Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas Lietuvos gyventojas turės savo oficialų elektroninio pašto adresą – elektroninio pristatymo dėžutę, skirtą bendrauti su valdžios institucijomis ir įstaigomis. Numatoma, kad taip gyventojai galės veiksmingiau gauti viešąsias, administracines ir kitas paslaugas.
Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė teisės aktų pakeitimams, įteisinantiems asmenų susirašinėjimą elektroniniu būdu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, t. y. per E. pristatymo sistemą. Šiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Taip siekiama sukurti teisines prielaidas, kad visas viešojo administravimo subjektų susirašinėjimas su asmenimis pirmiausia būtų vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, o jei asmuo jomis nesinaudoja, t. y. elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, elektroninė siunta būtų atspausdinta ir pristatyta kaip pašto siunta.
„Tokia valstybės institucijų ir gyventojų bendravimo forma leis valstybinėms įstaigoms lengviau identifikuoti ir informuoti gyventojus, o gyventojams bus paprasčiau kreiptis į įstaigas, bus užtikrintas turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Numatoma, kad fiziniams asmenims, per E. pristatymo sistemą siunčiantiems elektronines siuntas viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir jos teritoriniams padaliniams, Konstituciniam teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, Lygių galimybių kontrolieriui ar Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, elektroninio pristatymo paslaugos būtų teikiamos nemokamai.
Pereiti prie elektroninio valstybės institucijų ir gyventojų susirašinėjimo siekiama atsižvelgiant į pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vykstančią sparčią technologijų plėtrą ir su tuo susijusias galimybes. Lietuvoje vis daugiau gyventojų nuolat naudojasi internetu. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų savo teikiamas paslaugas aktyviai perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 m. – 48 proc., 2018 m. – 51 proc.). Tikimasi, kad 2020 m. elektroniniu būdu viešosiomis paslaugomis naudosis jau 60 proc. šalies gyventojų.
O galima atsisakyti tokios dėžutės? Nieko nereikia iš valdžios…
Tai kad jau lyg ir yra?
Kai vieną dieną, kai skubiai reikėjo, bet neleido kaip įprasta įeiti ir persiųsti tyrimų išrašo gydytojai (irgi neprieina prie SAVO paciento duomenų, nežiūrint, kad tas neturi nieko prieš!)*, registravausi ten, ir gavau kažkokią dėžutę, kurios nežinau, ar man reikia! Ir nežinau, kiek kažkur ant debesėlio kadaruojanti dėžutė yra saugesnė, negu paciento gydymo įstaigoje? Žodžiu, nieko ten nežiūrėjau, nes iš seno kompiuterio net negaliu, tenka kas kartą nesavu pasinaudoti – taigi, anoks čia saugumas…
——————-
* Tai ačiū Verygai, kad paciento neklausdamas, ar šis to nori, ar LEIDŽIA jam/kam kitam už jį spręsti, ar DAUGUMA jų turi reikiamo galingumo ir naujumo kompiuterius, užbarikadavo pacientams prieigas prie jų pačių kortelių! Tartum visi jie nepakaltinami būtų…
Paaiškinkite Swedbanko vadovams, kad visokias savo ataskaitas siųstų el. paštu, o ne vokuose. Paklausius, kodėl netaupo popieriaus ir nesinaudoja el. paštu, paaiškino – banko instrukcija (?!). Maniau, kad Swedbankas – rimtas bankas… Akmens amžius, bl…!!!
Tai niekas ir neprivers naudotis tuo kuo nenori. Kam svarbus asmeninis duomenų saugumas tikrai nesinaudos tokia paslauga. Svarbu nepamirštų mokesčių susimokėti tokiems projektams išlaikyti . O naudotis nebūtina.