Paveldo saugotojai piketuos prie Kultūros ministerijos (video)

Spalio 17 d., 12 val. prie Kultūros ministerijos (J. Basanavičiaus g. 5) vyks piketas, kurį išprovokavo vandalizmo banga Klaipėdos senamiestyje, tradicija gresiantis tapti vertingiausių Vilniaus baroko bažnyčių apstatymas barakais, posėdžių dėl paveldo įslaptinimas ir kitos pastarojo laiko aktualijos, dėl kurių atsakomybė tenka Kultūros paveldo departamentui ir tiesiogiai už kultūros paveldą atsakingam kultūros ministrui. Norėdami padrąsinti ministrą ginti paveldą nuo naikinimo, piketo dalyviai parengė jam simbolinę dovaną.

Piketo temos kelios:

1. Nuo šių metų rugpjūčio Klaipėdos senamiestyje nugriauti trys istoriniai pastatai, iš kurių vienas – XVIII amžiaus (žr.: www.atviraklaipeda.lt/2019/08/27/rekonstrukcija-baigesi-nugriovimu/; www.atviraklaipeda.lt/2019/09/18/nugriove-dar-viena-senamiescio-pastata/; www.atviraklaipeda.lt/2019/10/11/neliko-dar-vieno-senamiescio-pastato/). Ne mažiau nyki ir Žygimantų g. 12 Vilniaus senamiestyje istorija: toje vietoje, kur prieš porą metų buvo paskubomis nugriautas statyboms trukdęs dvarelis – netrukus po to, kai KPD vertinimo taryba pripažino vertinga ir saugotina senamiesčio panoramą, kurią sunaikintų planuojama statyba – toliau planuojami požeminiai garažai ir daugiabutis. Plintantis vandalizmas prieš kultūros paveldą – tiesioginė už paveldo apsaugą atsakingo kultūros ministro ir KPD atsakomybė. Vandalus paskatino tai, kad jie įsitikino: baudos už paveldo naikinimą juokingos, palyginti su numatomu pelnu, atsakomybės – iš esmės jokios, niekas net negalvoja panaikinti tokių griovėjų teisės dirbti paveldo teritorijose. Nors ypač įžūliais vandalizmo atvejais būtų galima taikyti ir baudžiamąjį kodeksą, KPD to vengia.
2. Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansambliui su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia gresia toks pats likimas, kaip daugiabučiais užstatytam Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansambliui – tai tapo akivaizdu, prieš kelias dienas paskelbus architektūrinio konkurso rezultatus (http://pilotas.lt/2019/10/14/architektura/sv-jokubo-konkursas-laimejo-vilniaus-architektu-biuras-do-architects/). Abu konkursus organizavo Lietuvos architektų sąjunga, laimėjo tas pats architektų biuras, abu rengti vadinamaisiais „sudėtingais“ atvejais, kai į ypač vertingus paveldo kompleksus ar ansamblius bandoma įsprausti papildomus kvadratinius metrus (Misionierių konkursą galima prisiminti čia: http://pilotas.lt/2014/10/02/uncategorised/misionieriu-sodu-konkursaslaimejo-do-architects-architektu-grupe/). Matydami, kaip ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai užgožė ir sumenkino baroko šedevrą – Misionierių bažnyčią – piketo dalyviai reikalauja apsaugoti nuo tokio paties likimo Šv. Jokūbą ir Pilypą. Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių užstatymą galima vertinti kaip įteisintą vandalizmą, kuriam pridengti it figos lapelis pasitarnauja Lietuvos architektų sąjungos rengiami konkursai. 
3. Kultūros ministro pasirašyti nauji KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų nuostatai (www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/47e12ec0df6d11e99681cd81dcdca52c?fbclid=IwAR2noU0R9FuW7k71cFNY0cvUXWmNy4_feY2dqlHrRVlFOQVs6KXNTRWiO1o) dar labiau suvaržė ir taip dažnai tik popierinę visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl paveldo – anksčiau vertinimo tarybų posėdžiai buvo atviri, dabar norint juos stebėti teks prašyti leidimo. Tuo pasinaudojant, jau bandyta uždrausti asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ atstovams stebėti išvykstamąjį tarybos posėdį Žygimantų g. 12:
   
4. Iki šiol taip ir neišgirdome jokio kultūros ministro pasisakymo dėl ICOMOS valdybos sprendimo atšaukti Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto akreditaciją – nors tai neeilinis įvykis. Praėjo jau beveik trys mėnesiai, bet ministras tyli. Kaip ir dėl griaunamų namų Klaipėdos senamiestyje.
5. Nors ministerija įsipareigojo, kad paveldosaugos sistema, kuri šiandien neužtikrina net svarbiausių vertybių išsaugojimo, bus tobulinama įtraukiant į šį procesą platų profesinių ir nevyriausybinių organizacijų ratą, šis įsipareigojimas nevykdomas – į pastabas neatsižvelgiama, konsultacijos su visuomene yra paverstos biurokratine fikcija, nesivarginama net pateikti darbo grupės posėdžio protokolą.
6. Nors daugiau nei prieš pusmetį KPD vadovas Vidmantas Bezaras pažadėjo kas ketvirtį rengti susitikimus su kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pateikti tokių susitikimų grafiką, o taip pat artimiausiu metu pradėti viešinti savo darbotvarkes ir informaciją apie KPD vykstančius pasitarimus – visa tai tebėra pažadai.
7. Prie piketo prisijungė ir Panevėžio bendruomenė, ginanti nuo griovimo „Garso“ kino teatrą – peticiją už „Garso“ išsaugojimą pasirašė keli tūkstančiai žmonių, viešą kreipimąsi paskelbė žinomi kino kūrėjai (www.7md.lt/kinas/2019-06-28/Lietuvos-kino-ir-kulturos-bendruomenes-kreipimasis-del-kino-teatro-Garsas?fbclid=IwAR3vp7VIOCbvtZlfsD3qziQrwbkXJXWVScY0hEypj-EXcPVovuI3R726Th0). Pastatas, matuojamas „Garso“ vietoje, kelia klausimų ir dėl paveldo, ir dėl miestiečių savastimi tapusios kultūros erdvės naikinimo.

Piketą rengia asociacija Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, paveldo išsaugojimu suinteresuotų klaipėdiečių ir panevėžiečių atstovai. 

***

Reportažas iš piketo: