Turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje (video)

Gegužės 6 d. Seimo narys Andrius Navickas spaudos konferencijoje „Laisvė ir Solidarumas“, kuri buvo skirta Tibeto tautos padėčiai aptarti, pažymėjo, kad tiek Tibetui, tiek ir kitoms, okupaciją kenčiančioms, tautoms – labai svarbus laisvųjų palaikymas.

„Mes prisimename, kad tibetiečių dvasinis lyderis Dalai Lama palaikė mus siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir tai buvo nepaprastai svarbu. Šiandien, turėdami tai galvoje, turime paklausti: ar  galime būti laisvi nebūdami solidarūs su kitais, laisvės siekiančiais? Ar galime nieko nesakyti, kai tarptautinė politika grindžiama išskaičiavimais, galios dalykais, o ne žmogaus teisėmis ar aiškiais laisvės principais? Klausiantiems, kodėl svarbu kalbėti apie Tibetą, atsakau – mums svarbu, kad tarptautinė teisė būtų grįsta žmogaus teisėmis, kad egzistuotų aiškios taisyklės, kurios leistų  mažoms valstybėms jaustis laivai ir saugiai“, – konferencijoje kalbėjo A. Navickas.

Dr. Lobsangas Sangėjus, Centrinės tibetiečių administracijos prezidentas, teigė, kad Kinija absoliučiai militarizavo Tibetą, ėmė persekioti šalies elitą.

„Okupuojant Tibetą buvo teigiama, kad šalis suklestės, tačiau per 60 metų ši padėtis naudos atnešė tik Kinijai – vienas, neva bendras, kelias, kaip buvo teigiama, kainavo mūsų šaliai laisvę, mes netenkame savo išteklių, netenkame savo žmogaus teisių. „Freedom House“ – nepriklausoma organizacija, stebinti demokratijos ir laisvės plėtrą pasaulyje – kasmet rengia pasaulio šalių laisvės indeksą, kuriame jau trejus metus iš eilės Tibetas įrašomas, kaip mažiausiai laisvės turinti šalis. Žurnalistams draudžiama atvykti ir aprašyti, kaip gyvename. Jiems iš esmės lengviau patekti į Šiaurės Korėją, nei pas mus. Todėl mums būtinas solidarumas ir parama, o Lietuva, turėdama tos pačios baisios komunistinės ir išsilaisvinimo iš jos patirties, gali mums padėti. Mūsų militaristinis Tibetas dabar panašus į tai, kokia buvo Lietuva iki atgaunant Nepriklausomybę. Jei tikite taika, laisve, demokratija, žmogaus teisių principais – visai nesvarbu, kokio dydžio esate – svarbiausia tikėti savimi ir laisvė išsipildys. Tikime savimi taip, kaip kažkada savimi tikėjo lietuviai. Tibetas gali išsivaduoti ir tai – mano žinia Lietuvai“, – pažymėjo dr. L. Sangėjus. 

Prof. Vytautas Landsbergis, visuomet aiškiai palaikęs Tibeto laisvės siekį, teigė, kad Tibetas su dvasiniu lyderiu Dalai Lama priešakyje gali tapti pasaulio žmogaus teisių ir dvasiniu gelbėtoju.

„Dalai Lama yra simbolis, kad laisva Tibeto tauta – šiuo metu pavojuje. Tibetiečiai labai atsparūs savo dvasia ir įsitikinimu, kad turi gyventi kaip tauta, kaip savita pasaulio kultūra – su savo tikėjimu, tradicija ir dvasiniu turiniu, kurio Tibetas turi labai daug ir gali praturtinti dažnai klystantį pasaulį, jį gelbėti. Tam, kad Tibetas galėtų atlikti šį vaidmenį – jie turi išlikti. Tuo metu dabar jie nėra savo gyvenimo šeimininkai, kaip Lietuva kadaise buvo pastatyta į padėtį, kur niekas mums nepriklausė, o visa Lietuvos žemė buvo Sovietų Sąjungos žemė. Mes turėjome pasipriešinti, įveikti ir įrodyti, kad taip nėra. Tai buvo mūsų taiki parlamentinė kova. Pamatiniai, fundamentiniai dalykai vėl atsirado ant stalo. Kai galvoju apie Tibeto likimą ir padėtį šiandien, norėčiau, kad būtų suprantama pasaulyje, jog tai ne tik Tibeto problema. Tai – Kinijos problema ir, žinoma, viso pasaulio. Tibetas yra indikatorius, ar Kinijoje, kaip Rusijoje ar kitose diktatūrinėse šalyje, gali sugrįžti ir reikštis paprastas žmogiškumas. Tai, ką matė Tibetas daug dešimtmečių – pradeda matyti ir visas pasaulis. Kinija labai auga tarptautine įtaka, savo jėga, bet neauga humaniškais, dvasiniais privalumais ir kokybėmis. Jei Kinija pakeistų požiūrį į Tibetą, pasauliui ji atrodytų netikėtai kitaip – daug laimėtų, bet kažin, ar Kinijos vadovai tai supranta. Belieka tikėtis, kad supras. Mūsų viltis – žmogiškumo išlikimas ir laimėjimas prieš nežmoniškumą. Tibeto atvejis – indikatorius ir pasaulio ateičiai, todėl turime būti šalia Tibeto ir signalizuoti tai demokratiškam pasauliui. Aš džiaugiuosi, kad Lietuva vis dar kultivuoja tokią paramą“, – pabrėžė prof. V. Landsbergis.

Tibeto namų vadovas Vytis Vidūnas, taip pat dalyvavęs spaudos konferencijoje, teigė, kad Kinijos centrinės valdžios santykių su Tibetu srityje nieko gero nematyti.

„Pastaraisiais metais padėtis tik blogėja. Po 2008 m. olimpiados Pekine pasaulis vylėsi, kad Kinija suteiks daugiau demokratinių teisių ir laisvių Tibetui, tačiau įvyko visiškai atvirkščiai. Dabar prasidėjo tragiškos tibetiečių protesto formos – susideginimai, kurių vyko per pusantro šimto. Baisiausia, kad šios aukos tampa tik statistiniu vienetu, o žuvo jau daugiau nei pusšimtis žmonių“, – sakė V. Vidūnas, atkreipdamas dėmesį, kad solidarumą su Tibetu mus įpareigoja palaikyti ir Lietuvos istorija – viena pirmųjų telegramų, kuri po nepriklausomybės kovų atskriejo į Lietuvą, buvo iš Tibeto.

Galų gale spaudos konferenciją apibendrinęs A. Navickas pažymėjo, kad padėti Tibetui galima dalyvaujant jų laisvės byloje:

„Labai džiaugiuosi, kad kovo mėnesį pavyko priimti deklaraciją, kuri buvo nukreipta į pasaulio lyderius ir kurioje buvo kalbama apie Tibeto laisvę. Atrodo, kad tai maži dalykai, tačiau prisiminkime, kas vyksta Lietuvoje, prisiminkime, kad Taivano konferencija nebuvo įleista į Seimą. Po Seimo narių pasirašymo, kad Taivanas gali dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijoje – kilo didžiulis kinų nepasitenkinimas. Seime galėjome įkurti tik laikinąją paramos Tibetui grupę, nes vadovybei pasirodė, kad negalime erzinti didžiosios kaimynės. Yra daug ženklų, kur matome didelį ekonominį ir politinį puolimą. Ir tai, kad mes esame su Tibetu, kad viešai palaikome – labai svarbūs žingsniai. Kiek esame solidarūs – tiek esame laisvi.“

Visa spaudos konferencija: