Prekybos centrai atsisako „Grigeo“ gaminių, įmonės prezidentas prabilo apie atsakomybę

„Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, gaminamą „Gritės“ ženklo produkciją atsisakė pirkti didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“, prekybos tinklai „Iki“ ir „Norfa“. Šią galimybę svarsto ir kiti mažmeninės prekybos tinkai. Prie įmonės Klaipėdoje rinkosi ir būrelis protestuotojų.

„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pripažino, kad nevalytų nuotekų krizė Klaipėdoje turės neigiamos įtakos grupės verslui. Jis teigė puikiai suprantantis įmonės produkcijos pirkėjų reakciją ir žadėjo ištaisyti situaciją.

„Grigeo Klaipėda“ patvirtino, kad pirminiai jau vakar pradėto vidinio tyrimo duomenys rodo, jog bendrovei kyla teisinė atsakomybė dėl žalos aplinkai, išleidžiant nuotekas į kanalą, vedantį į Kuršių marias. Bendrovė nušalino nuo pareigų atsakingus darbuotojus ir sieks, kad žala būtų atlyginta kaip įmanoma greičiau, veiksmingai bendraujant ir bendradarbiaujant su teisėsaugos ir atsakingomis valstybinio valdymo institucijomis.

„Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas vyko „Grigeo Klaipėda“ ir kas buvo daroma Kuršių marioms, Klaipėdai, Lietuvai. Tai nedovanotina. Nors formaliai aš esu „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys, tačiau esu visos grupės prezidentas ir didžiausias akcininkas, todėl tai yra mano moralinė atsakomybė. Todėl čia sėdžiu aš, o ne „Grigeo Klaipėda“ vadovai, kurie šiuo metu uostamiestyje deda visas pastangas aiškinantis situaciją. Aš atsiprašau, kad vakar ir užvakar komunikavau minimaliai ir su klaidomis, tačiau dėl situacijos rimtumo ir masto reikėjo susivokti ir bent minimaliai išsiaiškinti situaciją“, – per spaudos konferenciją šiandien sakė „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis.

Jis pabrėžė, kad kol kas žinomos tik pirminės vakar pradėto tyrimo išvados, todėl jis dar nežino visos informacijos ir atsiprašo, kad dar negali atsakyti į visus klausimus.

Pasak jo, šiuo metu įmonės tyrimo komisijos nustatyta, kad teisėsaugos nurodomas vamzdis nėra įrengtas papildomai ir neapeina valymo įrenginių. Tai yra privalomas avarinio nuleidimo vamzdis, ir jį turi ne vieni valymo įrenginiai Lietuvoje.

„Kol kas mes žinome, kad šiuo vamzdžiu nuotekos išties patekdavo į kanalą, kuris veda į Kuršių marias. Taip pat žinome, kad tai buvo dalinai valytos nuotekos, visos nuotekos jau buvo praėjusios mechaninį valymą ir dalinį biologinį valymą. Tačiau kol kas nežinome, kodėl vamzdis buvo naudojamas ne pagal paskirtį, kaip dažnai ir kokie kiekiai nuotekų patekdavo į aplinką – tai turės nustatyti tiek vidinis įmonės, tiek teisėsaugos tyrimai. Šią informaciją aš paviešinu ne tam, kad pasiteisinčiau ir paneigčiau įmonės veiksmus, tačiau vykdydamas pažadą skaidriai informuoti apie tyrimo eigą ir rezultatus. Tą mes darysime ir ateityje“, – sakė G.Pangonis.

Jis pranešė, kad nuo šiandien už nuotekų tvarkymą „Grigeo Klaipėda“ atsakingi asmenys yra nušalinami nuo pareigų. Priimtas sprendimas nenušalinti generalinio direktoriaus, nes bendrovėje jis dirba tik 5 savaites, todėl preliminariai nėra susijęs ir nežinojo apie minimą veiklą.

„Grigeo“ taip pat nusprendė nedelsiant sukurti fondą Kuršių marioms tvarkyti, kurio lėšomis bus finansuojami nepriklausomi ekspertiniai tyrimai Kuršių marių vandens būklei nustatyti ir kitos, taip pat aplinkosaugos iniciatyvos.

„Ši situacija yra susijusi ne tik su technologijoms, bet ir žmonių mentalitetu bei vadyba. Todėl artimiausiu metu nusamdysime konsultantus arba konkretų tvarumo ir aplinkosaugos profesionalą į įmonės vadovų komandą, kuriam bus suteikti rimti įgaliojimai – jis turės visiems laikams išguiti bet kokį mąstymą, kuris sukuria tokias situacijas“ – sakė G. Pangonis.

Jis pripažino, kad vidinis tyrimas gali užtrukti, nes bus būtina analizuoti praeities dokumentus, tačiau tikisi ir teisėsaugos pagalbos.

Prokuratūra antradienį paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Aplinkosaugininkai įmonei nurodė nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.