Rugpjūčio 10 d., šeštadienį,Užugirio dvare (Ukmergės raj., Taujėnų seniūnijoje) švenčiant pirmojo Lietuvos prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos 145-sias gimimo metines – Smetonines ir šimtmečio sukaktį, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, buvo atidengtas jam skirtas paminklas.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė, kad nori pagerbti ne vien A. Smetoną, bet ir apskritai valstybės pamatus, prie kurių kūrimo ir įamžinimo istorijoje šis prisidėjo.
Prezidentas G. Nausėda priminė, kad net ir sovietmečiu A. Smetona buvo prisimenamas, kaip tam tikras valstybingumo simbolis.
„Kaip valstybės simbolį mes privalome jį ir gerbti – kartu su jo puikiaisiais bruožais, o kartu ir su tam tikromis klaidomis, kurių buvo padaryta, ir kurios gal kiek pasuko Lietuvos valstybės vairą į šoną nuo demokratinės sistemos. Aš esu tikras, kad šis žmogus tai darė tik iš didelės meilės Lietuvai, norėdamas, kad jos nepriklausomybei, jos laisvei, jos gerovei nekiltų pavojų iš išorės“, – sakė Prezidentas, paraginęs šventės dalyvius dažniau sustoti ir pamąstyti, ką jie gali duoti savo šaliai.
Šalies vadovas kritiškai atsiliepė apie pastaruoju metu išryškėjusią tendenciją iš aukšto kritikuoti praeities valstybės kūrėjus. „Šiandien Lietuva gyvena laikotarpyje, kurį aš vadinu istoriniu panagių atlupinėjimu, kai mes vėl ir vėl kvestionuojame savo istoriją, mes ir vėl esame tokioje padėtyje, kai norime atsiprašyti už tai, kad mes esame kartu su kitomis tautomis, kad mes išlikome per istorijos šimtmečius. Aš nežinau, ar reikia atsiprašinėti. Reikia mylėti kitas tautas ir gyventi su jomis santarvėje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas kreipėsi į kitus politikus, ragindamas dažniau susilaikyti nuo pagundos tapti teisėjais žmonių, kurie gyveno prieš daugelį metų. „Galbūt ir jų didelis nuopelnas yra tai, kad šiandien jūs galite stovėti ir juos iš aukšto kritikuoti, nors jie gyveno visai kitokiomis istorinėmis aplinkybėmis ir priiminėjo visai kitokius moralinius ir istorinius sprendimus“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
A. Smetonos gimtinėje vykstančioje šventėje „Smetoninės 2019“ šiemet minimas 145-asis pirmojo valstybės Prezidento gimtadienis ir šimtmetis, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu.
Šią savaitę Signatarų namams buvo padovanota Amerikos lietuvių kultūros archyve saugota auksinė Prezidento plunksna, kurią jam vardo dienos proga 1933 metais padovanojo Ukmergės inteligentai. Simboliška, kad ji bus eksponuojama A. Smetonos memorialiniame kambaryje šalia Nepriklausomybės Akto.
Papildyta
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir dabartinis Lietuvos Tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Tautininkų vadovas, komentuodamas iškiliausiam tautinikui A. Smetonai pagerbti skirtą šventę, priminė kad dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atstatymą atsikūrusi tautininkų partija buvo Smetoninių šventės Užulėnyje bei Užugiryje sumanytojai:
„Be galo džiaugiuosi, kad 1989 metais atkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos pradėtas ir tęsiamas žygis grąžinant A. Smetonos atminimą į Lietuvos valstybės viešą gyvenimą pagaliau sulaukė prezidentinio dėmesio ir pagarbos valstybės mastu. Prieš daugiau nei 25 metus su valdžios pasipriešinimu tautininkų iniciatyva pradėtos švęsti Užulėnyje bei Užugiryje Smetoninės, gaivinant tarpukario tradicijos, jau tapo Ukmergės krašto ir, tikimės, Lietuvos tradicija. Vėliau jau bendromis jėgomis kartu su Ukmergės rajono savivaldybės parama buvo kasmet minimas pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos gimtadienis. Kaip bebūtų nutylima ar iškraipoma A. Smetonos svarba mūsų tautos istorijai, Ukmergės politikai, kokios pakraipos jie bebūtų, suvokė, kad tai yra mūsų bendro palikimo dalis. Šiais metais po kelių redakcijų renginių programoje ėmė ir neliko vietos tradiciniam tautininkų žodžiui.
Tačiau tai pilnai atpirko Prezidento G. Nausėdos tartas gyvas žodis, vienintelių tautininkų laikomų plazdančių vėliavų fone sudėliojęs pagrindinius akcentus apie mūsų praeities ir dabarties sąsajų svarbą. Dabar esame tikri, kad žygis grąžinant A.Smetonos atminimą į Vilnių, istorinę Lietuvos sostinę, tikrai bus įgyvendintas aukščiausiu lygiu. Tautos jėga – vienybėje!“, – sakę S. Gorodeckis.
Komentarai, įspūdžiai:
pamnklas A.Smetonai turi stovėti valstybės sostinėje – galima Cvirkos vietoje arba priešais katedrą
Niekada to nebus!
Manau, kad vilniečiai, akademinis jaunimas tikrai išeitų į gatves ir neleistų tokių absurdų.
O dėl Cvirkos paminklo – tai jis taip pat turi būti nuimtas. Ir iš viso kam tie paminklai?
P.s., Tikiuosi, kad ne už kalnų tas laikas, kai ir diktatoriaus Smetonos paminklas bus nukeltas. Tiesiog nesinori tikėti, kad demokratiška visuomenė toleruotų tokius dalykus. Tad tai tik laiko klausimas.
GĖDA, kai paminklai statomi diktatoriams.
DĖDA, kad tokiuose renginiuose dalyvauja ir prezidentas. G. Nausėda (už kurį balsavau rinkimuose) per savo prezidentavimą gerokai smuko mano akyse. Tikėjausi liberalių pažiūrų prezidento. Deja…
Kitą kart mano balso jis tikrai negaus. O ir kitus paagituosiu jo neremti.
Žemaiti, tu neapsisksitęs, istorijos nežinai. Žinai tik faktą, kad lietuviai karininkai organizavo perversmą ir pasiūlė jį užimti Smetonai. O kodėl reikėjo organizuoti perversmą ar turi supratimą? Gali būti, kad sovietai būtų atėję dar anksčiau nei 1939 m. Diktatorius diktatoriui nelygu. Tuo metu Lenkijoje – Pilsudskis, Rusijoje – Stalinas, Vokietijoje – Hitleris, Italijoje – Musolinis. Ar mąstantis plačiau čia dėtų lygybės ženklą? /Bet Žemaitis deda, nes tada dergti patogiau/. Lietuvoje prieš persversmą buvo palaida bala…partijos pešėsi…sovietai darė stiprią įtaką ir jei valdžia nebūtų paimta į stipresnes rankas, nežinia kuo tai būtų pasibaigę… Vadovauti turėjo būti labai sunku, nes kaimyninių valstybių valdovai buvo diktatoriai tikra to žodžio prasme. Kad nutraukti skaldymąsi viduje Smetona ėmėsi tautininkiškos politikos. Jis nuo pat jaunystės buvo įsitikinęs, kad tautiškos idėjos suvienija tautą ir neįneša skaldymosi. Jam vadovaujant išauga jauna , patriotiškai išauklėta lietuvių karta, kuri vėliau ir sugebėjo atlaikyti sovietmetį – turėjo patriotizmo dvasią. Ko šios dienos jaunimui trūksta, nes ji auklėjo mankurtiška dvasia. Rėkauji čia kaip už pinigus /o gal ir už pinigus, nes tavo komentarai parašyti copy-paste būdu: žodis į žodį rašei prieš kelias dienas/. Ir dar kart tau pasakysiu1. akademinis jaunimas ruošiasi išvykti iš Lietuvos, taigi ir neturi teisės diktuoti pasiliekantiems kaip jiems gyventi 2. simbolinis istorijos žinojimas nesuteikia jokios teisės rimtai spręsti.
…liberalai nemąsto, tai toks pats mąstymo sutrikimas kaip – fašizmas, komunizmas, islamizmas, krikščionizmas… Čia kaip “arklys su šoniniais akiniais”. Mato tik kas po nosim ir priekyje. Tikrai nesistengiu “žemaičio” įžeidinėti ar kaip žeminti, bet kitą kartą gyvenime geriau reiškinius vadinti savais vardais…
Kaip kam atrodo. Pvz. aš įsitikinęs, kad socialistai (bendrai – visi kairieji) mąsto labai paviršutiniškai ir trumapregiškai.
O nacionalistai gal ir bando “užgriebti” gilaiu, tačiau labai siaurais aspektais. Nacionalistai nemąsto visumos. Pvz., gali džiaugtis, kad “mankurtizuotas” jaunimas emigruos, tačiau nesuvokia, kad tai bus katastrofa visai visuomenei (nes nebebus kam išlaikyti vyresnių). Panašiai ir dėl imigracijos ir t.t.
Taigi, socialistai mąsto labai plačiai, bet labai paviršutiniškai, primityviai. Tai tas pats, kai kažkas tik išoriškai apžiūrėjęs uodą įsivaizduotų, kad jis apie jo anatomiją ir fiziologiją jau žino viską.
Nacionalistai labai saurais aspektais mąsto giliai, tačiau jiems itin stinga mąstymo sistematiškumo. Tai tas pats, jei ka-kas labai nuodugniai tirinėtų uodo koją, bet net neįsivaizduotų, kaip atrodo pats uodas.
Tuo tarpu jūsų, Kčstuti, nemėgiami liberalai mąsto giliai ir sistemiškai.
Pamėginsiu paaiškinti… Mąstantis žmogus negali sau leisti mąstyti per tam tikrą svetimų jau sudėliotą klišę. Mąstantis žmogus turi būti laisvas nuo, bet kokių svetimų įsitikinimų. Jis pats sau gali laisvai pasirinkti pažiūras tam laikmečiui, kaip jam atrodo geriausiai. Nebūtinai tai bus geriausias sprendimas, bet jis bus neabejotinai jo laisvai pasirinktas. Ir taip žmogaus mąstymas labai ribotas, o dar tą ribotą mąstymą siaurinti svetimais “laisvais” įsitikinimais – tolygų savižudybei… Mano parama tautiškumui, tai mano laisvai pasirinktas požiūris į dabartinę padėti, kai visuomenėje tautiškumas visiškai nustumtas į paraštes, o taip neturėtų būti. Jei jau būtų susiklostę taip, kad Lietuvoje tautiškumo būtų per daug (neįtikėtina), greičiausiai remčiau kitą judėjimą. Tą ką išdėstėte apie kitus kitų ribotus įsitikinimus, galima būtų trumpai apibendrinti Lietuviška patarle – “juokiasi puodas, kad …. “
KAD jaunimas emigruoja ne tautininkų /nacionalistų/, o liberalų, neoliberalų, globslistų kaltė. Jie menkina tautos ir valstybės reikšmę, juodina lietuvos istoriją ir ją mylėjusias pasiaukojančias asmenybes. Taip kad jaunimas išvažiuoja kaip tik visų kitų tik NE tautininkų veiklos rezultatas. /Žemaiti, jus tikrsi be orientacijos ar durnių ieškote? Tovarišč, už tai ir palaikai liberslus nes jie griauna valstybę iš vidaus./
Iš dalies gal ir taip. Sutinku, kad to meto kontestas aplamai buvo diktatoriškas. O demokratijos sąlygomis aktyviai veikė prorusiškos partijos. Tai kažkuo pateisina Smetonos vaidmenį.
Tačiau, nežiūrint to, vis tiek manau, kad nors ir galima pateisinti Smetoną, tačiau jam paminklų statyti nereiktų, nes tai nėra įkvepiantis pavyzdys šios dienos visuomenėje. Pvz., sstalinizmo laikais Lietuvoje buvo toks socialistinis veikėjas – A. Sniečkus. Yra manančių, kad štai jo dėka mums pavyko išlaikyti diesnį tapatumą, nei latviams ir pan. Kad Sniečkuje buvo tam tikras patriotizmo “krislas’ Tačiau, nežiūrint to, paminklų jam nestatome. Ir teisingai – Sniečkus buvo diktatorinės okupantų sistemos tarnas, tad tokie negali būti gerbtini.
Dėl mokėjimo man 🙂 Būtų įdomų, kas gi tas šaunuolis, kuris mokėtų 🙂 Na, mąstykit ką norit, bet už komentarus niekada nieko negavau ir negaunu. O ir kažkokių ryšių su tais, kurie kažkaip žadėtų atsilyginti ar skatinti neturiu. Tai mano asmeninė, visiškai nuo nieko nepriklausanti pilietinė iniciatyva. Kaip pedagogas, jaučiu poreikį švieti ne tik jaunimą, bet ir vyresnius.
Dėl mano copy-paste komentarų – na taip, pasitaiko tokių. Dalis temų kartojasi, tad kartą parašytus komentarus išsaugiau ir po panašiomis temomis juos pakartoju copy-paste principu. Tiesiog tai sutaupo laiko. Tačiau nežymiai suklydote – aukščiau pateiktas mano komentaras (abu komentarai) nebuvo sukurti copy-paste principu. Juos parašiau. Bet tai smulkmena, nes visiškai nematau nieko blogo gerus komentarus kelti c-p principu. Net ir pastebėjęs kitų atvejais man nekiltų jokių minčių, nes tai tik racionalus sprendimas. Tad jei būtų c-p komentaras – tikrai to neslėpčiau.
Tiesa, Julijonai, jei iš tiesų esate įsitikinęs, kad man kažkas moka, Jums reiktų būti pilietišku ir kreiptis į atitinkamas institucijas, nes toks mokėjimas, manau, nusikaltamas:
1) Į Saugumo tarnybą. Tokiu atveju jei įtariate, jog moka Rusijos tarnybos ar panašaus pobūdžio mūsų priešai;
2) Į mokesčių inspekciją – ne sjei gaunu, užmokestį – tuomet tai jau pajamos. Todėl turėtų kilti klausimas, ar aš nuo jųs sumoku GPM 🙂
Tad nedelskit 🙂
Tovarišč Žemaitis. Pasiūlymas nerealistiškas. Kaip negebate ar nenorite plačiau pažvelgti į praeitį, taip nesiorietuojate ir dabartyje. Įdomu, koks garsus to meto žmogus lietuvis jums pavyzdys? Juk kritikuojate ir bandote įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą – kas yra mūsų priešų tikslas. Jūs tame kelyje.
Jis tiesiog trolis
Julijonai , pasakei tikrą TEISYBĘ. O “žemaičiams” akys krauju srūva iš pykčio už teisybę. Akademinis jaunimas išeis , nuvers, priešinsis . Niekur jie neis ir niekam nesipriešins. Jiems ne tas galvoje.
Žydai neprieštaraus? O jei Smetoną ką nors antisemitiškai pagalvojo ar susapnavo?
per LRT+ A.Smetona jaun. su Vaicekauskiene „Kultūringai su Nomeda” apie pabaisišką, juos prievartaujančią lietuvių kalbą postringauja…
Ne diktatoriškumu Smetona kaltintinas, o tarnavimu Lenkijai, sau tarsi nelietuviui ir taip vedusiu valstybę į pražūtį. Antai, 1938 metų kovą, esant Lietuvai su Lenkija de jure karo padėtyje, priima Lenkijos karinį ultimatumą, tuo leisdamas jai išsityčioti iš Lietuvos suverenumo, tai buvo faktinio Lietuvos užvaldymo Smetonos palaimintas veiksmas. Šiuo atveju Smetona kaip Prezidentas kartu būdamas ir ginkluotųjų pajėgų vadas savo prezidentinės pareigos ginti valstybės suverenitetą karine jėgą neįvykdė, tuo faktiškai išdavė Vilnių ir Lietuvą. Va čia, yra tas jo diktatoriškumo faktas, kad už suverenumo išdavystę netapo patrauktas atsakomybėn. Kaip pastebi M.Romeris po šios kapituliacijos be pasipriešinimo sekė 1939 ir 1940 metų kapituliacijos Sovietų Sąjungai, nuvedusios Lietuvą į Sovietų Sąjugos sudėtį, t.y. ir de jure ir de fakto į Lietuvos kaip valstybės išnykimą dar iki karo, dėl ko buvo prasta teisinė ir faktinė galimybė po karo nugalėtojų derybose gauti Lietuvai vadinamos Liaudies demokratinės valstybės statusą, t.y. savo valstybės istorijoje Tautai išvengti Sibirų, Gulagų, Partizanavimo… Štai kas pasako kodėl Smetona nėra vertas atminimo statant jam paminklus, juolab sostinėje, kuri, kaip rodo istorijos faktai, gal jam net nebuvo Tėvynė. Iš tikrųjų Prezidento Nausėdos dalyvavimas paminklo atidengime Užulėnyje yra nesuprantamas, keliantis nesaugumo pojutį, kad valstybė netaptų jo vedama smetoniškai į prapultį…
Tingiu ką ir rašyti. Trumpai tik apie Kažin – dar vienas tovariščius, Lietuvos istorijos nežinotojas ar sąmoningas iškraipytojas? Irgi durnių ieško, gal kas perskaitis ir patikės. Kažinkevičiau su tavim apie istoriją kalbėti, kaip su pirmoku lygtis spręsti: laiko gaišatis.
O kas gi tokiu atveju pačiam tokiam “smetonuotam” daugiau bepalieka – tik bejėgiškai spjauti ir spausti, kaip paprastai …
Pastabėjimas, jog Prezidento Nausėdos dalyvavimas paminklo atidengime Užulėnyje yra nesuprantamas, keliantis nesaugumo pojutį, kad valstybė netaptų jo vedama smetoniškai į prapultį…dargi skiriamas dėmesys Pabaiskui primena vieną skaudžiausių įvykių tautos naikinimo isorijoje.