Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Lydos mieste, Gudijoje (Baltarusijoje) 696-ųjų šio miesto metinių proga buvo iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Karaliui Gediminui. Paminklas pasatas priešais senąją Lydos pilį, kuri buvo pastatytas Lietuvos karaliaus Gedimino įsakymu apie 1330 m. ir yra viena seniausių Lietuvos mūro pilių dabartinėje Gudijoje.
Šešių metrų aukščio ir apie trijų tonų svorio paminklą sukūrė skulptoriai Olga Nečaj ir Sergejus Oganovas. Ant paminklo pagrindo iškaltas įrašas baltarusių kalba „Гедымін“ bei Gediminaičių stulpai, baltarusiškai vadinami „Колюмны“.
Įdomu tai, kad ant paminklo maketo buvo iškalta kita Gedimino vardo gudiška forma – „Гедзімін“, tačiau kilus ginčui kaip iš tikrųjų reiktų taisyklingai rašyti, nugalėjo „Гедымін“…
Kaip žinia gudų kalbai būdingas dzūkavimas – garsų d, t virtimas dz, c, pavyzdžiui: хадзіць (chadzic’) ‘vaikščioti’, дзень (dzen’) ‘diena’. Manoma, kad tai yra tiesioginis baltiško substrato palikimas dabartinėje gudų kalboje.
Dabartinių baltarusių teritorija buvo apgyvendinta dar prieš užeinant ledynams, ką rodo, seniausius laikus menant, atkurtos Jotvos žemės (pav. 2) ribos (per google užsiduoti JOTVOS ISTORIJA IR SENOVĖ). Jotvingiai rusų ir lenkų metraštininkams buvo žinomi nuo X a. po Kr. Dar geriau jie buvo žinomi karaliui Gediminui, kai jo karalystė ėjo toli į pietus nuo dabartinės Lietuvos ribų. Jotvingių žemės branduolį tuomet sudarė keturios baltų gentys ir visai neseniai, t. y. 1857 metais, Rusijos centrinio statistikos komiteto duomenimis Gardino gubernijoje (priklausė jai gal ir Lyda) dar 30 927 gyventojai laikė save jotvingiais. Sudėtinga praeitame šimtmetyje iš gudų į baltarusius pervadintų šių dienų Lydos gyventojų istorija, o mes galime konstatuoti, kad Lydos baltarusiai pas mus yra laikomi gudų (baltarusių) valstybine kalba komunikuojančiais jotvingiais. Džiugu, kad jie pastatė tokį šaunų paminklą buvusiam mūsų ir jų praeities karaliui Gediminui.
tai kad Lyda etniškai lietuviškos, o ne dainaviškos žemės. Jotvingiais 19 a. užsirašė kai kurie pietinių Gardino gubernijos sričių, t.y. daugiau Polesės, gyventojai.
Paminkle pavaizduotas Stulpų ženklas, siejamas su Gediminu, rodo, kad baltarusiai žino, jog Lietuvos karalystės ženklas buvo ne Vytis, o Stulpai (Koliūmny). Panašu, kad šis veikiausiai lot. žodis gali reikšti “svarstyklės”. Taigi Stulpai būtų teisingumo santykių laikymosi pasaulyje principo simbolis. Gi pats žodis Koliūmny giminiuotinas su svorio vienetą reiškiančiu žodžiu “kilas, kilogramas”. Teisingumo santykių vykdymas yra dieviškoji, karališkoji misija. Beje, ir pačiame simbolio vaizde galima įžvelgti svėrimo – lygumo padėties rodymo – veiksmo pavaizdavimą. Taigi teisingumo simbolio ženklas gal ir yra jam tinkamoje vietoje… Antai, graikų teisingumo deivė Temidė vaizduojama taip pat ne su aukštai iškeltomis svarstyklėmis. Gediminui priskiriamo Stulpų ženklo susisiejimą su svarstyklėmis gal patvirtintų ir tai, kad pačiame Gedimino vardo antrame sande – “min-” galima įžvelgti giminystę su liet. žodžiu “mainyti”, o mainai, kaip žinia, be pasvėrimo neapseina.
Koks įdomus pasvarstymas.
Ką belieka pasakyti? – Pusė Europos mūsų kunigaikščius, mūsų šviesuolius, mūsų kūrėjus dievina ir savinasi… Kaip ir ne tokia jau nevykusi ta mūsų tauta, ka, „Vovanai”?
Man labai “gražu” . Vitebske , Karaliui Algirdui, Lydoje Karaliui Gediminui. Vilniuje kunigaikščiui (merui) Gediminui. Nenustebčiau , jei gudai Gardine pastatys paminklą Karaliui Kęstučiui.
Už tai, kad po Mindaugo nužudymo dabartinė Užnemunė buvo išlaikyta, kaip priklausanti Lietuvos karalystei teritorija, didingo paminklo kokiame Vištytyje, Pajevonyje ar Seirijuose nusipelno karalius Vytenis. Juolab, kad Vytenis gali būti gana pagrįstai laikomas karaliaus Mindaugo sūnumi, galėjusiu nužudymo laikais būti tuo kūdikiu, kurį mirus Mortai pagal istorinius šaltinus privalėjo prižiūrėti jos sesuo, ir per tai likusiu nenužudytu kartu su karaliumi ir kitais dviem jo sūnumis (Repliu ir Rekliu), kurie tuo metu galėję būti jau paauglių amžiaus, tad tikėtina žudikų užpuolimo metu buvę kartu su tėvu kelionėje, žygyje ar pan.
Kodėl pasisemti praeities stiprybės turime vykti į Baltarusiją?
– komentaras.lt/kodel-pasisemti-praeities-stiprybes-turime-vykti-i-baltarusija/?lang=
… … …
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje “Karštas komentaras”
«Колю́мны» (чаще Столбы Гядиминович) — догеральдический и геральдический знак Великого княжества Литовского. Чаще всего рассматривается как герб Гедиминовичей.
Согласно легенде, создание которой относят к XVI веку, герб был привезён с собой Палемоном из Рима, а после им пользовались его потомки — Палемоновичи.
Первые изображения «Колюмн» встречаются на монетах после 1386 года.
Согласно Яну Длугошу, в Грюнвальдской битве 1410 года из 40 литовских хоругвей 10 были с изображением «Колюмн» (при этом сам Длугош их так не называет, а приводит схематическое изображение). Считается, что эти 10 хоругвей были великокняжескими, то есть непосредственно подчинёнными Витовту. По его же словам, этим знаком великий князь литовский Витовт клеймил своих коней”
….
Kažin ar stovėtų dabar Baltarusijoje lietuvių pilys ir kunigaikščiai, jei lietuviams , už JAV žalius, būtų pavykę įvykdyti valstybinį perversmą ? Tokį, kaip Ukrainoje.