Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Du nacionalizmai: sveikas ir liguistas

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2020-04-04 16:39:19
15
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmo sąvoka – viena problemiškiausių politologijos, istorijos, kultūros, antropologijos ir netgi psichologijos kontekste. Dėl prieštaringų nacionalizmo formų dažnai šios sąvokos išvis baidomasi, bandant išskirti gerąjį patriotizmą ir blogąjį nacionalizmą. Lietuvoje dar linkstama nacionalizmo sąvoką keisti savu žodžiu – tautiškumas.

Iš tiesų patriotizmas – tai meilė savo valstybei arba kraštui, nacionalizmas – tai meilė savo tautai, konkrečiai žmonių bendruomenei. Skirtumas – akivaizdus. Patriotui, kuris nėra nacionalistas, gali būti visiškai tas pats, kas gyvens jo valstybėje, o jei tai – tiktai krašto patriotas, jam ir išvis tas pats, kokia valstybė tvarkysis jo krašte. Tautiškumo sąvoka taip pat nėra tapati nacionalizmui. Tautiškumui užtenka folkloro ir kalbos, kaip dalis prūsų lietuvininkų sakydavo – kaizerį mylėsime, lietuviškai kalbėsime.

Nacionalistas tautą laiko valstybės pagrindu. Būtent etninę tautą – prigimtinę, kultūrinę, dažnu atveju – kalbinę ir būtinai – politinę bei socialinę bendruomenę. Politinė tauta – tai ta pati etninė tauta, pakilusi į politinį lygmenį. Ne kokia nors atskira tikrovė. Aplink etninės tautos branduolį buriasi istorinės kitataučių bendrijos, kurdamos bendrą valstybę. Netikslu tapatinti tautą su piliečiais, nors tokios painiavos rasime net savo Respublikos Konstitucijoje. Regis, kompromisas tarp tautinės ir pilietinės valstybės kūrėjų čia tik išplovė tautos sąvoką.

Nacionalizmas gali būti ir geras, ir blogas. Tai priklauso nuo interpretacijos. Yra nacionalistų, kuriems sava tauta – visas pasaulis („mes – viskas, visi kiti – niekas“), o yra nacionalistų, kurie savo tautą mato kaip svarbią, tačiau tik sudėtinę žmonijos dalį. Savos tautos aukštinimas, žeminant kitas tautas, dar vadinamas šovinizmu.

Dar viena skirtis tarp sveiko ir liguisto nacionalizmo – santykis tarp tautos ir asmens. Vieni nacionalistai pasaulį mato kaip vienas kitame telpančių ratų sistemą, kur žmonija apima tautas, tautos – smulkesnes bendruomenes, šios bendruomenės – šeimas ir draugijas, o šios – asmenis. Kitiems nacionalistams tauta yra vienintelė idėja, užgožianti ir asmenį, ir kitas žmogiškas kategorijas. Tokie visą žmogiškumą sutelkia į vieną idėjinį tašką. Moralė, religija, socialiniai santykiai, kultūra – viskas vertinama tik per tautinę prizmę. Tai – ribotas požiūris.

Liguistas nacionalistas mielai nuneštų gėlių prie Adolfo Hitlerio kapo, nes šis „išvalė“ Europą ir Lietuvą nuo žydų. Kad nužudė ir šiek tiek lietuvių – ką padarysi, užtai Lietuva po jo okupacijos tapo lietuviškesnė. Sveikam nacionalistui kiekviena tauta – vertybė, kaip ir kiekvienas doras žmogus, todėl jam žmonių žudymas tautiniu pagrindu kels pasišlykštėjimą.

Liguistas nacionalistas apie savo tautą nori girdėti tiktai gera. Jam sava tauta – kulto objektas. Užtai bet kokia, net pagrįsta kritika, jam prišaukia alergiją, kartais net isteriją. Sveikas nacionalistas mielai pasididžiuos Birutės kalno observatorija tais laikais, kai Vakarų universitetuose skaičiuoti velniai ant adatos smaigalio, bet ramiai sutiks faktą, kad XX a. vokiečiai jau turėjo vandens klozetus, kai lietuviai dar tik mokėsi iš lentų kalti lauko išvietes.

Liguistam nacionalistui riba tarp teisingo ir klaidingo – jo tautos savastis ir interesas. Toks religiją vertins pagal tai, ar ji – savos, tautiškos kilmės, ar atėjusi iš svetur. Atitinkamai vertinama ir istorinė tiesa. Jei istorinis faktas palankus mūsų tautai, mes jį pripažįstame, jei prieštarauja mūsų interesams – atmetame. Sveikas nacionalistas pripažins ir tautos didvyrius, ir jos atmatas. Vienus gins ir gerbs, kitus smerks. Atitinkamai jam mažai tesvarbu, ar tam tikra religinė, kultūrinė, idėjinė sistema yra savos, ar svetimos kilmės, kad tik ji būtų teisinga.

Sveikam nacionalistui tauta – tik viena iš daugybės žmogiškų kategorijų. Šalia asmens, šeimos, religijos ir daugybės kitų, imtinai iki žmonijos. Toks nacionalistas rems bet kurios tautos teisę gyventi ir kurti savo valstybę savo istorinėje tėvynėje. Liguistas nacionalistas žiūrės tik į tai, kaip sukurti pragmatiškus santykius – jei reiks prekiauti ar kitaip bendrauti su kokia nors tautas mindančia imperija, jis mielai sutiks aukoti kitų tautų teises.

Sveikam nacionalistui doras ir protingas kitatautis bus artimesnis už savą niekšą ar kvailį. Jis pripažins individualių savybių reikšmingumą kilmės, kalbos, kultūros ar valstybės atžvilgiu. Liguistas nacionalistas gins savą prieš svetimą netgi tada, jei šio elgesys prieštaraus dorai ar sveikam protui, nes jo mąstysenoje žvėrių gaujos principas nustelbia bet kokius objektyvius principus. Paradoksalu, bet toks nacionalistas pasmerks ir savo tautietį, kuris mąsto kitomis kategorijomis. A. Hitleris žudė ir vokiečius, kurie prieštaravo jo psichopatinei ideologijai.

Liguisto nacionalizmo principas: aš – tau, tu – man. Būk kad ir paskutinis mulkis ar šunsnukis, bet būk lojalus man, tada aš būsiu lojalus tau. Sveikas nacionalistas aukojasi dėl kitų, prireikus pamindamas savo asmeninius interesus. Žinoma, nacionalizmas iš principo pripažįsta ir subjektyvius lojalumo ryšius: pirmiau rūpinamasi sava šeima, savais draugais, sava bendruomene, bet vengiama tai daryti svetimų sąskaita. Sveikam nacionalizmui svarbus teisingumas. Nepretenduojant į tai, kas teisėtai priklauso kitiems, bet ginant tai, kas mūsų.

Dažna ideologija turi gražųjį ir bjaurųjį veidą. Sunku būtų rasti idėjų sistemą, kurioje viskas būtų tiktai gera ar tiktai bloga. Ideologijas reprezentuoja žmonės. Tad nuo jų ir priklauso, kokia bus jų atstovaujama ideologija – gera ar bloga.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  2. M. Kundrotas. V. Radžvilo partijos nacionalizmas
  3. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  4. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  5. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  6. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  7. M. Kundrotas. Kas mus daro tauta?
  8. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  9. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  10. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  11. M. Kundrotas. Ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos?
  12. M. Kundrotas. Laiškas bičiuliui Moišei
  13. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  14. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  15. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Vidinis Balsas says:
    3 metai ago

    O ar neužtektų pasmerkti ir uždrausti imperializmą bet kokią forma ir įtvirtinti visų tautų lygybę prieš Įstatymą. Tegu visi rūpinasi savo tautos genetika, savo žeme, kalba, kultūros, meno, mokslo, žmogiškumo puoselėjimu ir nedrįsta kištis į kitų tautų reikalus. Kodėl iki šiol nepasmerktas imperializmas ir tautų ekonominis pavergimas ?

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      3 metai ago

      Pasauliui reikalingas policininkas, kuris tramdytu įvairius niekšus.
      Karts nuo karto šią funkciją visai neblogai atlikdavo JAV. Tik gaila, kad JAV prezidentu tapus kairiąjam populistui – Obamai, o po jo – arogantiškam išsišokeliui Trumpui, JAV apleido šią svarbią pozityvią misiją (tikiuosi, kad neilgam). Labiausiai ant Trumpo pykstu dėl Kurdų išdavystės ir nuolaidžiavimo agresorei Turkijai.

      Atsakyti
  2. kadagys says:
    3 metai ago

    Tai du kraštutinumai, šiaip jau daugiausia bendrapiliečių – turinčių ir sveiko ir tariamai liguisto nacionalizmo.

    Atsakyti
  3. ŽEMAITIS says:
    3 metai ago

    Tesingai, Mariau, pritariu.

    Atsakyti
  4. Bartas says:
    3 metai ago

    Ir “nacionalizmas ir patriotizmas ” yra ne lietuviški žodžiai , todėl ir kyla tiek neaiškumo dėl prasmės.
    Mes, Lietuviai , turim tik vieną žodį ir vieną mintį; tautiškumas. Tautiškumas yra mūsų išlikimo pagrindas.

    Atsakyti
    • Vidinis Balsas says:
      3 metai ago

      gal galit paaiškinti kas yra tauta ir tautinė valstybė ? Ačiū.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        3 metai ago

        “Vidiniam. Balsui”. Tai ne paaiškinimas, o vidinis Tautinis supratimas. Tauta. Tai dviejų skiemenų žodis. Tau ir Ta . Tau, tai – vyras , Ta , tai – moteris. Žydai turi ; adam ir ieva. Kinai turi ; in ir jang- dvi priešingybes. O mes, TAU ir TA. Tai vyriškas ir moteriškas pradas. Supratai?
        Toliau. Mes, Lietuviai, tai Vyrai ir Moterys . Gamta taip surėdė ir Dievai taip paliepė mums – sukurti sąjungą. Tau – vyre ,skiriama Ta – moteris. Bus – šeima. Bus giminė. Bus gentis. Bus TAUTA ir kalbėsim TAUTAI suprantama Kalba.
        Tai va , mielas mano , kai Lietuvos šviesiausi protai rašydami Pagrindinį Įstatymą , pabrėžė: LIETUVIŲ TAUTA (kad prisimintum tai VYRAI ir MOTERYS) prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę…..
        Pagrindinio Įstatymo 2 strp. primins Tamstai, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Nepriklausomybė (suverinitetas) priklauso TAU TAI. TAU ir TA vo moteriai . Jums. O jei ir aš prisijungsiu su savo TA – MUMS.
        Jei Tamstos matymas kitoks – atsiprašau.Tada ” dzimakracija”.

        Atsakyti
        • Vidinis Balsas says:
          3 metai ago

          Gana įdomu. Ačiū. Aš tautą suvokiu pagal to žodžio reikšmę tūkstančius metų: ταὐτό • (tautó) – tas pats, toks pat.

          Atsakyti
  5. Klausimėlis says:
    3 metai ago

    Du globalizmai: sveikas ir liguistas?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Na, na, įdomu…
      O pats ką atsakytumėte?

      Atsakyti
  6. Virginijus says:
    3 metai ago

    Straipsnio autorius požiūris – tipiško svajoklio paporinimai. Teoriškai – viskas labai gražu. Bet gyvenime, deja, galioja visai kiti dėsniai. Ir jie veikia nepaisant naivuolių noro viską matyti per rožinius akinius. Gamtoje išlieka tik tie, kurie yra stipresni, arba sugeba prisitaikyti. KITŲ VARIANTŲ NIEKADA NEBUVO IR NĖRA.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      Tamsta, prie ko labiau linksti? O aš manau taip. Jei žmogus, Tauta gyvens be svajonės – viskas.
      Tokiems laikas baigiasi ir joks laikas jų nelaiko.
      Venkite žmonių be svajonės.

      Atsakyti
  7. Paklausykte išmintingo žmogaus says:
    3 metai ago

    – youtu.be/roxPK9ZYR8Q

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Va, užmiršau pridėti 🙂
      Bet šis svajonių vyras ir be mano 🙂 nepralenkiamai žavus?..

      Atsakyti
  8. Romas says:
    3 metai ago

    Geras straipsnis. Visos lazdos su dviem galais. Nacionalizmas ne išimtis. Visa paletė nacionalistų… Ir ne tik teoriškai, bet ir gyvenime. Naudinga tai suvokti.
    Ir Barto komentaras geras – apie Tautą.

    Atsakyti

Komentuoti: Paklausykte išmintingo žmogaus Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Paauglystės dialektika šiuolaikinėje politikoje

2023 02 27
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kaip „žmogaus teisių gynėjai“ kūrė beraščių visuomenę

2023 02 15
Knygnešys Jurgis Bielinis | wikipedija.org nuotr.

A. Karalius. „Maža tauta“ – dideli žmonės…

2023 02 13
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

2023 02 06
Baltarusija – prieš lietuviško žodžio sklaidą | S. Daubaraitės nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

2023 02 01
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
34
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 19
13
Alkas.lt koliažas

Padugne vadinamas žmogus, kurio dvasinė kultūra – pačiame dugne. Įprastas stereotipas, jog tai būdingiausia varguomenei.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 17
14
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šis straipsnis – ankstesnės publikacijos tęsinys: joje svarstyta vizija tautininkams rinkimų pamokų kontekste. Po šios publikacijos pasirodė įvairių komentarų, išsakyta...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Aplinkos ministerija gražins dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį

Aplinkos ministerija gražins dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai