Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.
Ši asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.
Prieš asamblėją jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse, prie atminimo kryžiaus Kaniūkų kaime, skirto žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų atminimui. Taip pat dalyvavo Armijos Krajovos (AK) karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse. Šiose iškilmėse kalbėjęs Seimo istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, be kita ko, sakė:
„Vakarai siekė iš Lietuvos ir Lenkijos sukurti buferinę zoną, kuri galėtų juos apsaugoti nuo bolševikų invazijos, o sovietai bandė įtraukti į pasaulinę proletarinę revoliuciją, nuspalvinusią visą Europos žemėlapį. Lietuvos vietinė rinktinė kovėsi Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais ir Armija Krajova, siekdamas atgauti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Armija Krajova kovojo Vilniaus žemėje tiek su nacių okupantais, tiek su lietuviais, laikydama Vilniaus kraštą Lenkijos dalimi ir siekdama vėl prisijungti prie Lenkijos“.
Ar įmanoma susitaikyti tarp tų, kurie karo metu buvo skirtingose barikadų pusėse? – klausė Seimo narys. Jo manymu, tokio susitaikymo elementas galėtų būti pripažinimas to, kad abu yra sovietinės sistemos aukos.
„Istorija turėtų mus išmokyti gyvenimo. Ir jūs mirėte kaip didvyriai dėl savo tiesos, už savo tautos laisvę ir nepriklausomybę. Poilsis ramybėje “, – užbaigė Armijos Krajovos kareivių perlaidojimo iškilmėse savo kalbą A. Gumuliauskas.
Prieš Armijos Krajovos karių perlaidojimo iškilmes Eišiškių bažnyčioje buvo surengtos šiai progai skirtos mišios. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos, vietos valdžios institucijų, Tautinės atminties instituto (IPN), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, taip pat lenkų kariai, skautai ir vietos žmonės.
Lenkijos Seimo maršalkos (pirmininko) pavaduotoja Malgožata Gosievskas (Malgorzata Gosiewska) džiaugėsi Lietuvos Seimo narių dalyvavimu perlaidojant Armijos krajovos kareivius. Ji pabrėžė, kad, „tai yra šimtmečio žingsnis suartėjimo ir glaudesnių santykių link“.
– Mes stovime tiesoje, atiduodame pagarbą, galvojame kaip elgtis toliau, kaip dar labiau atsispirti šiam blogiui, su kuriuo kovojo mūsų didvyriai, – sakė D. Gosievska, turėdama omenyje Rusiją.
– Rusija vėl bando padalinti Europą, Rusija vėl yra agresorė, okupavo dalį Ukrainos, dalį Gruzijos, bando suklastoti istoriją ir tik kartu dirbdami mes galime tam priešintis, priešintis ir palaikyti kitas tautas, kad jie taip pat turėtų jėgų pasakyti „ne“, – sakė Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoja.
Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija suskubo Vilniaus Rasų kapinėse pagerbti ir Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą. Šiose apeigose, atrodo, oficiali Lietuvos Seimo delegacija dar nedalyvavo…
Turint omenyje, kad Lenkija iki šiol nėra ne tik pripažinusi 1920-1939 m. ginkluotos Vilniaus krašto okupacijos, tačiau ir nekartą viešai šį istorinį faktą neigusi, oficialios Lietuvos seimo narių delegacijos dalyvavimas AK karių garbinimo iškilmėse prilygsta susitaikymu su „šlovingosios“ raudonosios armijos „išvaduotojos“ žygdarbiais.
Primintina, kad 1993 m. AK veiklą Lietuvoje tyrusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė taikius gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo (žr. ,,Armija Krajova Lietuvoje“, Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tyrė bylą dėl AK vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus ir 1999 m. nustatė, kad „Armijos krajovos partizanų daliniai, nepripažindami Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai 1939 metais, vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, t. y. terorizavo, plėšė, žudė eilinius lietuvių, žydų, rusų tautybės Lietuvos gyventojus, tikėdamiesi, kad po Antrojo pasaulinio karo šie veiksmai padės Lenkijai reokupuoti Vilniaus kraštą“.
Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja buvo jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį. Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją taip darydama spaudimą Lietuvos valdžiai dėl tariamai pažeidžiamų Lietuvos lenkų teisių.
TIK Lietuvoje galimos tokios nesąmonės – pagerbti savo tautos žudikus valstybiniu lygiu…
O kodėl abiejų valstybių oficialios delegacijos kartu oficialiai tą pačią dieną nepagerbė ir Vietinės Rinktinės karių žuvusių kovose su AK ? Tad, gerb. Lietuvos politikai,tai jūsų didžiulis politinis ir moralinis aplaidumas,deja.
+ + + + +
NUSIKALSTAMAS ”aplaidumas”. Sekantis etapas – lietuviškos abėcėlės papildymas naujais ženklais. Agronomas Pranskietis ir oligarchas Karbauskis ne prieš, o pretendentas į tą postą Kirkilas yra iniciatorius tokio akto.
Laukime tolesnių išdavikiškų žingsnių.
Šiandien LRT vėl pasus prisiminė.
Lažybininkai galėtų lažintis, ar bent vienas konservatorius išdrįs už dvikalbį pasą balsuoti ir taip prieš kitus rinkimus seimūno kėde rizikuoti 🙁
????? ? Be komentarų.
Dėl politikų siekiamo susitaikymo – viskas daugiau negu paprasta:
Lenkų politikai pagaliau ištaria vos porą sakinių: Mes apgailestaujame dėl pr. a. mūsų politikų bei Armijos krajovos veiksmų ir Vilniaus okupacijos; dėl pražudytų gyvybių, dėl prieš okupuotų vietų gyventojus vykdyto smurto juos nutautinant ir perkrikštijant; dėl naikintų lietuviškų mokyklų bei parapijų; dėl atimtų namų valdų bei ūkių ir per tuos visus veiksmus supriešintų ir vis dar tebepriešinamų žmonių. Dabartinis Sutartyje esantis GUDRUS sakinys (atseit, neturi teritorinių pretenzijų) skamba ne kaip pripažinimas okupacijos fakto, o kaip pasityčiojanti PL „malonė”: atseit, tiek tos, turėkite tą Vilniaus kraštą (a la dovanojame jį jums), kadangi lygiagrečiai, lyg niekur nieko, tartum į savo, kišamasi į LT vidaus reikalus taip, kaip tai daro sienos nepripažįstantys (pvz., Putinas): diktuojama tai tą, tai aną ir praktiškai iš Lenkijos valdoma pora rajonų, visą laiką palaikant juose žėruojančias nutautintiems „tuteišams daromos skriaudos” ir neapykantos Lietuvai žarijas… Tebetęsiama tarpukario nutautinimo politika, nes rajono valdžia uždaro lietuviškas mokyklas, taip priversdama lietuvius mokytis lenkiškose ir taip dirbtinai didindama lenkakalbių skaičių rajone.
Ar mūsų valstybių santykiams negalioja Tarptautinė Teisė buvusių okupacijų klausimu?
Ji teigia, jog viskas, kas buvo okupacijos laikais okupanto įnešta, pakeista, padaryta, neturi teisinės galios. Tarptautinės teisės požiūriu NIEKINĖS yra pretenzijos ne tik į nusavintą buvusią LT ir lietuvių nuosavybę, bet ir pretenzijos dėl okupanto prievarta primestos kalbos ir tautybės. Todėl kaimynės skatinimas ir finansiškai palaikomas „tautinės mažumos” pretenzijų kėlimas yra piktybinis, sąmoningas, geriems kaimyniniams santykiams prieštaraujantis TT principų, o taip pat ir TMAPK pažeidimas, savo cinizmu prilygstantis Kremliaus politikai buvusių okupuotų žemių atžvilgiu.
Tokios lenkiškos “valstiečių” politikos atveju dabar belieka tik kiekvienam kuo daugiau viešinti tokį šios valdžio gėdos Lietuvai darymą, ja vykdomą išžudytųjų lietuvių, kitų gyventojų įžeidimą, kad kitais metais renkamame Seime “valstiečių” nebeliktų. Tatai būtų politinės atsakomybės rinkėjams jų atžvilgiu įvykdymas už Lietuvai daromą gėdą dalyvavus Lenkijos okupantės organizuotame – AK karių, išžudžiusių tūkstančius taikių Lietuvos gyventojų šalies Pietrytinėje dalyje, pagerbime.
Beje, visa tai vyksta vadovaujantis 1994 metų bendrumo su Lenkija sudaryta sutartimi, taigi, kad tas baigtųsi, pirmutinė naujo Seimo pareiga bus nutraukti šią sutartį. Kadangi ji terminuota, tai, kad sutartis pasibaigtų, tereikia Lenkijai pranešti, kad jos naujam terminui Lietuva nepratęsia.
??
Reikia paskelbti 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai niekiniu nuo pat paskelbimo datos.
Ar galime vadinti AK žudikus didvyriais?
Viskas, kas buvo okupacijos laikais okupanto įnešta, pakeista, padaryta, neturi teisinės galios. Tarptautinės teisės požiūriu NIEKINĖS yra pretenzijos ne tik į nusavintą buvusią LT ir lietuvių nuosavybę, bet ir pretenzijos dėl okupanto prievarta primestos kalbos ir tautybės. Todėl kaimynės skatinimas ir finansiškai palaikomas „tautinės mažumos” pretenzijų kėlimas yra piktybinis, sąmoningas, geriems kaimyniniams santykiams prieštaraujantis TT principų, o taip pat ir TMAPK pažeidimas, savo cinizmu prilygstantis Kremliaus politikai buvusių okupuotų žemių atžvilgiu.
Atsakyti
Būtent, AČIŪ!
Eišiškėse perlaidoti Armijos Krajovos kovotojų palaikai
– delfi.lt/news/daily/lithuania/eisiskese-perlaidoti-armijos-krajovos-kovotoju-palaikai.d?id=82255347
O Gumuliauskas įsitikinęs, jog būtent lietuviai turi pradėti kitaip vertinti tai, kas buvo… 🙁 Tskant, lietuvį, susitaikyk su tuo kas buvo, ir kaip šiandien su tavimi elgiasi kita pusė.
Atsisakiusi pretenzijų į sienas, kaimynė prieš kone 3 dešimtmečius PRIVALĖJO nustoti čia šeimininkauti, lyg savo tvarte. Kol kas tai tik burbulų pūtimas, Tarptautinės teisės buvusių okupuotų teritorijų klausimais laužymas ir kaltinimai LT nevykdant to, ko ši nė neprivalo vykdyti! Varšuvos politikai tuo puikiai talkina Kremliui silpninant Lietuvą – serdeczne dzięki, szanowni panowie.
O kita pusė ir toliau išvadavimą įsivaizduos taip, kaip Kremlius jį įsivaizdavo (vieno okupanto pakeitimą kitu. Ir suteikimas jam išvaduotojo statuso)