimins Mažosios Lietuvos moteris

2022 04 20
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Ką svarbu žinoti apie kiaušinius?

Kaip išvirti tobulą kiaušinį?

2022 04 16
Jau rytoj Susisiekimo ministerija kviečia keliaujant į darbą pavežti kaimyną

Per šventes keliaukime saugiai

2022 04 15
Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

2022 04 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Ministerija imasi spręsti atliekų tvarkymo savivaldybėse nesklandumus
Lietuvoje

Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką

2022 05 22
Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
Gamta ir žmogus

Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?

2022 05 22
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

2022 05 22
Negydomas knarkimas gali sukelti pavojų ir aplinkiniams
Lietuvoje

Kad miegas būtų saldus ir gilus

2022 05 22
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Būsto paskola: jei negali laiku sumokėti įmokos

2022 05 22
Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams
Lietuvoje

Kviečia tarptautinis šviečiamasis projektas vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams

2022 05 22
Pirmą kartą pasaulyje skilvelio aneurizmos gydymui pritaikyta minimaliai invazinė procedūra
Lietuvoje

Kaip tinkamai pasiruošti operacijai?

2022 05 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jie turi svarbesnių reikalų? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Vilnius keičia atliekų surinkimo tvarką
  • Koks pavasaris be žaliuojančių špinatų?
  • Nuomotojai ir nuomininkai – ką numatyti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 626; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 590; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 530; komentarų: 18
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 494; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 441; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 424; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
0
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 20 d. mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Lietuvos „Romuvos“ vaidila Vaclovas Mikailionis. Vaclovas Mikailionis gimė 1939 m. rugsėjo 28...

Skaityti toliau

K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje

Pasaulio ekonomikos forumas, profesionalų socialinis tinklas „LinkedIn“ ir verslo žiniasklaidos lyderiai plačiai aptarinėja reikalingiausius ateities įgūdžius, tarp kurių vyrauja kūrybingumas...

Skaityti toliau

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jie turi svarbesnių reikalų? apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Mums ruošiamas prūsų likimas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • NS atviras laiškas apie J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
  • Kai Seimas be fantazijos apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Astronomas, 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
Pasienis | vrm.lt nuotr.

Pasieniečiai gavo dar 19 naujų visureigių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai