Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą.
Negaliu likti nuošalyje – mano senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe kaip ir Generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje Generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir mano tėvas. Vilnius pilnas totalitarinių režimų simbolių, o šios atminimo lentos nuėmimui suteikiamas prioritetas. Sovietų kankintas ir nužudytas Generolas Vėtra prilyginamas totalitariniam režimui, kuris jį sunaikino…
Mūsų žemė permirkusi nekaltų žmonių krauju – lietuvių, žydų, lenkų, rusų, ukrainiečių… Tai, kas vyko karo metu ir pokariu neįvardysi jokiais žodžiais. Galime tik melsti atleidimo už kančią ir siaubą visų tų žmonių ir jų artimųjų, Lietuvos žmonių, neišskiriant tautybės – melsti atleidimo už baisumus, prie kurių prisidėjo ir žmonės iš tos pačios Lietuvos.
Ir būtent todėl mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų seka ir jų pagrindimas yra tragiškai neišmintingas. Jei dabartinių išvadų dėl Generolo Vėtros veiklos neužtenka – kvieskime ekspertus, ieškokime atsakymų, išklausykime visų pusių argumentus, pagerbkime abiejų pusių aukas – tik taip galime tikėtis, kad šios žaizdos ims gyti. Tačiau tai privalome daryti civilizuotai, ne paryčių išpuoliais, kas buvo mėgstamiausias NKVD metodas…
Autorius yra Lietuvos respublikos susisiekimo ministras
Dėkoju ministrui už santūrų, tiesa grindžiamą žodį tokia skaudžia Lietuvai tema!
Deja, šiuolaikinis „liberalus” „elitas” savo nuožmumu ir nesiskaitymu su tiesa nenusileidžia Rytų propagandistams. Tokio „elito” valdomai Lietuvai nereikia tiesos, nereikia sąžiningų ministrų, atsinešusių gilias padorumo ir inteligentiškumo tradicijas iš savo šeimų. Tai kas vyksta, stipriai dvokia kantrybės bandymais, stūmimu į pilietinį karą, vėl į kokio neoželigovskio „sukilimą”.
+++
Geras sumanymas – pakabinti naują, gal ne tokią solidžią lentą ir budėti prie jos…
Laikas atsiimti Lrt iš komunistinio konclagerinio režimo ir daryti rimtą sukilimą. Sukilimo ginklas – konstitucija.
Vargšelis Remigutis… Taip ir neišaugo iš darželinuko kelnyčių… 😪
Antanai , turėtum prisiminti .Dar “prie rusų” , Kaune senamiesty, buitinių prekių parduotuvės languose, buvo tokie užrašai – skalbalai, valalai. Greitai pasirodė straipsnis, gal Pupkio. Kad šie žodžiai su priesaga “al” nevartotini. Priesaga “al” – tik žodžiuose sukeliančiuose pasibjaurėjimą.
Pvz; spjaudalas, vėmalas, mižalas, bezdalas ir t.t. Tada dar nieks nežinojo ir negirdėjo žodžio “liber al as”. Na lyg tai ir viskas. Daugiau nežinau.
AČIŪ už filologinį požiūrį į liberALus!
šNobelis!
Žinau žodžio “liberalas” sinonimą – “liberastas”. 🤭
Oi, oi, išdykėli, nereikia …. 🙂 🙂 🙂
Siūlau du naujadarus. Remigalas Šimašalas 🙂
Atrodo, reiks rengti TV konkursą geriausio naujažodžio autoriui išrinkti ? 🙂 🙂 🙂
Vargšelis Remigutis…
Kaip įdomiai jis TEISIA TUOS, katrų kiekvienas žingsnis žengtas, kiekvienas žodis tartas ar rašytas okupacijų metais, nuolat jaučiant į juos nukreiptą taikiklį, nuolat kvėpuojant išdavysčių ir žūties pavojumi – jei ne savo, tai kitų žūties, ne sykį būnant priverstam rinktis tarp dviejų ar ir daugiau blogybių,
o save, veikiantį TAIKOS (tiksliau – totalitarinio liberalizmo) sąlygomis, lyg žaltys raitydamasis beatodairiškai teisina.
ŽR laidoje tuoj pat kitus IŠDAVĖ, pasiteisino, jog jis TIK davė komandą, kad tai ryte būtų padaryta („nes tada netrukdytų eismui”), bet darė NE JIS!.
Jis, mat, NEŽINOJO, nei KAS IŠ TO IŠEIS(!!!), nei kad jie taip anksti tai darys (ar pirmas jo būtent nusikaltėlių valandą vykdytas plėšimas??? :). Bet žinojo, KODĖL taip vengė liudininkų 🙂 ?
Abu su F.K. teigė, jog LT Laisvės kariai TADA, OKUPACIJOS sąlygomis VISKĄ žinojo, kad sąmoningai prisidėjo prie žudynių! (Na, žinoma – juk okupantas visada su okupuotaisiais valstybės ir karo planais dalijasi, juos aptaria.)
Gal pirma pieną nuo lūpų nusišluostyti derėtų tiems, kas karo metų nė neuostė, bet dabar su kažkokiu liguistu entuziazmu KGB feiknjūsus platina?
F.K., be kitko, „stebina” LT valdžios ir visuomenės autoritetų tylėjimas. Tačiau autoritetais ji laiko tik tuos, kas jai antrina, kaip Remigutis…
Atrodo, abu nesuvokia, jog Lietuva savo Laisvės kovų didvyriams paminklus bei atminimo ženklus kuria ir stato. Ne karų metais niekaip neišvengiamiems, ne jų pačių valia pasirinktiems žingsniams, jeigu jie buvo to meto aplinkybių bei okupantų priversti padaryti, ko jokiu būdu nebūtų savo valia padarę. Jei taip atsitiko, tai jų TRAGEDIJA DAR DIDESNĖ. Gal remigučiai norėtų vietomis pasikeisti ir parodyti pavyzdinę genialią išeitį – net taikos metais daužantys viską aplink save, lyg dramblys indaujoje.
Kam dar miela Remigučio klausytis, „Panoramos” „Dienos temoje” jis dar jų širdis glostys.
—————
Remigučio ir FK niekuo „nepramuši”. Tačiau tiems, kas nuoširdžiai nori įsijausti į tas aplinkybes, bendrais bruožais priminsiu vieną pasibaisėtiną to karo istoriją, kai MOTINA buvo PRIVERSTA rinktis, ir vėliau iki paskutinio atodūsio gyventi to prisiminimo kankinamai:
badavimo, šalčių ir ligų iškankinti gyventojai, kas dar pajėgė paeiti, traukėsi nuo artėjančio fronto į RU gilumą. Pati vos paeinanti, motina vilko rogutėse jau prie mirties esantį savo vaikelį, kiti du jau irgi vos paėjo. Ir vieną dieną atėjo akimirka, kai motinai teko rinktis – ar visiems likti su mirštančiu vaikeliu, ar jį palikti mirti, o pačiai bent abu dar paeinančius išgelbėti…
Ar „remigučiai” jau turi teismo nuosprendį šiai motinai? – Ji rado savyje jėgų prisiimti tą sąžinės naštą – palikti vaikelį vieną mirti, kad tuos du išgelbėtų, nepasmerktų jų neišvengiamai mirčiai dėl broliuko, kurio jau niekuo neišgelbėsi.
Išgirdau tai dar jauna būdama, ir man ji buvo pabaisa.
Plika žinia apie tai, kad motina paliko vaikelį vieną mirti, paralyžiuodavo protą, ir jo nelikdavo bent pabandyti suprasti, kokiomis sąlygomis, kodėl tai įvyko, ir ką aš pati jos vietoje daryčiau. O tam suprasti būtinos informacijos kažkodėl nebuvo pateikiama…
Šiandien žinau tik vieną – NETURIU TEISĖS jos teisti. Turiu teisę tik melstis, kad tokia situacija nepasikartotų, kad niekam netektų rinktis ką gelbėti, o ką pasmerkti. Dar turiu teisę pastatyti paminklą Motinos Kančiai.
Tik ANTŽMOGIS gali sau jos teisėjo vaidmenį pasigrobti.
👍👍
Moralizavimai – moralės neturinčių, – neadekvatu…
Maloni staigmena, ministras Rokas Masiulis pateikė valstybinį mąstymą grįsta tautinėmis vertybėmis dėl istorinės atminties vertinimo ir išsaugojimo.Tad,ministre ,esate vertas didelės pagarbos!
Dar vienas RŠ „pasiteisinimas”, kodėl prieš to imantis nesitarta su visuomene, maždaug tai skambėjo:
Taigi 2015 rašyta MA, bet ji atsakė, jog tai ne jos reikalas (na, kažkaip kitaip suformulavo, bet raštingasis meras nesuprato, jog jam tuo sufleruojama, jog jis ADRESATĄ supainiojo! – Mat, MA buvo tik bibliotekos steigėja, ir tiek, tačiau biblioteka yra atskiras vienetas).
Taigi, RŠ nusprendė, jog kažkada jo kažkam rašytas laiškas yra pakankama „diskusija su visuomene” visiems ateinantiems laikams. O dar nusprendė, jog jei MA čia niekuo dėta, tai su biblioteka ir visuomene apskritai skaitytis nereikia. Paskelbei VYSOČAJŠIJ UKAZ, ir visi turi pulti ant kelių…
Remigutis “įjungė durnių”… 😂
Ačiū ministre. Jūs tikras lietuvis.
Ir išaiškėjo, kad mus valdo žydai… O R. Masiulis taip tiesiai ir drąsiai prabilo todėl, kad nebebus ministras. Jei liktų ministru – tektų tylėt. Kaip manot, kodėl prezidentas tyli? Administratoriams leidžiama tik pritarti tikrąjai valdžiai…
Ačiū, ministrui. Jūs tikras Lietuvos patriotas
pagarba R.Masiuliui. Linkiu visokeriopos sėkmės
Valstybės istorijos atminties simbolius sostinėje Vilniuje ar ir apskritai valstybinės priklausomybės miestuose Vyriausybė privalėtų atitinkamu nutarimu perimti valstybės kompetencijon, kad taip būtų sustabdyta Šimašiaus piktnaudžiavimas valdžia. Siūlyčiau gerb. Ministrui inicijuoti tokio nutarimo projektą.
– ziniuradijas.lt/laidos/greiti-pietus/kas-klysta-apie-noreika?video=1
Algio Greitai laidą apie Noreiką su Vinokuru ir Anušausku.
Įdomus A.V. samprotavimas (mždg.08:25) apie jo rašomą naują romaną, apie ?taksistą Kristų ir Mariją Magdaleną, kaip ji gelbėjo žydus, o dabar lietuvius nuo lietuvių gelbsti. Man susidarė įspūdis, jog MM lūpomis AV lietuvius gelbėti nori. Kažkur jau girdėta apie Lietuvą be lietuvių?
——————
Šiandien feisbuke kudakuojama Vėtros tema.
Nuo KGB nuplagijuotos kalvelės Lukiškių a. autorius, būdamas visų galų specialistas, Anušauskui aiškina, kaip reikia dokumentus skaityti.
Tačiau:
Ar Lukiškėse neišvydome naujo pavyzdžio interesų konflikto versijos?
Lietuvą, jos Laisvės kovas ir kovotojus niekinantis, jų ne tik nepripažįstantis, bet netgi su juos šmeižiančiais susidėjęs asmuo (kažkodėl pristatantis save skulptoriumi) be jokių skrupulų imasi statyti Laisvės kovas ir Laisves svajas turintį pagerbti memorialą, nes… UŽ TAI PINIGŲ DUOS!
1) Ar įmanoma sukurti kažką iškilaus, dvasingo tam, ką tu niekini ir net nusikaltimais kaltini?
2) Ar ne laikas keisti „konkursų laimėtojų“ atrankos kriterijus – Tėvynės istorinės atminties ženklų kūrimą patikėti Tėvynės istoriją žinančius, tokių ženklų kūrimo specifiką profesionaliai išmanančius ir lyg koks visaėdis padaras negriebiančius bet ko, net ir tavo pažiūroms prieštaraujančio, jei tik užsakymas pinigais kvepia.