Lietuva ir Lenkija išmoko bendras skaudžios istorijos pamokas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Lenkijos premjerui Mateušui Moravieckiui (Mateusz Morawiecki) ir partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui (Jarosław Kaczyński) kuriame Vyriausybės, Lietuvos žmonių vardu išreiškė tvirtą paramą, solidarumą su Lenkija, minint 80-ąsias kruvinų Katynės žudynių ir 10-ąsias Smolensko tragedijos metines.

„Niekuomet neužmiršime Sovietų Sąjungos įvykdyto nusikaltimo, kurio užsakovus ir vykdytojus mėginta paslėpti po ciniško melo skraiste. 22 tūkstančiai Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų buvo nužudyti 1940 m. pavasarį, ir tai buvo baisi tragedija Antrojo pasaulinio karo parblokštai Lenkijai.

Prisimename katastrofoje prie Smolensko žuvusius Lenkijos didvyrius: šviesios atminties Prezidentą Lechą Kačinskį (Lech Kaczyńsk), pirmąją ponią (Maria Kaczyńska) ir visus Lenkijos valstybės sūnus bei dukteris, kartu su Lenkija liūdime dėl jų netekties“, – sakoma premjero laiške.

Pasak S. Skvernelio, Prezidento Lecho Kačinskio ir jo komandos nuopelnai stiprinant broliškus Lietuvos ir Lenkijos ryšius išliks mūsų tautų istorijoje. Lietuva didžiuojasi, kad Vilniaus centre 2018 m. atidengta Prezidento Lecho Kačinskio vardu pavadintos gatvės lentelė.

Anot Vyriausybės vadovo, gyvename išbandymų kupinu laiku, todėl itin svarbu išlaikyti ir stiprinti Europos bendrą istorinę atmintį. Lietuva labai vertina premjero M. Moravieckio ir Prezidento Andžėjaus Dūdos (Andrzej Duda) indėlį rengiant bendras 1863-1984 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių iškilmes 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniuje. Šios iškilmės sustiprino tautų bendrystę, sujungė, įpareigojo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių visuomenę toliau siekti deramos istorinės atminties iniciatyvų.

S. Skvernelis pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. balandžio 7 d. priėmė Vyriausybės inicijuotą rezoliuciją, remiančią Lietuvos strateginę partnerę Lenkiją, kurią Rusijos Federacija siekia ciniškai apkaltinti prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Pažymėta, kad Lietuva smerkia Rusijos Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir  skleidžiamą dezinformaciją, kuria slepiamas Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmuo, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus ir paneigti jų vaidmenį pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos bei priespaudos dešimtmečiams.

„Šiemet minime tamsią Lietuvos okupacijos 80 metų sukaktį. Privalome neleisti, kad sovietų įvykdyti nusikaltimai būtų dangstomi. Lietuvos ir Lenkijos bendra šimtametė istorija ir skaudžios XX a. tragedijos išmokė mus branginti tarpusavio solidarumą ir vienybę. Neabejoju, kad šių vertybių vedami kartu įveiksime ir analogų neturinčios pasaulinės pandemijos grėsmę, – teigiama Ministro Pirmininko laiške.