Sausio 15 d., trečiadienį, Klaipėdoje buvo paminėtos 97-osios Klaipėdos sukilimo metinės.
Iškilmės prasidėjo ryte Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto, reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės, signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu.
Vidurdienį miesto Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams buvo pagebti žuvusieji už Klaipėdos krašto išlaisvinimą. Dalyvaujant Klaipėdos įgulos kariams, šauliams, kariniam pučiamųjų orkestrui, Lietuvninkų bendrijos atstovams bei garbės sargybai, pagarbą salvėmis atidavė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai.
Pavakare Laikrodžių muziejaus kiemelyje pasigirdus kariliono melodijai, prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ buvo įžiebtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavų pavidalus perteikiančio žvakės. Ant paminklo suplevėsavo Mažosios Lietuvos vėliavos priminančios Klaipėdos krašto žmonių drąsą.
Kitaip nei pernai vykusiose iškilmėse šventėje nebuvo matyti centrinės valdžios atstovų, buvusių kandidatų, mat vieni rinkimai praėjo o kiti dar neprasidėjo…
Vakare buvo surengta Dionyzo Varkalio vadovaujama eisena su deglais. Eisenos dalyviai nuo buvusios prancūzų prefektūros Sukilėlių gatvėje žygiavo iki paminklo „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilime.
Tuo metu Mažosios Lietuvos muziejuje vyko pokalbis su istoriku, rašytoju, diplomatu prof. Alfonsu Eidintu apie 1923 m. sukilimą ir jo įvykius perteikiančią profesoriaus knygą „Pūga prie Mėmelio“ bei buvo pristatyta dokumentinė paroda „Klaipėda, 1923 m. sausis“.
Tuo Klaipėdos krašto dienos minėjimas nesibaigė. Sausio 17-18 d., jau 18-ąjį kartą bus surengtas naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“ skirtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30-mečio sukakčiai paminėti. Žygeiviai vėlai vakare susitiks prie Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos (Kvietinių g. 28, Gargždai), o rytą pasitiks Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose (S. Daukanto g. 31, Klaipėda).
Klaipėdos jaunimas gyvas! Graži šventė!
Tegyvuoja Lietuva ir Mažoji Lietuva!
Ar Istorijos instituto vadovas prof.Nikžentaitis nepasipiktino šiuo renginiu?
Klaipėdiečiai – “pabudote ir kelkitės” – už liberalus daugiau nebalsuokit.
Pažiūrėkite, kiek ir to, ir ano, į ką turėtume dėmesį kreipti, kažką nuveikti, ar pasidžiaugti, kartu visiems minėti ar švęsti… Tačiau mus nuo viso to atitraukia vienas po kito politikų ant mūsų galvų užverčiamos „staigmenos” ar išlendančios jų žygdarbių paslaptys (pažeidžiančios ir konstituciją!).
Kas dar gyvenimą žemėje tokiu pragaru paversti gali, jei ne mūsų išradingasis „elitas”… Juk po jų kad ir tvanas. Jie juk kas Ispanijoje, kas kitur sau gyvenimais apsirūpino…