Karantino metu Lietuvos miestuose padidėjo kietųjų dalelių koncentracija

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore itin padidėjo. 2020 m. balandžio 9 d. daugelyje miestų viršyta vidutinė paros kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ribinė vertė, taip pat fiksuota padidėjusi ozono koncentracija.

Teršalų koncentracijos padidėjimo priežastys – ozono koncentracijos padidėjimas dėl saulėtų, giedrų ir sausų orų bei degimo produktų pernaša iš vietinių šaltinių ir kaimyninių šalių.

Nedeginkime pernykštės žolės ir atliekų!

Nors apie žolės deginimo žalą aplinkai, žmonių sveikatai, saugumui ir turtui nuolat rašoma laikraščiuose, skelbiama per radiją, internetą, televiziją, vis tiek kiekvieną pavasarį žmonės degina pernykštę žolę, o kai kurie net mano, kad tai yra naudinga. Galbūt tai ir lengviausias būdas atsikratyti visos pernykštės augalijos, bet jis yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai, žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių.

Degant biomasei teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai didelis kiekis nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, todėl deguonis sunkiau patenka į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.

Nedeginkime atliekų!

Pavasaris – švaros laikotarpis, kai tvarkome namus ir teritorijas prie jų, sodus, sodybas, o susikaupusių šiukšlių, nereikalingų daiktų, net padangų kai kurie žmonės atsikrato degindami juos tiesiog laužuose. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai primena gyventojams, kad deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas, išskyrus atvejus, kai turimi leidimai ir deginama tam skirtuose įrenginiuose. Surinktiems augalams ar jų dalims deginti lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai. Už teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.