Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869-1942)

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 06 06 17:18
0
Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.
Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Šv. Velykos pastarąjį mano gyvenimo dešimtmetį visada siejasi su Onuškiu, šio dzūkiško miestelio jaukia bažnytėle, Šv. Mišiomis, procesija aplink bažnyčią ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) atkūrimo signataru Donatu Malinausku, palaidotu bažnyčios šventoriuje. Taigi mažas Dzūkijos miestelis tampa tiltu tarp mūsų tautos praeities ir dabarties, ir tarsi prašyte prašosi nušluostyti užmaršties dulkes nuo šio miestelio ir jame gyvenusių žmonių, statydinusių šią bažnyčią ir kūrusių miestelį. Vienas iš jos statytojų ir fundatorių buvo senos bajorų giminės palikuonis Donatas Malinauskas, Lietuvos istorijos pasirinktas, kaip vienas miestelio kūrėjų ir Bažnyčios vienas iš pagrindinių fundatorių.

Donatas Malinauskas gimė šio krašto dvarininko, carinės Rusijos kariuomenės pulkininko, bajoro Mykolo Malinausko šeimoje, Kraslavos dvare, Latvijoje. Anksti mirus jo tėvui Mykolui Malinauskui, jo motina Alina Malinauskienė – Tanskytė su vaikais sūnumi Donatu ir dukterimis Filomena ir Jadvyga grįžo į savo tėviškę Jankovicus į Tolkiškių palivarką šalia Vilkokšnio ežero. Donatą vyriškai ėmėsi auklėti motinos giminaitis bajoras Alovės dvaro savininkas Bernardas Kęstutis Gediminas. Jis buvo Lietuvos patriotas, poeto Adomo Mickevičiaus mokinys ir pasekėjas.

Donatas Malinauskas, kaip ir buvo įprasta bajorų šeimose, mokslo pagrindus įgijo namuose, vėliau buvo išsiųstas į Vilniaus realinę mokyklą. 1885 metais ir jo mama persikėlė gyventi į Vilnių. Įsikūrė Tilto gatvėje. Donatas jau tada buvo ketvirtoje klasėje. Tuo metu visoje Lietuvoje ir Vilniuje buvo kalbama lenkiškai ir rusiškai (lietuvių kalba buvo uždrausta dar XVIII amžiuje). Vis dėlto Vilniuje po 1863-jų metų sukilimo uždraustąja lietuvių kalba pogrindinėje spaustuvėje buvo spausdinamos knygos ir įvairios katalikiškos brošiūros, o Vilniaus knygynuose, caro žandarams lyg ir nematant, pardavinėjama lietuviška katalikiška spauda. Dar įdomesnis tas faktas, kai Lietuvoje buvo platinami knygnešių iš Tilžės gabenami „Varpas“, „Aušra“, „Ūkininkas“ ir „Tėvynės sargas“, Vilniaus jie nepasiekdavo, nes čia tarp to meto inteligentų jie dėmesio nesulaukė.

Realinėje mokykloje Donatas Malinauskas įsigijo mielą bičiulį Joną Bortkevičių, kuris subūrė moksleivių, norinčių mokytis lietuvių kalbos būrelį ir tapo jo vadovu. Būrelyje buvo mokomasi ne tik lietuvių kalbos, bet ir Lietuvos istorijos. Mokykloje to būrelio nariai buvo pravardžiuojami „litvomanais“, „maištininkais“, „bepročiais“, kurie svajoja iš „chamiškojo žargono“ padaryti lietuvių kalbą. Be to, buvo sakoma, kad to būrelio nariai nusistatę prieš brangią tėvynę „Polską“, leido kažkokius raštus, parašytus tuo chamiškuoju žargonu. Keli moksleiviai iš mokyklos už lietuvybės propagavimą buvo pašalinti. Donatui Malinauskui tai kėlė jaunatvišką pasipriešinimą. Baigęs Vilniaus realinę mokyklą D. Malinauskas išvyko studijuoti žemės ūkio mokslų į Černigovą, tada priklausiusį Austrijos-Vengrijos imperijai. Tos imperijos aukštosiose mokyklose buvo dėstoma tik vokiečių kalba. 1889 metais išvyko į Prahą, tais metais baigė parengiamuosius kursus, išmoko čekų kalbą ir 1890 metais tapo Taboro aukštosios žemės ūkio mokyklos studentu. Studijuodamas Čekijoje 1895 metais įsijungė į Čekijos tautinio atgimimo pavasarininkų jaunačekių judėjimą, dalyvavo jų rengiamose jaunimo renginiuose, tapo kartu su draugais Čekijos tautinio atgimimo vienu iš kūrėjų ir rengėjų.

Baigęs studijas D. Malinauskas 1895 m. grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Vilniuje, nors dažnai ir aplankydavo savo dvarą Jankovicuose. Paveiktas čekų tautinio atgimimo idėjų tvirtai apsisprendė – jis priklauso lietuvių tautai ir privalo dirbti jos labui. Tai nebuvo lengvas apsisprendimas. Didžioji dalis Vilniaus krašto bajorų į „litvomanus“ žiūrėjo kreivai, pasišaipydavo iš jų, kaip ir iš „litvomanų“ Kauno ir Suvalkijos bajorų. Kiekvieno bajoro apsisprendimas grįžti į lietuvybę buvo smerktinas ir dramatiškas. Vilniuje D. Malinauskas susipažino su vienu tokiu jo aplinkoje smerkiamu bajoru A. Domaševičiumi. Šis jį pakvietė įsijungti į lietuvybės puoselėjimo būrelį „Vilniaus 12 apaštalų draugiją“. Šioje draugijoje buvo 12 bajoriškos kilmės vaikinų, iš kurių tik vienas A. Domaševičius mokėjo lietuvių kalbą. Jis ir tapo tos draugijos vadovu, parūpindavo savo apaštalams draudžiamos literatūros, mokėsi lietuvių kalbos  iš „Aušros“, „Varpo“, „Tėvynės sargo“ ir „Ūkininko“ tekstų…

Jie buvo skirtingų politinių pažiūrų, bet jos tarpusavyje siejo lietuvybės idėja. Vėliau į „Apaštalus“ įsiprašė ir Donato Malinausko sesuo Filomena. Ji mielai užėmė  sekretorės ir bibliotekininkės pareigas, kaip tik ji ir pasirūpindavo draudžiama lietuviška literatūra. Puikiai mokėjo ją paslėpti. Andrius Domaševičius buvo žandarų suimtas. Apaštalams ėmėsi vadovauti Donatas Malinauskas. Draugija išaugo iki 500 narių. Jau reikėjo didelės išmonės ir talento rengti pasitarimus ir veiklą. O ta veikla plito. Vilniuje per didžiulę kovą buvo atgauta Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurioje pamaldos lietuviams vyko lietuvių kalba. Mikalojaus bažnyčia tapo ne tik maldos namais, bet ir Vilniaus lietuvių susibūrimo ir pasitarimų vieta, tikru lietuvybės platinimo ir lietuviškos tautinės kultūros gaivinimo ir puoselėjimo centru.

Lankydamasis tėvo dvare prie Onuškio valsčiuje Donatas Malinauskas visada būdavo čia draugiškai sutinkamas Onuškio klebono Stanislovo Šlamo. Šis jį supažindino su savo bičiuliais, atstovavusiais Onuškio šviesuomenei. Tarp klebono bičiulių buvo Jiezno klebonas Mykolas Masiulis, Butrimonių klebonas Kazimieras Daukša, Valkininkų klebonas Povilas Kuolys, Dusmenų klebonas Kazimieras Valentinas, Žąslių klebonas Kazimieras Kybelis ir Žąslių vikaras Benediktas Krištaponis. Visus juos jungė lietuvybės idėja, draudžiamos literatūros knygnešystė ir knygų bei užsienyje leidžiamų žurnalų ir laikraščių platinimas bei išsivadavimo iš carinės Rusijos priespaudos siekis. Donatas Malinauskas su visa atvira širdimi įsijungė į tą mielą jo širdžiai būrelį.

Tačiau, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, mūsų tauta ir tada turėjo ir savo didvyrių ir savo išdavikų. Ir Onuškio krašte atsirado tūlas Pranas Petrusevičius, kuris 1900 metų spalio 13 d. skunde to krašto žandarams įskundė D. Malinauską, kad jis gauna ir platina draudžiamą lietuvišką literatūrą. Ir kad palaiko ryšius su tokį pat „nusikaltimą“ darančiais kunigais: draudžiamą literatūrą jam pristato knygnešiai iš Stakliškių ir Suvalkijos. Kelis kartus Donatui Malinauskui teko mokėti dideles pinigines baudas, todėl neapsikentęs jis nutarė trauktis į Vilnių. Čia susipažino su to meto šviesuoliais vilniečiais Andriumi Domaševičiumi, Povilu Matulioniu, Mečislovu Davainiu-Silvestravičiumi ir kunigu Juozu Ambraziejumi, kurie Donatą Malinauską, kaip Lietuvos patriotą, įtraukė į aktyviai veikiančią lietuvių draugiją „Dvylika Vilniaus apaštalų“. Jam buvo patikėta tvarkyti tos draugijos iždą, vėliau tapusį banku.

Donatas Malinauskas į tą iždą įnešė lietuvybės veiklai nemažai ir savo asmeninių lėšų, kurias skyrė lietuviškų brošiūrų, proklamacijų, knygų ir laikraščių slaptajai leidybai ir gabenimui iš Tilžės į Vilnių ir jo apylinkes. Kartu su bendražygiais Donatas įsijungė į kovą už lietuvišką bažnyčią. Tuomet pamaldos visose Vilniaus bažnyčiose buvo laikomos tik lenkų kalba. 1901 metais po ilgos ir sunkios kovos su vietine valdžia jiems pavyko atkovoti Šv. Mikalojaus bažnyčią ir įvesti tvarką, kad Šv. Mišios čia būtų laikomos tik lietuvių kalba. Donatas Malinauskas, kaip vienas aktyviausių lietuvybės puoselėtojų tuometinėje Lietuvoje buvo išrinktas į Didįjį Seimą 1905 metais, kuriame susipažino ir su dr. Jonu Basanavičiumi. 1906 metais jis parengė nuo lietuvių tautos Memorandumą Popiežiui Šv. Pijui X, prašydamas visose lietuviškose Lietuvos bažnyčiose leisti aukoti šventąsias mišias lietuviškai. Žinoma, tai erzino daugelį bajorų, kurie, nors ir lietuviškų šaknų, bet labai norėjo būti lenkais. Dalies jų draugystę ir net bičiulystę Donatui Malinauskui teko sudeginti ant lietuvybės aukuro.

1917 metų rugsėjo 18-22 dieną vykusioje Lietuvių konferencijoje Donatas Malinauskas buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 m. vasario 16-ąją tapo Lietuvos nepriklausomybės Akto signataru. Jis ir moraliai, ir materialiai rėmė besikuriančią Lietuvos mokslo draugiją, tapo jos nariu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Donatas Mikalauskas dirbo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje. 1920 m. spalio 9 d. lenkams, vadovaujamiems gen. Želigovskio okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, Donatas Malinauskas persikėlė su visa Lietuvos valdžia į Kauną ir dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1921 m. birželio-liepos mėnesiais su trumpalaike lietuviška misija lankėsi savo jaunystės mieste Prahoje. 1922 m. kovo mėnesį buvo paskirtas reziduoti Čekoslovakijoje, kaip Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras. Jam vadovaujant Lietuvos atstovybei, Čekoslovakija pripažino Lietuvos valstybę pagal diplomatinį protokolą. 1923 metais D. Malinauskas grįžęs į Lietuvą tęsė savo darbą Užsienio reikalų ministerijoje, 1931 m. lapkričio mėn. buvo paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Estijoje. 1925 metais jis vadovavo Vilniaus vadavimo sąjungai, kaip Komiteto narys. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis materialiai rėmė archeologinį kasinėjimų projektą, kuriame buvo siekiama atrasti Vytauto Didžiojo palaikus, dirbdamas Čekoslovakijoje jis savo lėšomis užsakė ir padirbdino sarkofagą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio palaikams. 1939 metais Donatas Malinauskas persikėlė gyventi į Alvito dvarą. Čia gyvendamas finansavo ir baigė statydinti Vytautavos bažnyčią Trakų rajone.

Lietuvą okupavus bolševikinei Rusijai 1941 m. birželio 14 d. Donatas Malinauskas buvo sovietų suimtas ir išsiųstas į tremtį į Altajaus kraštą. 2017-aisiais metais Lietuvoje pasirodžiusioje kraštotyrinei monografijai „Onuškis“ aprašytos paskutiniosios Donato Malinausko ir jo šeimos gyvenimo dienos. Jos sukrečiančios: 1941 m. birželio 14 d. prasidėjus trėmimams žmoniškumą praradę stalinistai sunkiai vaikštantį Donatą Malinauską su žmona, jo seserį Jadvygą ir gulinčia patale vyriausiąją seserį Filomeną pasmerkė tremčiai, skausmingiems išgyvenimams, nepakeliamoms kančioms… Į sunkvežimį Donatas buvo įkeltas su kėde, Filomena atnešta gulinti. Kitą diena traukinys iš Vilkaviškio pajudėjo į Altajaus kraštą. Kelionėje mirė Jadvyga Malinauskaitė Zavadskienė. Tų metų rugsėjo mėnesį Bijsko rajone Altaisko kaime mirė Filomena; 1942 m. lapkričio 30 dieną amžinybėn išėjo ir Donatas, jo žmona Zofija mirė tremtyje Altajaus krašte 1950 m. gegužės 27 d. (Onuškis. – 2017. – P.1448) Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990 metais, jo ir jo artimųjų palaikai 1993 m. birželio mėnesį buvo pargabenti į Lietuvą ir birželio 14 d. perlaidoti Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje. Kiekvienais metais per Šv. Velykas juos aplankome… 2013 metais Onuškio vidurinei mokyklai buvo suteiktas Donato Malinausko vardas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932)
  2. O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius
  3. Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija
  4. Vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais
  5. O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis
  6. O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  7. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  8. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  9. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė
  10. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas
  11. O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951)
  12. O. Voverienė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos moterų judėjimo už savo teises pradininkė
  13. O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines
  14. O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį.
  15. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  16. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  17. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  18. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  19. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  20. O. Voverienė. Lietuvos bajorija
  21. O. Voverienė. Žodžiai yra sėkla, iš kurios išauga amžinybės daigai
  22. O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada)
  23. 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjui
  24. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  25. R. Žiliukas: Mes gerbiame kitas tautas, bet ir mus, lietuvius, reikia gerbti
  26. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  27. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  28. J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus
  29. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I)
  30. Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
  • O tai mintis? apie J.Kasperskis: internetas biuruose bus išjungtas
  • Jei viskas būtent taip ir buvo apie Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
  • Kultūros ministras S. Kairys: Kartu su muziejų bendruomene ruošiamės atlaisvinimams
  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1244; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 963; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 624; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 494; komentarų: 21

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
2
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
  • O tai mintis? apie J.Kasperskis: internetas biuruose bus išjungtas
  • Jei viskas būtent taip ir buvo apie Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas
  • Žemyna apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Patarinai planuojantiems skydžius | ltou.lt nuotr.

Ketinant keliauti lėktuvu reikia atlikti šiokius tokius namų darbus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai